Tradicijos gyvos, kol gyvi žmonės…

Ne taip jau dažnai susirenka klasės draugai po 60 metų nuo to laiko, kai baigė vidurinę mokyklą. O šita klasė susirenka ir dar susirinks. Tai 1964 metų tuometinės Tauragės 2-osios vidurinės mokyklos 11-oji abiturientų laida.

Mokslus tąsyk baigė ir brandos atestatus mokiniai gavo dar senojoje istorinėje mokykloje, kur dabar įsikūrusi Tauragės „Versmės“ gimnazija. Istorinė mokykla ne tik dėl to, kad ją baigė daug garsių tauragiškių, bet ir dėl to, kad pastatyta dar 1937 metais, o jos statybomis rūpinosi ir statybą organizavo Tauragės garbės pilietis, žinomas pedagogas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys, chorų vadovas Kazimieras Paulauskas – dabar jau tikrai legendinė asmenybė. 11-osios laidos abiturientų pirmoji mokytoja buvo tais, atrodo, tokiais tolimais 1953 metais Petronėlė Paulauskienė,  mokyklos statytojo ir direktoriaus žmona. Ją ir matome su abiturientais nuotraukoje.

„Gatavas visus išbučiuoti…“

11-oji abiturientų laida susitiko savo buvusioje klasėje po 60 metų. Asmeninio albumo nuotrauka

Taip sakė šios laidos abiturientas, Tauragėje žinomas sportininkas, buvęs Lietuvos rekordininkas, treneris ir Tauragės garbės pilietis Aloyzas Šlepavičius, kai susitikome pas jį namuose ir kur, jau praėjus keletui dienų po susitikimo, jis dar gyveno labai geromis susitikimo emocijomis. Jam antrino mokytoja Regina Mikutytė-Žilinskienė, šių susitikimų pagrindinė organizatorė visus tuos 60 metų. Kaip ten pat pas Aloyzą atėjusi sakė Regina, pirmą kartą klasiokai susitiko po 10 metų, o jau po to – kas penkerius metus. Draugystė, užgimusi mokyklos suole, tokia tvirta ir nesuskaldoma, kad reikia gėrėtis ir pavydėti.

Baigė 21 abiturientas

Klasėje buvo 11 berniukų ir 10 mergaičių. Deja, šešių klasiokų jau nebėra – penkių vyrų ir moters, bet yra dar klasiokų, kurie dirba visu pajėgumu. O juk jau kai kam ir 80 metų suėjo, kiti jau ant aštuoniasdešimtmečio ribos. Užgrūdinti tuometinių nepriteklių ir nelengvo gyvenimo, jie dar tvirti ir naudingi visuomenei. Tarp 21 baigusiojo mokyklą penki pasirinko mediko kelią, trys – pedagogai (tarp jų ir šio rašinio autoriaus buvusi  kolegė Regina Žilinskienė), kriminalistas, inžinierius (dauguma kiek vyresnių tauragiškių turbūt gerai prisimena Rimą Balčiūną, ilgametį „Žigulių“ techninio aptarnavimo centro direktorių, garsaus Tauragės muziko Edvardo Balčiūno sūnų), pianistė, vairuotojai ir kt.

11-oji abiturientų laida susitiko po 60 metų. Asmeninio albumo nuotrauka

Svarbiausia, kad yra noro susitikti

Būtent dėl šito noro susitikti ir vyksta tokie sambūriai. Iš kur toks noras – sunku pasakyti. Galima įžvelgti ir jaunystės laikų nostalgiją (o ar tai blogai?), galima pamatyti norą prablaškyti savo vienatvę ir t.t. Bet šiais laikais, šiame susvetimėjusiame pasaulyje, tokios bendrystės, draugystės (amžinos!) apraiškos yra kaip tyro šaltinio vandens gurkšnis šiek tiek užterštame gyvenimo okeane. Sunku įsivaizduoti dabartinius mokyklas baigusius absolventus susitinkančius reguliariai. Kad ir kas penkerius metus. Nyksta senosios tradicijos, gyvenimas keičiasi, kuriasi naujos, o senąsias reikia saugoti, puoselėti, užrašyti, nes greitai jos taip ir liks tik popieriuje, senelių atsiminimuose, muziejų nuotraukose.

Projektas „Tauro ragas. Nuo Tauroggeno iki Tauragės“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 9000 Eur.