Ant slenksčio – Metalinio Jaučio metai: tikimasi geresnių

Dalintis:

Naujųjų išvakarėse režisierė Zita Jurevičienė, pedagogas Alvydas Skurdelis ir verslininkas Raimondas Marozas apžvelgia besibaigiančius 2020-uosius. Tauragiškiai atvirauja, ko tikisi iš ateinančių metų, su kokiomis emocijomis juos pasitinka ir kokius kuria planus, kalba apie svajones ir skiepus nuo koronaviruso. Švenčių proga linki tai, kas jų nuomone, šiandien mums visiems svarbiausia.

Geri metai

Tauragės kultūros centro Skaudvilės skyriaus režisierė Zita Jurevičienė šiemet labai daug renginių suplanavo ir projektų parengė, kadangi Skaudvilė buvo paskelbta Lietuvos mažąja kultūros sostine. Zita tikisi bent jau neblogesnių ateinančių metų, planuoja įgyvendinti ir savo svajonę:

Zita Jurevičienė. Asmeninio albumo nuotrauka

– Man buvo geri ir kūrybingi metai, negaliu skųstis ir sakyti, kad kažkuo nusivyliau. Netrūko veiklos, buvo suplanuoti gražūs renginiai, laimėjau projektą, skirtą Durbės mūšio 760-osioms metinėms. Dirbau su teatru, nors varžė karantinas, vis tiek spalio 9 d. įvyko komedijos premjera „Perspektyvos“. Žinoma, trukdžių buvo, dėl karantino visos suplanuotos veiklos tobulai atlikti negalėjau, bet daug nuveikiau. Pirmiausia norėčiau, kad ateinantys metai nebūtų prastesni už 2020-uosius. Viliuosi, kad bus galimybė įgyvendinti numatytas veiklas, kurių neįvykdėme dėl koronaviruso. Šiemet Skaudvilė buvo išrinkta Lietuvos mažąja kultūros sostine, sausio pabaigoje turime suplanavę šio projekto uždarymą, numatytas nominacijų vakaras „Skaudvilės bezmėnai“. Jei dar bus negalima būriuotis, renginys vyks virtualiu būdu.

Ateinančiais metais sieksiu įgyvendinti svajonę – išleisti savo pjesių elektronines knygas. Noriu, kad mėgėjų teatrai, susidomėję mano pjesėmis, jas statytų. Man būtų labai įdomu pamatyti, kaip kiti režisieriai įžvelgia tai, ką aš rašydama pjeses mačiau, kaip aš jas norėjau pastatyti.

Jei paklausite apie skiepus nuo koronaviruso, atsakymas vienas – skiepysiuosi be baimių, be svarstymo – oi, kaip bus? Bus kaip bus, juk nekvaili žmonės skiepus kuria, džiaugiuosi, kad pirmieji skiepai jau atvežti į Lietuvą: galų gale visi kartu sustabdytume viruso plitimą ir galėtume grįžti į normalų gyvenimą.

Linkiu, kad žmonės būtų supratingesni, atlaidesni ir geresni vieni kitiems. Galbūt žmogus nepagalvodamas padarė klaidą, o aplinka jį iš karto pasmerkia, pyksta ar juokiasi. Gal daugiau empatijos ir įsiklausymo reikėtų. Aš mėgstu sakyti: „Pradėkime nuo savęs“. Ir karantino nurodymus reikia pradėti nuo savęs: tai daryti sąmoningai, protingai į tai žiūrėti, neskleisti baimės ir ja neužkrėsti kitų. Nuo mažų dalykų, nuo savęs prasideda gražaus gyvenimo kūrimas. Būkime geresni, džiaukimės savimi ir kiekviena diena, džiaukimės tuo, ką turime. Tenkinkime savo poreikius pagal galimybes, ir mažuose dalykuose yra labai gražių stebukliukų, netikėtumų, reikia tik mokėti juos pamatyti.

Skaudūs metai

Kilusi pandemija visiškai sustabdė įmonės „Muzikos servisas“, teikiančios techninio aptarnavimo paslaugas renginių metu, veiklą. Prieš 14 metų ją įkūręs Raimondas Marozas teigia, kad išgyvena sudėtingiausią laikotarpį ir planų ateičiai nekuria.

Raimondas Marozas. Asmeninio albumo nuotrauka

– Planuoti nieko dabar neįmanoma, pernai šventiniu laikotarpiu buvo vienokie planai, o šiuo metu – jokių. Mano nuomone, karantinas tęsis ilgai, iki vasaros būsime visi uždaryti. Pandemija žiauriai kirto per verslą: nuo lapkričio vidurio visą gruodį mums būdavo pats darbymetis, o dabar stovime vietoje. Nežinau, kaip bus kitais metais, įprastai balandžio mėnesį pradėdavome sezoną. Kai buvo paskelbtas pirmasis karantinas, dirbti pradėjome tik birželio viduryje, – kalbėjo R.Marozas. – Skiepytis dabar tikrai nenoriu, labai pesimistiškai žvelgiu į tokius dalykus. Vaikystėje mane skiepijo, kaip ir visus, bet šį skiepą labai greitai sukūrė, tai abejoju. Iš giminaičių negirdėjau, kad kuris būtų susirgęs koronavirusu. Neturiu šventinės nuotaikos, nėra to smagumo: kokios gali būti šventės, kai niekas nevyksta, niekas nosies lauk neiškiša. Kasmet pas mus susirinkdavo apie 10 žmonių ir švęsdavome, o dabar namuose buvome keturiese. Visiems linkiu, kad kuo greičiau baigtųsi pandemija: šiuo metu nieko daugiau ir nereikia, tik kad kiekvienas galėtume grįžti prie savo veiklos.

Į ateitį – viltingai

Pedagogas Alvydas Skurdelis „Versmės“ gimnazijoje moko kūno kultūros, o Sporto centre dirba treneriu, daug metų yra Taurages apskrities masinio futbolo koordinatorius, kelių neformalaus ugdymo būrelių vadovas. Šie metai jam buvo be galo sunkūs, tačiau jis viltingai žvelgia į ateitį.

Alvydas Skurdelis. Reginos Genienės nuotrauka

– Skaudžiausias šių metų įvykis, dėl kurio iki šiol man labai skauda širdį, tai gegužę nutraukta 15 metų besitęsusi darbo sutartis su vaikų globos namais „Šaltinėlis“. Po restruktūrizacijos jie vadinasi bendruomeniniais šeimos namais, ten kurį laiką dar vykdau mažus projektėlius savanorystės pagrindais. Karantino laikotarpiu viskas sustojo, laukiu Naujųjų metų, noriu, kad vėl viskas atgytų. Turiu savo veiklą taip susidėliojęs, kad galėčiau nuo ryto iki vakaro ją vykdyti. Čia mano didžiausia viltis, noras ir džiaugsmas. Kai tik bus galimybė, skiepysiuosi, tie žodžiai šiuo laikotarpiu puikūs: saugok save, savo artimuosius ir kitus žmones. Kiekvienas prieš žengdamas žingsnį turėtų pamąstyti, ar gerai daro. Kai matau, koks chaosas aplinkui ir parduotuvėse, skaudu. Verslas turi pasakyti, kad pristabdome pagrindinę veiklą, tegul veikia tik pagrindiniai dalykai ir maisto parduotuvės.

Mūsų giminė plati, per šventes suvažiuodavome, pabūdavome kartu, o šiemet tik su šeima šventėme. Kiek laiko tęsis karantinas, priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Visiems linkiu vilties, sveikatos. Aš pats esu auklėtojas, mane neramina dvyliktokai, nes sudėtinga situacija. Linkiu jiems sėkmingai, kad ir nuotoliniu būdu pasiruošti egzaminams. Šiuo sunkiu laikotarpiu, kaip ir minėjau, prieš žengdami žingsnį sustokime ir pagalvokime, juk dabar nebėra kur skubėti. Jau prisiskubėjome.

Dalintis:

About Author

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Komentarų skiltis išjungta.