Skiepai – gyvybės draudimo polisas, bet draustis nori ne visi

Praėjusiais metais paskiepytų vaikų skaičius Lietuvoje, ne išimtis ir Tauragės rajone, nesiekė rekomenduojamo lygio, o nuo kai kurių ligų, tokių, kaip tymai, kokliušas, mažėja ir toliau. Medikai ir epidemiologai perspėja – neskiepijant vaikų kadaise išnykusios ligos visuomenėje pradės plisti sparčiau.

Vakcinos – tik pavojingiausiems virusams

Nors valstybėje sudarytas vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius ir kompensuojama net 14 vakcinų nuo įvairių susirgimų, daugėja tėvų, numojančių ranka į pavojingų ligų ir infekcijų plitimą ir atsisakančių skiepų. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento vadovės Gilmos Masiulionienės, skiepyti vaikus reikia, kad apsaugotume juos nuo sunkių ligų ir jų komplikacijų, o visą visuomenę – nuo pavojingų ligų protrūkių. Epidemiologams pritaria ilgametė vaikų ligų gydytoja pulmonologė Iveta Skurvydienė.

– Jeigu priskaičiuosime ir nemokamą vakciną nuo gripo, tai iš viso valstybė vaikams kompensuoja net 15 vakcinų. Dvejų–septynerių metų vaikams ši vakcina kompensuojama. Šiemet gripas buvo ypatingai piktas ir prasidėjo dar nuo praėjusių metų gruodžio. Mes turėjome gripą A, vėliau atsirado gripas B. Pasidomėjau, kaip su gripu šiemet buvo pasaulyje. Pasirodo, yra ir paukščių gripas, kiaulių gripas, o kai žmonės važiuoja atostogauti, migruoja – gripo sezoniškumas prarandamas. Dabar gripu galima užsikrėsti visus metus, – sako vaikų gydytoja.

Gydytoja Iveta Skurvydienė įsitikinusi, kad jau mokyklose turi būti pradėta kalbėti apie skiepus ir jų naudą užkertant kelią ligų plitimui. Asmeninio albumo nuotrauka

Pasak I.Skurvydienės, kuriant vakcinas nuo gripo, pirmiausia žiūrima į pietų pusrutulio šalių gyventojus, atliekami tyrimai ir tik tada užregistruojamos tų metų vakcinos.

– Jei žmogus perserga infekcine liga natūraliai, jo imuninė sistema užtrunka, kol susiformuoja imunitetas. Daugelio infekcinių ligų inkubacinis laikotarpis dažnai trunka ilgiau nei savaitę. Organizmas „pačiupinėja“ antigeną, tada siunčia savo ląsteles pasižiūrėti turimą „duomenų banką“ ir tik tada pradedami gaminti antikūnai. O tuo metu liga jau būna įsivažiavusi ir per tą laiką žmogus jau gali pakliūti į reanimaciją, gal net ir numirti. Vakcinos, kurios kuriamos infekcinėms ligoms, apsaugo žmogų nuo mirties, nuo sunkių komplikacijų. Virusų yra gerokai daugiau nei vakcinų, bet mokslininkai kuria vakcinas tiems virusams, kurie padaro daugiausia žalos, – kodėl reikia skiepytis ir skiepyti vaikus, pasakojo medikė.

Skiepija ne visais skiepais

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo ligų, kurios įtrauktos į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, būtų paskiepyta 90–95 proc. visuomenės. NVSC Tauragės departamento duomenimis, 2024 m. Tauragės rajone nuo žmogaus papilomos viruso ir pneumokokinės infekcijos paskiepyta kiek daugiau vaikų nei 2023 m., nuo tuberkuliozės ir hepatito B – kaip ir ankstesniaisiais metais.

– Didžiausią nerimą kelia skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės rodikliai. 2024 metais kombinuota vakcina (MMR), kuria skiepijama išsyk nuo visų šių trijų ligų, Tauragės rajone paskiepyta 83,33 proc. (Lietuvoje – 86,17 proc.) dvimečių vaikų (2023 m. Tauragės rajone  97,81 proc., o  Lietuvoje – 87,08 proc.), septynmečių vaikų paskiepyta Tauragės rajone 85,15 proc. (Lietuvoje 84,57 proc.). Skiepijimo apimtims mažėjant, visuomenėje daugėja specifinio imuniteto neturinčių žmonių ir auga sergamumas tymais. Pastaraisiais metais užregistruojama vis daugiau tymų atvejų: Lietuvoje 2024 m. – 30 atvejų, 2023 m. – 3 atvejai, 2022 m. – 0, – informavo G.Masiulionienė.

2024 m. visame žemyne užfiksuota daugiau nei 32 tūkst. tymų atvejų, o skiepijimo apimtys daugelyje Europos šalių taip pat nepakankamos, todėl tymų išplitimas gali tapti rimta grėsme.

Gyvybės draudimo polisas

Nerimą medikams ir epidemiologams kelia ir augantys susirgimai kokliušu. Pernai Lietuvoje užregistruota kur kas daugiau kokliušo atvejų nei ankstesniaisiais metais – 898 (2023 m. – 7 atvejai, 2022 m. – 3 atvejai). Tauragės rajone 2024 m. registruota 10 susirgimų kokliušu. Tai daugiausia šios ligos atvejų Tauragės rajone per paskutinius penkerius metus (paskutinis kokliušo atvejis buvo registruotas 2019 m.). Visi 2024 m. kokliušu susirgę asmenys priklausė 1–8 metų amžiaus grupei.

– Mes gimstame nesterilūs. Mūsų imuninė sistema turi išmokti atpažinti priešus ir susidraugauti su draugais. Nuo blogų virusų yra skiepai, o geri virusai yra aplinkui, tik tuos gerus mes naikiname patys: labai švariai gyventi mėgstame, viską dezinfekuoti. Pandemija padarė meškos paslaugą su visomis dezinfekcinėmis medžiagomis, kurios sunaikina ne tik blogas bakterijas, bet ir natūralią apsaugą, – įsitikinusi I.Skurvydienė.

Paklausta, kada medikų bendruomenė pastebėjo pirmuosius skiepų priešininkų ir jų naudos neigėjų apsireiškimus, I.Skurvydienė prisiminė, kad banga nusistačiusiųjų prieš skiepus kilti pradėjo devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

– Tais laikais ir vakcinos buvo kitokios. Nors jos buvo kokybiškos, bet turėjo kiek daugiau šalutinių padarinių. Dabar vakcinos patobulėjusios. Organizmas atsinaujina, todėl imuninę atmintį reikia sustiprinti. Taip atsirado sustiprinamosios vakcinų dozės. Yra vakcinų, kurių užtenka ilgesniam laikui: tymų, kiaulytės ir raudonukės vakcinos. Tėvai turėtų vadovautis patvirtintu skiepų kalendoriumi ir apsaugoti savo vaikus ir artimuosius. Tik gimęs vaikas pirmiausia paskiepijamas nuo tuberkuliozės ir hepatito B, o tada vakcinavimas turi būti tęsiamas pagal patvirtintą kalendorių. Skiepai yra tarsi gyvybės draudimo polisas, – pataria medikė.

Skiepijimo nuo kokliušo apimtys tiek Tauragės rajone, tiek Lietuvoje per mažos – nesiekia rekomenduojamų 95 proc., todėl ligos atvejai tampa vis dažnesni. Iki 2024 m. skiepijant 1 metų amžiaus vaikus buvo išlaikytas 90 proc. skiepijimo lygis, pernai Tauragės rajone jis nukrito iki 87,98 proc. (Lietuvoje 88,82 proc.).

Ligos grįžta

Pasak I.Skurvydienės, pagrindinė priežastis, kodėl mažėja tėvų, skiepijančių savo vaikus, – kelis dešimtmečius nuslopintos ligos tėvams atrodo nebebaisios, jie neprisimena, kokie ligų protrūkiai kildavo anksčiau, ir mano, kad ligos išnyko.

– Prieš 25-erius metus JAV buvo manoma, kad visiškai išnaikinti tymai. Iki tol, kol aštuntajame dešimtmetyje buvo sukurta vakcina nuo tymų, Amerikoje kasmet susirgdavo po 2–3 milijonus žmonių, o 1–3 iš tūkstančio susirgusiųjų mirdavo. Sukūrus skiepus atvejų drastiškai sumažėjo ir skiepijimas buvo apleistas. Atsirado interesų grupės, kurios informaciją apie skiepus pavertė dezinformacija. Ta dezinformacija apie skiepus plinta visame pasaulyje. Esu įsitikinusi, kad apie skiepus ir mediciną reikia kalbėti mokyklose ir šviesti visuomenę. Norint išvengti ligų protrūkių, grįžtančių jau primirštų ligų, vienintelė apsauga yra skiepai. Šiais laikais, kai žmonės keliauja po visą pasaulį, tikėtis, kad ligos aplenks ir nesiskiepyti, būtų naivu, – tėvus nedvejoti ragina vaikų gydytoja.