fbpx

Bityno šeimininkas: tropiniai karščiai išvargino ir bites

Dalintis:

Bitininko Zenono Geštauto ūkyje kone 150 avilių. Dėl šalto ir lietingo pavasario pavasarinio medaus jis prisuko perpus mažiau nei ankstesniaisiais pavasariais. Sako, kad kitiems bitininkams dar blogiau – dėl prasto medunešio jie visai nelietė korių. Zenonas pirmininkauja bitininkų draugijai „Medus“, tikisi šiemet surengti tradicinę bičiulių šventę.

Medus nepabrango

Bitininkų draugijai „Medus“, kuriai priklauso 88 nariai, Zenonas Geštautas vadovauja jau 10 metų. Dauguma draugijos narių savo bitynuose turi po 30 avilių, dideli bitynai Tauragės rajone – vos keli. Dažnai jauni bitininkai vos pradėję meta šį užsiėmimą, išparduoda avilius ir bites, nes paaiškėja, kad šiai veiklai reikia skirti daug laiko. Draugijos pirmininkas įsitikinęs, kad bitininkystė – ne jaunimo užsiėmimas. Lietuvoje šiuo amatu labiau susidomi vyresnio amžiaus žmonės. Sulaukę 50-ties turi daugiau laiko, užtenka kantrybės išmokti bitininkavimo subtilybių, o jei sekasi, tuomet plečia veiklą. Šiemet Zenonas planuoja surengti tradicinę bitininkų šventę draugijos nariams.

Zenono Geštauto bitininkystės ūkyje – 149 aviliai. Pavasarinį medų, suneštą daugiausiai iš karklų, blindžių ir klevų, bityno šeimininkas jau iškopinėjo, o liepos pabaigoje suks liepų medų. Sako, kad šio medaus daug neturės, kadangi aplink jo bityną liepų auga mažai, o šiemet žydėjo tik šių medžių viršūnės. Didžiąją dalį medaus bitės suneša iš pievų.

– Šiemet aplink Tauragę pavasarinis medunešis buvo blogas, nes orai buvo šalti, lietingi, kai kurie bitininkai visai nesuko medaus. Aš iš vienos bičių šeimos gavau vidutiniškai apie 7 kg medaus. Palankiomis sąlygomis iš avilio prisukdavau ir 15 kg, – pasakojo Zenonas, užaugęs netoli Vilkyškių. – Vienuose bitynuose buvo medaus, kituose visai nebuvo, nuo vietovės priklauso. Kurie sugeba išsukti pirmuosius medaus lašus, parduoda brangiau. Šiemet už tokį 0,5 litro stiklainėlį prašė 6 Eur. Aš anksti medaus nesuku, tai 0,5 l (700 g) mano medaus kainavo 5 Eur, o dabar 4 Eur. Kaina tokia, kaip ir kasmet. Per sezoną iš savo bityno pernai prikopiau arti 3 tonų medaus.

Zenonas Geštautas. Asmeninio albumo nuotrauka

Įgėlimai – ne bėda

Zenono Geštauto aviliai įkurdinti ant Šunijos upelio kranto, prie Devynakių kaimo, aplink nusidriekusios ganyklos, pievos, dirbamų laukų arti nėra. Rudeniop Zenonas avilius veždavo į viržynus. Kadangi viržynų nebeliko, juos užgožė jaunuolynai, šios praktikos atsisakė. Bityno šeimininkas sako, kad tropiniai karščiai šiemet labai vargina bites, per kaitrą jos neskrenda į pievas, tūno aviliuose, o atgyja tik atvėsus orams. Apžiūrinėdamas avilius ir bičių šeimas specialaus kostiumo jis nesivelka.

– Jei kartais viena kita bitė įgelia, tai ne bėda. Bitininkauju apie 40 metų, aš jų nebijau. Mūsų krašte bitininkų daugėja, produkciją realizuoti nelengva, bet įmanoma. Žiemą pats kasdien pardavinėju, turiu klientų, kurie nuperka didesnį kiekį, – atviravo bitininkas. – Didesnių bitynų Tauragės rajone beveik nėra, jei turi daugiau kaip 150 avilių, negauni iš valstybės paramos. Bitininko darbas nelengvas, būtina daug išmanyti. Dabar auginu bičių motinėles, tam reikia daug kruopštumo, atidumo, svarbi kiekviena valanda, pasižymiu, kada kiekviena išsiris.

Zenonas pats kulia ir ruošia bičių duonelę, surinkęs pikį gamina specialų tirpalą, renka žiadadulkes, lydo vašką, iš jų gamina lakštus, kuriuos deda į avilius. Lieja žvakes, tačiau jų labai maža paklausa, išskyrus Kalėdų laikotarpį. Medaus nauda žmogaus organizmui Zenonas neabejoja. Prieš kelerius metus dalyvavo išskirtinės kokybės medaus programoje, todėl teigia, kad pernykščio ir net kelerių metų senumo medus gerųjų savybių nepraranda, medus negenda.

– Medus nėra stebuklingas, bet jo natūralios medžiagos labai naudingos. Jei bitutė, toks vabzdžiukas, išgyvena, tai ir žmogui jos vertingos. Aš mėgstu medų, todėl sveikata skųstis negaliu, – sakė pašnekovas. – Turguose nuo birželio pradžios prekiaujama pavasariniu medumi. Vienintelis grikių medus turi tokią savybę, kad pastovėjęs pradeda skystėti. Jo skonis man patinka. Pardavinėdamas medų sutinku įvairių žmonių, pasitaiko, kad nieko bendro neturintys su bitininkyste žmonės žarsto patarimus.

Vertingiausias medus – toliau nuo miesto

Zenonas sako, kad visi bitininkai vargsta su erkėmis, kurios kasmet bitynuose vis daugiau žalos pridaro. Jam apmaudu, kad nesukurta gerų priemonių, kaskart naudodamas tuos pačius vaistus gero rezultato nesulaukia, nes erkės prie jų pripranta. Jos labai mažos, mikroskopinės, gyvena ant bičių. Bitininkaudamas kone pusšimtį metų Zenonas pastebėjo, kad bičių veislės labai pagerėjo.

– Anksčiau tokios geros bičių veislės, kaip Bakfastas, nebuvo. Vienas anglų vienuolis ilgai kryžmindamas išvedė šią veislę, vėliau ją ištobulino vokiečiai. Šuolis toje srityje didelis. Mūsų lietuviškos, vietinės, bitės jau išnykusios, nes atsirado žymiai pranašesnių, – kalbėjo bičių žinovas.

Aplinkos ministerija, skatindama bitininkystę miete, vykdo projektą, kai ant daugiabučių, įmonių ar įstaigų stogų Lietuvos savivaldybėse įkurdinami aviliai. Teigiama, kad bitės nyksta dėl monokultūrų auginimo, intensyvios miškininkystės, pesticidų naudojimo, todėl miestai bitėms gali tapti puikiu prieglobsčiu. Ant stogų joms žiemą šilčiau, mažiau puola ligos, miestuose užtenka nektaro, nes nuo ankstyvo pavasario iki rudens žydi daug augalų. Tačiau bitininkystės mieste perspektyva Z.Geštautas abejoja.

– Avilius sukelti ant stogo ne taip paprasta, jų priežiūra būtų sudėtinga, nes tam reikia nemažai įrankių. Medų iškopus nelengva jį nunešti, jei kelios bitės įskris į koridorių, kam nors įgels, kiek bus triukšmo. Tai daugiau propaganda, – neabejoja bityno šeimininkas. – Manau, ir mieste suneštas medus bus prastesnis. Medžiai juk sugeria anglies dvideginį, kitas kenksmingas medžiagas, jų patenka ir į nektarą. Kuo medus surinktas toliau nuo miesto, tuo jis vertingesnis.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą