Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Laikraščio skaitytojai prieš keletą mėnesių galėjo susipažinti su senąja Tauragės ugniagesių istorija. Tačiau šaltiniai gan dosnūs ir kalbant apie Skaudvilę. Šiandieninė miesto ugniagesių komanda, priklausydama Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinei tarnybai, vis dar rašo savo naująją istoriją. 1992 m. Skaudvilės miesto ir apylinkės taryba istorinį gaisrinės pastatą grąžino tikriesiems jos šeimininkams – ugniagesiams. Tuomet po remonto patalpoje įsikūrė dešimties gaisrininkų komanda. Gaila tik, kad raudonplytis gaisrinės pastatas vėliau buvo apkaltas mėlynos skardos lakštais, kurie atnaujino pastatą, tačiau pakenkė bendram senamiesčio vaizdui. Tačiau grįžkime į tarpukario Skaudvilę.
Davė ir po 100 Lt
Apie ano meto ugniagesius rašė šviesaus atminimo Skaudvilės kraštotyrininkė Eugenija Krencienė, savo 2004 m. išleistoje knygoje „Mūsų būties vieta Skaudvilė“ paskyrusi ir nedidelį straipsnelį gaisrinės istorijai. Knyga mažo tiražo ir per tiek metų tapusi tikra retenybe, tad pravartu ir vėl prisiminti, kas buvo rašyta. Kita ir daug stambesnė vertingų šaltinių dalis, kurių Eugenija neturėjo galimybės rasti, – šiais laikais suskaitmeninti „Ugniagesio“ žurnalai, kuriuose gan dažnai aprašytas ir Skaudvilės gaisrininkų gyvenimas.
1910 m. sudarytame Skaudvilės plane pažymėta pirmoji medinė daržinės tipo gaisrinė. Planas dabar eksponuojamas Skaudvilės krašto muziejuje. Gaisrinė stovėjo miestelio turgaus aikštėje, arčiau kelio ir katalikų bažnyčios, vietoj dabartinės mūrinės. Inventorius primityvus: kibirai, statinės, žarnos. Gaisrininkai kaip įprasta tiems laikams buvo savanoriai ir dauguma žydų tautybės. Vandenį sėmė iš miestelio aikštėje esančios kūdros, Inkstilo upelio bei Tauragės ir Prūdo gatvėse buvusių kūdrų.
1921 m. kilęs gaisras nušlavė Vilniaus ir Kelmės gatvių pradžią ir šiaurės rytų miesto aikštės kampą. Sudegė apie 20 pastatų. Labiausiai nukentėjo prekybininkai, kurių parduotuvės buvo miestelio centre. Po 1921 m. skaudviliškiai vietoj jų pradėjo statyti mūrinius pastatus, kurių dauguma išlikę iki šiol, o 1922 m. subūrė savanorių gaisrininkų komandą. Pasitarę su miestelio valdžia ir prekybininkais, gaisrininkai sukvietė gyventojų susirinkimą ir pasiūlė statyti naują mūrinę gaisrinę iš gyventojų lėšų. Žmonės pritarė. Pinigai rinkti pagal turtingumą: turtingi prekeiviai davė po 100 litų, kiti – 20–25 Lt, o dauguma miestiečių – po 10 Lt. Darbas, nors ir buvo pradėtas, sustabdytas dėl lėšų trūkumo.
1926 m. gaisrų suvestinėje nurodyta, kad Skaudvilės valsčiuje tais metais kilo septyni gaisrai. Mūrinis gaisrinės pastatas iškilo 1928–1930 m. vietoje senojo medinio. Įsigyta naujo inventoriaus: 100–150 litrų talpos metalinių statinių, įmontuotų ant dviračių vežimų, rankinė pompa, daugiau žarnų. Vandens statines traukdavo arkliai arba keletas vyrų. Arklius, kilus reikalui, duodavo Gaižauskas iš Tauragės gatvės, o turgaus dieną paimdavo iš į turgų atvažiavusių žmonių. Apie gaisrą pranešdavo bažnyčios varpų gaudesys ir sirenos kaukimas.
Artimui pagalbon ordinas. Biržų krašto muziejaus nuotrauka
Demonstravo gerus rezultatus
1931 m. gegužės 20 d. į savanorių ugniagesių valdybą buvo išrinkti nauji nariai. Komandos viršininku – mokytojas Chackelis Ošrinas, jo padėjėju-adjutantu – L.Kremeris. Apibūdinta, kad naujasis viršininkas yra darbštus, veiklus ir sumanus.
Reikšmingas įvykis nutiko 1932 m. vasario 7 d., kai Skaudvilės ugniagesių savanorių komanda įstojo į Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungą kartu su Kuršėnų ir Vištyčio komandomis. Štai tų metų rugsėjį Tauragės gaisrininkai nuvyko pas kolegas į gegužinę Skaudvilėje ir susidarė įspūdį, kad „Skaudvilės gaisrininkai, palyginus su tauragiškiais atrodo daug menkesni, Tauragės gaisrininkus negėda būtų parodyti ir kituose miestuose“.
Bendram ugniagesių lavinimui įsteigti vakariniai kursai, kurių vedėjas buvo komandos viršininkas. Pamokos ir pratybos vykdavo kas savaitę arba kas dvi po dvi dienas. Šeštadieniais – teorinės pamokos, sekmadieniais – praktinis darbas. Paskaitas skaitydavo komandos viršininkas ir jo adjutantas. Komandos raštvedys tada buvo mokytojas Š. (Šlioma?) Kybartskis. Išrinkus naują tarybą buvo nupirktas modernus ir kokybiškas „Koebe“ firmos motorinis siurblys. Beveik visai komandai per vienerius metus nupirktos uniformos. Lėšomis uniformoms pasirūpino pati komanda, ruošdama viešus vakarus, gegužines, loterijas.
1933 m. birželio 9 d. Tauragės apskrities viršininkas ir karo komendantas „pradėjo staigų aliarmą“, taip skelbdami savaitę trukusias pratybas. Rankinis siurblys ir kiti įrankiai į tariamo gaisro vietą ugniagesių buvo per 3 minutes nuvilkti, o motorinis siurblys pastatytas prie kūdros. Per 12 minučių nuo išvykimo motoras paleido galingą vandens srovę.
Po kelių dienų, birželio 13-ąją, Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos tarybos narys Daminas irgi „padarė staigų aliarmą“. Per 4 minutes nuo pašaukimo iš motorinio siurblio paleista vandens srovė. Kitą dieną maždaug 40 žmonių komanda per 3 minutes pratęsė 200 metrų žarną ir paleido vandenį nuo motosiurblio iš šulinio. Kiti kopėčiomis užlipo ant aukščiausių namų stogo per 1 minutę. Birželio 16 d. „propagandos tikslais“ komanda apvažiavo Upyną, Girdiškę ir Stulgius visur demonstruodama, kaip reikia kovoti su ugnimi.
Tų pačių metų rugsėjo 13 d. 20 val. užsidegė V.Juškevičiaus klojimas, kuriame buvo sukrauta nuomininko A.Zeringio 60 vežimų javų. Į gaisro vietą atvyko Upynos šaulių ugniagesiai, vadovaujami brandmajoro A.Eino. Gaisras likviduotas, išgelbėta 15 vežimų javų. Nuostolis – 2000 Lt. Laimė, kad klojimas buvęs apdraustas.
Skaudvilės gaisrinė 2024 m. Ingos Nagaitienės nuotrauka
Iš savivaldybės jokios paramos negaudavo
Lapkritį Pranas Norvilas gavo premiją už „Ugniagesio“ žurnalo platinimą. Tą patį mėnesį po inspektavimo nustatyta, kad Skaudvilės komanda įrankiais rūpinasi gerai, tačiau ugniagesiai paruošti vidutiniškai, o raštinė tvarkoma prastai. Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos valdyba skyrė jau minėtam P.Norvilui, Skaudvilės valsčiaus komiteto pirmininkui, III laipsnio „Artimui pagalbon“ apdovanojimą.
1934 m. gegužės 7 d. apie 12 val. į Skaudvilę atvyko Tauragės ugniagesių komanda su savo įrankiais ir orkestru. Buvo turgaus diena. Savivaldybės pirmininkas Pranculis pasakė kalbą, kvietė stoti į ugniagesių eiles. Kalbėjo Tauragės apskrities valdybos narys Aleksas, komandos narys Laurynas, brandmeisteris Juozas Gudelis ir Skaudvilės komandos viršininkas Ch. Ošrinas.
Birželį Lietuvos valsčių savivaldybių apsaugos nuo gaisro reikalams tarnyba skyrė 2500 Lt Skaudvilei. Rugsėjo 17 d. inspektuojant savanorių draugijos komandą Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos tarybos narys kapitonas Gantauskas „padarė aliarmą“. Ugniagesiai per 5 minutes jau leido vandenį. Draugijos komanda tuo metu turėjo 94 narius. Draugijos turtas įvertintas 59 092 Lt. Mieste buvo įrengti penki rezervuarai: du betoniniai ir trys mediniai. Draugija tada prenumeravo 20 egzempliorių žurnalo „Ugniagesys“.
1934 m. gruodį vėl atlikta apžiūra. Rašoma, kad tuo metu Skaudvilės savanorių ugniagesių draugija turėjo mūrinį namą ir mūrinę stoginę įrankiams. Turėjo 1 motosiurblį, 3 rankinius siurblius, 12 statinių, 420 metrų žarnų ir kitus įrankius. Turtas ir įrankiai užlaikyti gerai, tik motosiurblio vežimą siūlyta padaryti ant lingių. Draugija turėjo net 35 000 Lt skolos, nes vien stoginė įrankiams kainavo 40 000 Lt. Vertintojams pasirodė nesuprantamas draugijos noras įsigyti antrą motosiurblį ir dar labiau nugrimzti į skolas. Ir vėl konstatuota, kad komanda paruošta vidutiniškai.
Šiais laikais įdomu skaityti pastabą, kad komandos ir draugijos nariai turėtų vartoti valstybinę kalbą. Matyt, tarpusavyje dažniau kalbėta jidiš. Rengtos viešos ir uždaros paskaitos. Šiandien keista skaityti, kad iš savivaldybės jokios paramos negaudavo. Bendrai įvertinta, kad draugija ir komanda tvarkoma gerai.
Gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo metu Ch. Ošrinas išsamiai pristatė trejų metų darbus. Revizijos komisijos pranešimą perskaitė Jacikevičius. Svarstant 1935 m. sąmatą kilo ginčų. Nutarta įsigyti vežimėlį motorui, bet kiti siūlė pirkti automobilį. Nutarta išrinkti komisiją, kuri kartu su valdyba rūpintųsi skolos mažinimu. Į naują valdybą išrinkti S.Skarbalius, L.Gerkė, Ch. Ošrinas, Š.Bekeris, S.Vigderovas, R.Šmitas, Ch. Kremeris, A.Lurijė. Į revizijos komisiją – Mintautas, Kramas ir Jacikevičius. Į skolų likvidavimo komisiją – M.Rivkinas, A.Lurijė, K.Mendelis, L.Segalis ir Š.Levy. Taip pat iš draugijos kasos nutarta išmokėti 25 Lt paramą M.Karelai, nukentėjusiam nuo gaisro gruodžio 9 d.
Tą patį vakarą 19 val. Cheichelio tvarte užsidegė sunkvežimis, mat variklis šildytas primusu. Komanda suskubo išstumti degantį automobilį, tuo pačiu metu gesindami, kad neužsidegtų medinės sienos ir lubos. Užsidegus tvartui, pavojus būtų kilęs visam kvartalui, nes daug turgaus aikštės namų buvo mediniai ir arti vienas kito. Turgaus aikštėje automobilį apėmusi liepsna užgesinta smarkia vandens srove iš motosiurblio. Išvengta didelės nelaimės, nes bake būta daug benzino, kuris galėjo sprogti.
Baisiausias gaisras – 1937 m.
1936 m. gegužės 15 d. Chackelis Ošrinas apdovanotas III laipsnio „Artimui pagalbon“ garbės ženklu. Rugpjūtį daug komandos narių apdovanoti 15 metų ištarnavimo ženklu: Chackelis Kvizneris, Chackelis Kremeris, Mejeris Kramas, Abromas Lurijė, Mejeris Lifteris, Šleima Javicas, Stasys Skarbalius ir Abromas Šleichteris. 10 metų ištarnavimo ženklu: Mejeris Dorimanas, Maušė Chaimovičius, Ruvinas Šmitas, Vigdva Pechas, Juozas Žilinskas. Gruodį Skaudvilės ugniagesiai jau turėjo nusipirkę sunkvežimį, o paskelbus bandomąjį aliarmą susirinko per 3 minutes.
1937 m. gaisras vėl nušlavė visą centrinę miestelio dalį: sudegė 11 gyvenamųjų namų ir parduotuvių, 8 ūkiniai pastatai. Bendra nuostolių suma – 143 000 Lt. Skaudvilės senbuviai jau atkūrus nepriklausomybę prisiminė ir pasakojo miestelyje pasklidusias kalbas apie tyčinį padegimą, norint gauti draudimą ir pasistatyti geresnius namus. Kaip atrodė gaisras? Gegužės 4 d. ugniagesių komanda sunkvežimiu atvyko 15 val., bet miesto centras jau buvo apimtas ugnies. Degė 20 pastatų. Atvyko ugniagesių pastiprinimas iš Tauragės, Kelmės ir Šiaulių. Gaisras likviduotas tik 23 val. Pavyko išgelbėti įvairios odos medžiagų, kurių vertė apie 15 000 – 18 000 Lt. Gesinant gaisrą drąsą ir sumanumą parodė Guiga, Simiakovas, Ivanauskas. Gesinimui vadovavo Tauragės įgulos ugniagesių vadas kapitonas Vytautas Narkevičius. Komanda pirmąkart dirbo nauju „Flader“ firmos motosiurbliu. Šis nenuvylė, nes veikė 7 val. su dviem trumpomis pertraukėlėmis ir suteikė dvi galingas sroves iš 480 metrų atstumo.
1939 m. gegužės 25 d. 22 val. kilo gaisras Norkiškės dvare. Prie Rakausko malūno degė tvartas. Motosiurblys pastatytas prie užtvankos ir nutiestos dvi 180 metrų ilgio žarnų linijos. Vanduo suteiktas per 4 minutes. Gaisras užgesintas 23.25 val.
Birželio 28 d. skubėta gesinti Šilalės. Nors padėjo Šilalės, Tauragės, Laukuvos ugniagesiai, tačiau pagrindinį vaidmenį gesinant tada dar mažą medinį miestelį atliko Skaudvilės gaisrininkai. Motosiurblys pastatytas prie kūdros, ištiesta 200 metrų žarnų linija. Gesinimas vyko tris valandas, du ugniagesiai susižeidė. Gaisro metu pasižymėjo siurblio mechanikas Aizenblatas, N.Segalis ir jo padėjėjas A.Noikas.
Prisimenama, kad ugniagesiai vilkėjo uniformas, turėjo šalmus ir buvo gerbiami. Dalyvaudavo šventėse, paraduose. Pasisamdydavo Kaltinėnų orkestrą ir šauniai žygiuodavo grojant melodiją „Į Vilnių, į Vilnių, tą mylimą šalį“. Dauguma skaudviliškių ugniagesių, saugojusių miestą ir jį kūrusių, buvo nužudyti Vokietijos nacių vykdyto Holokausto metu.
Naujasis gaisrinės pastatas buvo naudojamas ir kitiems tikslams: pasilinksminimams, vaidinimams, kinui. Kinas Skaudvilėje atsirado apie 1935 m. Aparatūra ir filmų užsakymai priklausė žydams Lurijai ir Šatenšteinui. Filmai rodyti begarsiai. Grodavo filmui pritaikyta plokštelių muzika. Rodydavo kino komedijas su Čarliu Čaplinu, indų, vokiečių filmus, pavyzdžiui, „Ešnapūro kunigaikštis“, „Gražios moters nuodėmė“ ir kitus. Vykstant šokiams ir vaidinimams, gaisrininkų įrankius sudėdavo į šonus, įtaisydavo vietą muzikantams arba sustatydavo suolus žiūrovams. Vaikai puikiai jausdavosi ant statinių ir kopėčių.
Antrojo pasaulinio karo metais gaisrinė savo veiklos nenutraukė. Vokiečių kariuomenei 1944 m. spalį padegus paštą, keletą namų Skaudvilės gaisrininkai tuoj pat užgesino ir išsaugojo miestelį.
Po karo gaisrinės paskirtis keitėsi. 1948 m. pastate įsikūrė kultūros namai, 1964 m. – kino teatras. Gaisrinė perkelta į Vilniaus gatvę. 1959 m. Vladas Lenartavičius subūrė profesionalią gaisrininkų komandą iš penkių vyrų ir vieno automobilio.
Projektas „Tauro ragas. Nuo Tauroggeno iki Tauragės“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 9000 Eur.
