2022 metų gruodžio 16-ąją sukako 100 metų, kai Tauragės mieste sušvito pirmoji elektros lemputė. Tai ne tik elementarios, bet ir ekologiškos energetikos šimtmečio jubiliejus, nes pirmoji elektros energija Tauragėje buvo išgauta užtvenkus Jūros upę – pastačius hidroelektrinę, kuri elektrą tuomet tiekė garsiajai Amerikos lietuvių akcinei bendrovei „Rūbas“ ir daliai miesto gyventojų.
Apšvietė Jūros gatvę ir ligoninę
Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikais ir Antrojo pasaulinio karo metais Tauragės miestui elektros energija buvo tiekiama iš hidroelektrinės, kurios galingumas buvo 140 kW, ir mėsos kombinato „Maistas“ dyzelinės elektrinės, kurios galingumas – 350 kW. Smulkios įmonės turėjo savas dyzelines. Naujoji hidroelektrinė apšvietė Jūros gatvę ir ligoninę. Likusią miesto dalį apšvietė „Maisto“ elektrinė. Gyventojų namuose elektros energijos apskaitos prietaisų nebuvo. Elektros energijos sunaudojimas buvo apskaičiuojamas pagal instaliuotą galingumą.
Karo metais abi elektrinės buvo sugadintos. 1944-aisiais iš Tauragės pasitraukus naciams, elektrinės vedėju buvo paskirtas Adomas Vitkauskas. 1944-ųjų spalio 28-ąją buvo įkurta Tauragės rajono energijos valdyba, kuriai vadovavo valdytojas vyriausiasis inžinierius Stanislovas Šimanskis, vėliau ilgai dirbęs Lietuvos energetikos saugumo technikos tarnybos viršininku. Ši valdyba buvo pavaldi Energijos valdybai, veikusiai prie tuometinės sovietinės Lietuvos liaudies komisarų tarybos.
Pokariu – tik rankų darbas
Tauragės rajono energijos valdybai priklausė Tauragės, Jurbarko, Eržvilko, Šilalės, Švėkšnos, Skaudvilės ir Žemaičių Naumiesčio elektrinės. 1946 m. Tauragės rajono energijos valdyba buvo panaikinta ir visos elektrinės perėjo Komunalinio ūkio ministerijos žinion.
Po karo abi Tauragės elektrinės buvo atstatytos. Tauragės elektrinėje dirbo 17 žmonių. Jie remontavo linijas, vedė energetinę priežiūrą, rinko pinigus už sunaudotą elektros energiją. Elektrinė neturėjo jokio transporto, mechanizmų, vyravo rankų darbas. Įvairiems darbams buvo samdomi vežikai su arkliais ir padieniai darbininkai duobių atramoms kasti. Jei duobės jau buvo iškastos, tai šeši vyrai per dieną pastatydavo 15 atramų. Atramas miške ruošdavo patys. Rąstus nužievindavo ir impregnuodavo vietoje: ištepdavo antiseptiku, sukraudavo į rietuves ir kaip galima sandariau uždengdavo ruberoidu. Laidus linijoje montuodavo aliuminio, nors kartais būdavo ir varinių laidų. Ir taip tęsėsi iki tol, kol prasidėjo vadinamasis Lietuvos industrializacijos vajus.
Industrializacijos ir kolektyvizacijos vajus neaplenkė ir Tauragės miesto bei rajono gyvenviečių. Buvo pradėtos statyti gamyklos, plečiama pramonė, gyventojų buičiai gerinti reikėjo daugiau elektros energijos galios, tad 1950 m. buvo nutiesta 15 kilovoltų elektros tiekimo linija Sovetskas (Tilžė) – Tauragė – Skaudvilė, kuri užtikrino tuometinius Tauragės rajono ir Skaudvilės elektros energijos poreikius. Tuomet Tauragėje veikė apie 15 km 0,4 kilovoltų elektros tiekimo linija, o Tauragės mieste pastatytos keturios transformatorinės 15/0,4 kV pastotės su bendru 600 kVA transformatorių galingumu ir buvo įkurtas Klaipėdos elektros tinklų Tauragės zonos skyrius, kuris aptarnavo Tauragės ir Skaudvilės miestų elektros linijas bei pastotes. Elektros energijos galios poreikiams augant, reikėjo ir daugiau aptarnaujančių darbuotojų, kurie nepriekaištingai ir nepertraukiamai užtikrintų elektros tiekimą gamykloms bei kitoms pramonės, ypač maisto srities, įmonėms. Tauragės elektros tinkluose buvo įkurtos pastočių, elektros linijų, centrinės dispečerinės, relinės apsaugos ir elektroautomatikos, saugos darbe ir elektros apskaitos bei realizavimo tarnybos, kurių pagalba buvo užtikrinama nepertraukiamas elektros energijos tiekimas.
Tuometinis Klaipėdos elektros tinklų Tauragės zonos skyrius ne tik rūpinosi elektros energijos tiekimo klausimais, bet ir vykdė profilaktikos, apžiūros bei remonto darbus elektros tiekimo linijose, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas elektros energijos tiekimas visiems vartotojams.
Tuometiniame Tauragės zonos skyriuje dirbo aukštos kvalifikacijos elektrikai-inžinieriai, elektrikai-technikai ir elektrikai: tai inžinierius ir daugiametis viršininkas Vygantas Skirmantas, technikai-elektrikai Petras Kasputis, Antanas Kazlauskas, Zigmas Vingys.
Tauragės gamykloms prireikus dar daugiau galios ir elektros energijos, 1984 m. pastatoma Balskų hidroelektrinė, kuri pagal tiekimo galią tuomet buvo antra Lietuvoje (galia 2914 kW). Šiuo metu ją valdo UAB „Hidroenergetika“.
Vadovai – gabūs profesionalai

Stanislovas Šimanskis (Šimanskas) (1914 m. rugpjūčio 15 (22) d. – 1985 m. gegužės 6 d.) 1943–1945 m. dirbo Tauragės rajoninėje elektrinėje vyresniuoju techniku, inžinieriumi, vyriausiuoju inžinieriumi. Autoriaus asmeninio archyvo nuotrauka
Visą Tauragės miesto elektrifikacijos dydį lėmė gamyklų, kombinatų ir kitų įmonių steigimas. Pokario metais Tauragei reikėjo daug naujų plytų atstatyti per karą sugriautiems pastatams. Todėl buvo įkurta „Tauragės keramikos“ gamykla. Įkūrus „Tauragės keramiką“, jai buvo nutiestos atskiros aukštos linijos trasos. 1960 m. „Tauragės keramika“ tapo ištisus metus veikiančia įmone, kuriai reikėjo daug elektrinės galios ir elektros energijos. Pirmasis tuometinėje gamykloje elektros ūkiu rūpinosi inžinierius-elektrikas Juozas Astrauskas. Paskutinis šios gamyklos vyriausiasis energetikas buvo inžinierius-elektrikas Danielius Stonys, o visą gamyklą aptarnavo apie 10–12 kvalifikuotų elektrikų.
Elektrinės galios ir elektros energijos reikėjo ir Tauragės statybinių medžiagų gamybiniam susivienijimui, ir miesto pieninei, kurios elektros ūkiui ilgai vadovavo inžinierius-elektrikas Alius Juodžiukynas, mėsos kombinato elektros ūkiui – inžinierius-elektrikas Virginijus Žilius (buvęs Tauragės miesto seniūnas). Ir dabar šie žmonės – sumanūs ir išradingi inžinieriai-elektrikai, įgiję universitetinį elektrotechninį išsilavinimą, per ilgus darbo metus vadovavę ne vienai Tauragės įstaigai ir įmonei.
Tauragėje buvo statomi daugiabučiai ir privatūs namai, kuriems taip pat buvo numatyta apie 10 kW galios vienam namų ūkiui. Elektrifikavosi ne tik miestas, bet ir kaimiškosios gyvenvietės.
Vis dažniau pasikinkomas vėjas ir saulė
Atėjus nepriklausomybei, dalis įmonių buvo nesėkmingai privatizuotos, tad ir jų veikla pasibaigė. Nebeliko „Tauragės keramikos“, mėsos kombinato, vaisių ir daržovių perdirbimo fabriko. Vis dėlto, šiems monstrams bankrutavus, atsirado daug kitų įstaigų, kurioms taip pat reikėjo elektrinės galios ir elektros energijos.
Šiuo metu Tauragėje daugiausiai galios ir elektros energijos sunaudoja UAB „VILVI group“ pieno produktų ir sūrių gamykla bei Tauragės industrinis parkas, nemažai elektros energijos reikia ir kitoms įstaigoms bei privatiems asmenims, kurie montuoja savo būstuose šildymui skirtus šilumos siurblius.
Tačiau elektros tiekimas neapsiriboja tik respublikine energetine sistema. Pirmasis Tauragės vėjo jėgainių parkas elektrą gaminti pradėjo 2011 metų sausį ir per metus pagamina apie 28 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. Ši energija leidžia patenkinti apie 15 tūkstančių namų ūkių elektros poreikį. Parką pastatė UAB „Vėjo gūsis“, jis ir toliau plečiamas, tik jau kitų įmonių.
Be vėjo jėgainių, šiandien Tauragėje statomos saulės elektrinės. Pirmoji buvo sumontuota Norkaičių kaime, o Tauragės mieste – ant Tauragės miesto ligoninės. Daugiausiai saulės elektrinių iki šiol įrengė Tauragės rajono savivaldybė pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms.
Kitąmet Tauragėje numatoma statyti saulės elektrinę, kuri tieks elektros energiją Tauragės rajono savivaldybės gatvių apšvietimui.
Parengė Kęstutis NORBUTAS, Inžinierius-elektrikas
Straipsnį redagavo Ramunė Ramanauskienė