Dainos sužydėjime esam
Dangumi ir žeme surišti.
Kai šitaip jauti savo esmę,
Nedainuoti tikrai negali.
Regina Šliogerytė-Bliūdžiuvienė
Kai perskaičiau tokius mielos kolegės Reginos Šliogerytės-Bliūdžiuvienės žodžius, supratau, kad geresnio pavadinimo šiam mano tekstui negalėtų būti. Lygiai prieš 50 metų atvažiavus dirbti į Tauragę ir pradėjus mokyti vaikus lietuvių kalbos ir literatūros, tekdavo kartais mokiniams parodyti ir vadinamąjį Lietuvos literatūrinį žemėlapį. Tas žemėlapis (turbūt šiandien tokio nebėra) būdavo nusagstytas žymesnių Lietuvos rašytojų, poetų nuotraukėlėmis, o ties Taurage šviesdavo tuščia vieta. Aplink kaimyninius rajonus – Šilalę, Kelmę, Raseinius – nuotraukėlių būdavo tiršta. Ką čia bekalbėti apie artimiausią Klaipėdos ar Karaliaučiaus kraštą.
Birutės Baltrušaitytės indėlis
Žinojau, kad Tauragėje buvo dirbę poetas Paulius Drevinis, trumpai pabuvojo Janina Degutytė. Bet tai ne mūsų, Tauragės krašto, žmonės. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėjo ryškėti Birutė Baltrušaitytė, nuo Lomių kilusi profesorė, habilituota mokslų daktarė, poetė, prozininkė. Jos vardu pavadinta Tauragės rajono savivaldybės Viešoji biblioteka. Tai ir viskas buvo iki tam tikro laiko. Dar žurnalistas Bronislovas Jagminas buvo išleidęs knygutę „Tauragės rajonas“. Apie Tauragę daugiau nieko arba beveik nieko nebuvo.
Ir atėjo tas laikas
Lietuvos žmonės atkūrė Lietuvos liuosybę, neprigulmybę, kurią Adomas Šernas pavadino nepriklausomybe, ir tas žodis prigijo. Nepriklausomoje Lietuvoje atsirišo už dantų sovietinėje priespaudoje laikyti liežuviai, nebeliko cenzūros, nebereikėjo keliaklupsčiauti, pataikauti valdžiai. Pradėjo kurtis literatų klubai, susivienijimai, nepriklausomų rašytojų sąjungos ir kiti panašūs dariniai. Žmonės sužinojo (kas specialiai domėjosi, galėjo ir prie sovietų gauti kuklios informacijos), kad yra Škėma, Bradūnas, Brazdžionis… Pasirodo, dar gyvas buvo Vytė Nemunėlis, kai 1989 metais grįžo po labai ilgo laiko į Lietuvą! Stebuklai! Galvojom, kad seniai jo nebėra šioje žemėje.
Ateitis parodys…
Atsirado gausu įvairiausios literatūros, neretai (teisybės dėlei reikia pasakyti) ir verstinės menkavertės ir mūsų pačių mažai reikšmingos. Bet žmonės išlaisvėjo, ir tai labai svarbu, o ateitis parodys, kas ko vertas. Juk nebūtina aukso raidėmis įsirašyti į Lietuvos literatūros ar muzikos istoriją, greičiau įdomu bandyti save išreikšti, numalšinti kūrybos troškulį ir alkį. O jeigu atsiranda žmonių, kurie skaito ir domisi arba mokosi Gražinos, knygos „Su daina po Žygaičius“ sumanytojos ir autorės, sukurtų dainų žygaitiškių tekstais – ko daugiau bereikia…
Atkuto ir miegantis Tauragės kraštas
Jau greitai bus 30 metų, kai įkurtas Tauragės literatų klubas „Žingsniai“, šiuo metu jungiantis tris dešimtis prozininkų ir poetų, atsirado daug pavienių kūrėjų, nesijungiančių į jokius klubus ar sąjungas. Ir kas galėjo dar visai neseniai, prieš trejetą dešimtmečių, pagalvoti, kad kiekvienais metais Tauragės viešosios Birutės Baltrušaitytės bibliotekos skelbiamame „Metų knygos“ konkurse dalyvautų 10, 15, 17 knygų. Ir visos jos parašytos tauragiškių ir Tauragėje.
Unikalūs Žygaičiai
Šiuo požiūriu unikalus Žygaičių kraštas. Nežinau Lietuvoje (galbūt yra, tikriausiai yra) tokio miestelio, tokios seniūnijos, kur būtų tiek gabių literatų. Ir jau pagarsėjusių, įvairių premijų, medalių, konkursų laureatų. Kaip čia nepaminėsi Reginai Šliogerytei-Bliūdžiuvienei prie visų kitų apdovanojimų ir pripažinimų paskirtosios Dionizo Poškos literatūrinės premijos arba kad Jono Jakštaičio-Šapelio knygos jau penktus metus iš eilės tampa populiariausiomis knygomis Tauragėje, kad Ramunės Ordo eilėraščiai atspausdinti pasaulio lietuvių rašytojų knygoje „Egzodika II“ ir kad jai suteiktas Tauragės rajono garbės ambasadorės Lenkijoje vardas. Žygaitiškių kūrėjų geografija neįtikėtinai išsiplėtė. Pasiekia net Čikagą, kur kunigas ir Lietuvos rašytojų sąjungos narys Valdas Aušra didžiuojasi savo šaknimis Žygaičių žemėje.
Meilė vaikystės kraštui
Neįtikėtina meile savo vaikystės kraštui spinduliuoja šios knygos sumanytoja, autorė, dabar jau plačiai pagerbtoji ir žinoma Joniškio gyventoja, muzikė, poetė, pedagogė Gražina Jakutytė-Pamparienė. Jos pastangomis pasirodė jau trečioji tokio pobūdžio knyga. Tai dainos žygaitiškių poetų žodžiais. Kas gali būti gražiau, kai Lietuva šiemet mini Dainų švenčių 100-metį. Ir nuostabą kelia, kad kiekvienoje naujoje G.Pamparienės knygutėje atsiranda vis naujų vardų ir pavardžių. Štai, pasirodo, ir Justina Čepliauskaitė-Trilikauskienė turi artimų sąsajų su Žygaičių kraštu, atsiranda ir kitų, kuriuos rasite dainų knygoje.
Žygaičiai turi ir gerų dailininkų
Atskiru žodžiu reiktų paminėti ir knygų iliustratorius, dailininkus – neprilygstamoji knygų dailininkė yra Teresė Beitienė, net keletą Jono Jakštaičio-Šapelio knygų iliustravo Žygaičių gimnazijos mokiniai, kuriems gražiai kelią rodo dailės mokytoja Birutė Bacevičienė.
Ir žanriniu požiūriu Žygaičių kūrėjai turi labai platų diapazoną: Gražinos Pamparienės dainos (Tauragės krašte tai unikalu), Jono Nairanausko publicistinės, istorinės, archyvinės knygos, poezija, Reginos Bliūdžiuvienės mitologinės, kelionių, prozos, poezijos knygos, Jono Jakštaičio poezija vaikams.
Gerieji varikliai
Žinia, be parėmimo, be paskatinimo, be gero žodžio knygos neatsiranda. Gerieji varikliai šiuo požiūriu yra buvęs bendruomenės pirmininkas, knygų autorius, poetas Jonas Nairanauskas, dabartinė veiklioji bendruomenės „Žygava“ pirmininkė Jolanta Vaitiekienė, bibliotekininkė Zita Karosaitė-Jakienė ir, žinoma, visa bendruomenė, šiemet švenčianti savo 20-metį.
Na, o 25-ioms Gražinos Jakutytės-Pamparienės dainelėms tekstus parašė žygaitiškiai arba su Žygaičių kraštu artimai susiję autoriai – Regina Šliogerytė-Bliūdžiuvienė, Giedrė Jakaitytė-Svarienė, Ramunė Juciūtė-Ordo, Jonas Jakštaitis-Šapelis, Valdas Aušra, Regina Sudeikytė-Šležienė, Ona Abromaitė-Kurienė, Justina Čepliauskaitė-Trilikauskienė, Laimutė Venckutė-Tumienė, Jonas Nairanauskas ir pati muzikos autorė Gražina Jakutytė-Pamparienė.
Anot Reginos Bliūdžiuvienės, esame visi „dainos sužydėjime“. Tegul žydi dainos, tegul skamba Lietuva ir Žygaičiai.