Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Tauragės rajono mergaičių, pradedančių aktyvų lytinį gyvenimą, amžius drastiškai jaunėja. Sulaukę nepilnamečių gimdyvių, gydytojai-ginekologai beda pirštu į atsainų tėvų požiūrį, menką dėmesį lytiniam švietimui ir itin didelę socialinių tinklų įtaką. Ankstyvi santykiai atvėrė kelią ne tik lytiškai plintančioms ligoms, bet ir klastingam vėžiui, nepageidaujamam ankstyvam nėštumui.
Praėjusiais metais Tauragės apskrities ligoninėje gimdė 441 moteris, mamomis tapo ir pilnametystės nesulaukusios paauglės. Socialinės aplinkos įtaka ir vaikiškas noras susitapatinti su nuomonės formuotojais, konkuravimas su bendraamžiais, didžiulis kiekis informacijos iš internetinio pasaulio, keičia įprastus elgesio modelius – tai, kas anksčiau buvo tabu ir griežtai draudžiama, šiais laikais tapo norma.
Gąsdina stereotipai
Šiandien pasaulis mini Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną. Jos proga pasidalinti įžvalgomis apie Tauragės rajono gyventojų sveikatą ir problemas, su kuriomis susiduria dažna moteris, sutiko akušerė-ginekologė Irena Narbutienė. 40 metų Tauragėje dirbanti medikė juokauja: tos moterys, kurių ji nepažįsta – pažįsta ją. Privačiai moteris konsultuojanti ir gydanti medikė džiaugiasi, jog kabinete dirba viena.
– Ginekologija yra pati intymiausia sritis. Pas gydytoją atėjusios moterys išsipasakoja ne tik apie ligas, bet ir apie asmeninį gyvenimą. Kuo mažiau akių ir ausų pokalbyje, tuo ramiau gyventi. Be pašalinių ausų apie savo bėdas noriai išsipasakoja ir ankstyvą lytinį gyvenimą pradėjusios paauglės, – sako medikė, šiais metais švęsianti net kelis jubiliejus: santuokos, privataus kabineto ir darbo Tauragėje.
– Ateina ir labai jaunos merginos, ir garbaus amžiaus sulaukusios rajono gyventojos. Jei mergaites į kabinetą atlydi mamos, tai garbaus amžiaus moterys ateina tik dukrų ar marčių paragintos. Šią savaitę kaip tik turėjau 80–ies metų pacientę, kurią atlydėjo marti. Moteris daugiau nei tris dešimtmečius delsė ir nesikreipė pagalbos. Dar gajūs stereotipai, kad ginekologo apžiūra – pati baisiausia, – sako pašnekovė. Medikė tvirtina, kad nepaisant amžiaus, būtina rūpintis savo sveikata. Deja, kiek kartų per metus reikėtų ginekologo konsultacijos, atsakyti būtų sunku. Kiekvienos moters organizmas pats duoda ženklus, tik reikia juos laiku pastebėti.
Irena Narbutienė. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka
– Tie laikai, kai ginekologinė apžiūra būdavo skausminga ar grubi, manau, praėjo. Čia akmuo į mūsų, vyresniųjų medikų daržą. Buvo laikai, kai specialistai tikrai grubiau ir pakalbėdavo, ir elgdavosi. Ne iš piktos valios. Socializmo laikais pacientų ir darbo būdavo beprotiškai daug, atlyginimai neadekvačiai maži. Būdavo ir visokių nesusipratimų per gimdymą. Dabar viskas kitaip. Jaunoji gydytojų karta jau po universiteto turi psichologinių žinių, blogą žodį retai kada išgirsite arba neišgirsite jo visai, – sako I.Narbutienė.
Šviesti reikia ir mergaites, ir berniukus
Gydytoja sako, jog moterys ir merginos dabar ligas dažnai nusistato pačios skaitydamos rašinius internete. Būtent internetas žaloja ir paaugles. Sekdamos viešai demonstruojamais pavyzdžiais, jos itin anksti pradeda lytinį gyvenimą nežinodamos apie jo žalą.
– Moters sveikata būtina susirūpinti jau paauglystėje. Internete taip pat pasirodė visokių straipsnių, skatinančių tėvus atsimerkti ir pasirūpinti vaikais. Pirmiausia, reikia orientuotis į mergaičių ir berniukų lytinį auklėjimą. Su vaikais privalo kalbėti ne tik mokytojai, bet ir tėvai. Ir kalbėti reikia apie mergaičių ir berniukų skirtumus, lytiškai plintančias ligas, barjerines kontracepcijos priemones, galų gale, būtina šviesti ir apie lytinę prievartą, – įsitikinusi pašnekovė. Gydytoją gąsdina kasmet vis jaunėjančios jos pacientės. Dažnai būna, kai mamos į ginekologės kabinetą atvedusios dukrą net nežino, jog ji jau praradusi nekaltybę.
– Lytinį gyvenimą mergaitės pradeda kasmet vis anksčiau ir čia yra populiaraus ir laisvo visuomenės gyvenimo pasekmė. Kuo amžius jaunesnis, tuo ligų daugiau, –sako medikė.
Gimdo ir 13-metės
Statistikos departamentas, bendradarbiaudamas su visų Lietuvos ligoninių medikais, kasmet skaičiuoja, kiek šalyje pagimdo, kiek atliekama abortų, kaip kinta ginekologinėmis ligomis sergančiųjų amžius ir skaičius. Medikus džiugina tas, jog per dešimtmetį šalyje drastiškai sumažėjo padaromų abortų skaičius. Jei 1997 metais Lietuvoje nėštumą nutraukė 30559 moterys, tai 2019 metais jų buvo tik 6436. 54 procentai visų tais metais Tauragės rajone atliktų abortų vyko pačių moterų prašymu.
– Mano karjeros pradžioje pagrinde gimdydavo 18-19 metų merginos, itin retais atvejais sulaukdavom 17 metų paauglių ir labai tokiais atvejais stebėdavomės. Dabar viskas kardinaliai keičiasi – sulaukiame 13, 14, 15 metų nėščiųjų ir gimdyvių. Vaikai išnešioja ir pagimdo vaikus. Ankstyvo lytinio gyvenimo problema prasideda jau šeimoje ir apie tai reikia kalbėti garsiai, taip išvengsime ligų ir problemų, – įsitikinusi ginekologė.
– Tiek mama, tiek tėtis nekreipia į vaikų gyvenimą dėmesio. Nepamiršiu vieno atvejo, kai mergaitę, su pilvo skausmais, atvežė tiesiai iš mokyklos. Pasirodo, ji gimdo. Mama atėjusi rauda, sako, negali būti, nesąmonė. Man, kai mamai ir kaip gydytojai, šiurpu klausyti. Mamos nesidomi savo mergaičių gyvenimu. Vienos nuo ryto iki vakaro dirba, kitoms svarbiau į grožio procedūras nueiti ir savimi pasirūpinti, – skaudžius faktus konstatuoja medikė.
– Šiuolaikiniai tėčiai mergaičių ugdyme taip pat beveik nedalyvauja. Priimdama gimdymus pastebėjau, kaip keičiasi mūsų vyrai. Didžioji dalis gimdykloje tik pasyviai stebi į pasaulį ateinančio vaiko gimimą. Savo mylimajai padėti bando tik retas. O vyro dalyvavimas ir gimdyme, ir vaikų auklėjime – beprotiškai svarbus. Jei tėtis užmegs ryšį su vaiku, mes daug problemų galėsime išvengti, – sako Tauragėje gerai žinoma moterų sveikatos specialistė. Pasak I.Narbutienės, gyvenime reikėtų išmokti vadovautis viena taisykle – sveika moteris ne tik laiminga pati, laiminga būna ir jos šeima.
Svarbi informacija
Didelę grėsmę moterų sveikatai kelia klastingos ir sunkios ligos – krūties ir gimdos kaklelio vėžys.
Net 80 proc. gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. Be to, ankstyvų stadijų vėžį išgydyti daug lengviau nei įsisenėjusį. Yra sukurta speciali nemokama gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Pagal ją kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas.
Kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžys aptinkamas, tuo geresni gydymo rezultatai. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. Yra sukurta atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Šios programos metu moterims dažnai nustatomas ikiklinikinės stadijos vėžys. Pagal šią prevencinę programą kiekviena 50–69 m. amžiaus moteris gali nemokamai 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Jaunesnės moterys, kurios pagal programą nėra įtraukiamos į atrankinius mamografinius tyrimus, bet turi artimų giminaičių, sirgusių krūties ar kiaušidžių vėžiu, dėl ko jų rizika susirgti krūties vėžiu didesnė, turėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju dėl krūtų tyrimo. Šioms moterims mamogramas reikėtų atlikti nelaukiant, kol sukaks 50 metų.
