Viešai kalbėti apie tai, kad susirgai koronavirusu, nelengva. Tačiau ir Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis, ir Tauragės miesto seniūnas Žilvinas Majus viešumo nebijo – kai užsikrėtimai veja vienas kitą, kai atsekti užsikrėtimo šaltinio tampa beveik neįmanoma, COVID-19 susirgęs žmogus negali būti kaltas. Net jaustis toks negali. „Norėčiau padiskutuoti su tais, kurie sako, kad viruso nėra, arba tais, kurie kaltina susirgusius“, – sako koronavirusu persirgęs seniūnas Žilvinas.
Iš pradžių jautėsi kaip raupsuotas
Koronavirusas neaplenkė ir Tauragės kultūros centro direktoriaus Virginijaus Bartušio. Vyras sako, kad labai saugojosi, niekur šiaip sau nesilankė, į parduotuvę važiuodavo kuo rečiau. Vis dėlto lemtingas buvo vos pusvalandį trukęs pasisėdėjimas su giminaičiais prie kavos puodelio.
– Pirmieji ligos simptomus pajuto giminaičiai: pasidarę tyrimus ir gavę teigiamą atsakymą jie izoliavosi ir informavo mane. Netrukus ir aš pasijutau prastai: pakilo temperatūra iki 38 laipsnių, skaudėjo plaučių zona nugaroje, stuburas, šonkauliai, kilo virškinimo sutrikimų, kamavo priepuoliniai pilvo skausmai – spazmai, skaudėjo akys, jos tapo jautrios šviesai. Jaučiausi toks visas išbalansuotas, – pirmaisiais ligos potyriais dalijosi Virginijus. – Koronaviruso tyrimas nebuvo skausmingas: tepinėlį ėmė iš gerklės ir iš nosies, tik tą akimirką ašaros susitvenkė akyse.
Pasak V.Bartušio, susirgus koronavirusu ligos eiga bangavo: buvo momentų, kai jausdavosi gana neblogai, tačiau staiga simptomai suintensyvėdavo. Lygindamas COVID-19 su gripu Virginijus sako, kad jų požymiai labai panašūs, tik dabar nėra tokio stipraus kaulų laužymo kaip gripo atveju, tačiau savijauta labai panaši.
– Dėkoju Dievui, kad sergu nelabai sunkiai, kaip teko skaityti viešoje erdvėje. Pajaučiau, kad dingo uoslė, neužuodžiau nei kavos, nei kvepalų, nebejaučiau maisto skonio. Žuvį valgydamas nesupranti, kad žuvį valgai, nes jokio skonio. Apetitas buvo dingęs, valgydavau tik tam, kad nenusilpčiau, – atviraudamas pasakojo jau sveikstantis direktorius. – Giminaitė mums padeda, nuperka maisto ir atveža. Izoliacija, nors ir namų aplinkoje, lyg įkalinimas. Sužinojus, kad susirgau, pirmiausia apėmė nusivylimas, nes labai saugojausi. Buvo psichologinis šokas, emocinė būsena labai sunki, jaučiausi kaip raupsuotas, lyg atstumtasis. Esu įstaigos vadovas, o susirgau pirmas. Džiaugiuosi, kad kultūros rūmuose nėra protrūkio, kad laiku izoliavausi.
Gydydamasis V.Bartušis geria labai daug įvairių arbatų (Bartušiai jų turi labai daug prisiruošę, patys džiovino), o kai pakyla temperatūra, išgeria paracetamolio, užėjus kosuliui vartojo jį slopinančius vaistus, kilus skausmo spazmams – nuskausminamuosius. Virginijus sako, kad kosulys suintensyvėja daugiau pajudėjus, todėl stengiasi sveikti kuo ramesnėje būsenoje, nes kiekvienas kostelėjimas labai skausmingas – ypač taip buvo pirmas dvi ligos dienas.
– Šeimos gydytoja man skambina kiekvieną dieną, konsultuoja, stebi, labai rūpinasi. Telefonas netyla – skambina bendradarbiai ir draugai, teiraujasi, kaip jaučiuosi, suteikia optimizmo. Žmonės turi suvokti, kad šis virusas nematomas, kad ir trumpas pabendravimas su giminaičiais gali įmesti į bendrą katilą, būtina saugotis, – kalbėjo direktorius. – Trumpas pasišnekučiavimas prie kavos puodelio išguldė visą mūsų namą: serga tėveliai ir žmona. Gerai, kad mamytė labai lengva forma, o štai tėvelis sunkiau. Vaikai neserga, nes kitur gyvena. Laimė, kad jie sveiki.
Virginijus Bartušis nuo pirmos akimirkos neslėpė, kad užsikrėtė koronavirusu – iš karto apie tai informavo merą, bendradarbius, visus, su kuriais buvo kontaktavęs dar gerokai prieš pasireiškiant ligos simptomams. Jo nuomone, reikia „kaip tik visiems sakyti, pasakoti, kad tik ši liga neplistų“. Kultūros centro direktorius atskleidė, kad susirgęs patyrė tik vieną problemą – nedelsdamas kreipėsi į Karštąją liniją, o tyrimui buvo užregistruotas tik po trijų dienų. Nelaukdamas eilės, tyrimus atliko savo iniciatyva. Pasak jo, ši sistema galėtų veikti operatyviau.
– Pirmiausia žmonės turi viską daryti, kad nesusirgtų, o susirgus reikia susitarti su savimi, nes labai sunku psichologiškai. Aš jau sveikstu, jaučiuosi geriau, silpnumas traukiasi, grįžta uoslė ir skonis, labai džiugu užuosti kavos aromatą, – linksma gaidele pokalbį baigė Kultūros centro vadovas, teigdamas, kad jo augintiniai (šuniukas ir papūga) jaučiasi puikiai. – Nereikia abejoti, kad virusas yra – juk visas pasaulis jo neišsigalvojo.
Seniūnas: „Man pasisekė“
Viešoje erdvėje kuriamos sąmokslo teorijos, esą koronavirusas neegzistuoja ir yra sugalvotas pasipelnymo tikslais, vis pakursto aršių ginčų. Sąmokslininkų kuriamos istorijos Tauragės miesto seniūnui Žilvinui Majui kelia juoką. Ypač dabar, kai jis ką tik persirgo koronavirusu ir gali patvirtinti – šio viruso sukelta liga tikra, ji kitokia nei paprastas peršalimas, ji neramina ir yra pavojinga. Juolab dabar, kai užsikrėtimo atvejai vien Tauragės mieste ir rajone pilasi dešimtimis. Šiandien į šią kasdienę statistiką Žilvinas žiūri kiek kitaip nei prieš mėnesį, nes į ją pateko pats. Už kiekvieno skaičiaus – žmogus ir jo ligos istorija.

Tauragės miesto seniūnas Žilvinas Majus vakar jau grįžo į darbą – pirmiausia apžiūrėjo, ar visos svarbiausios miesto erdvės sutvarkytos. Ramunės Ramanauskienės nuotrauka
– Šiandien jau jaučiuosi gerai, savijauta įprasta. Šeimos gydytoja jau leido pirmadienį grįžti į darbą, – penktadienio popietę „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo miesto seniūnas Ž.Majus.
Pagal naujas taisykles COVID-19 sirgusiam žmogui pakartotiniai testai įsitikinti, kad jis tikrai pasveiko, nebeatliekami, jei pacientas jaučiasi gerai, jokių ligos simptomų nejaučia.
Žilvinas džiaugiasi, kad sirgo nesunkiai, tačiau apgailestauja, kad atsekti šaltinį, nuo kurio jis užsikrėtė, buvo neįmanoma.
– Kontaktų buvo nemažai, neįsivaizduoju, nuo ko užsikrėčiau. Įtariau, kad galėjau apsikrėsti nuo savo kolegės, kuri kiek anksčiau dalyvavo viename renginyje ir pajutusi simptomus testavosi. Tačiau jos testo atsakymas buvo neigiamas. Ir žinok dabar, kaip yra, – dabar svarsto Ž.Majus.
Sukarščiavęs seniūnas ilgai nelaukė – kreipėsi į šeimos gydytoją. Temperatūra buvo aukšta – šoktelėjo iki 39 laipsnių. Ir ne palaipsniui, o iškart. Parėjęs iš darbo vakare pajuto stiprų ligos smūgį.
– Požymiai buvo staigūs, netikėti. Tyrimui mane užregistravo šeimos gydytoja. Man pasisekė – patekau greitai, atsakymą gavau per parą. Jis buvo teigiamas. Emociškai jaučiausi blogai, – prisiminė Žilvinas.
Vyras sako tuomet sukaupęs atmintį ir pabandęs atkapstyti visus savo pastarųjų 3–4 dienų kontaktus, perspėti draugus, bičiulius, bendradarbius, su kuriais tik buvo susitikęs. Paprašytas išvardyti, kokius ligos požymius jautė, Žilvinas savo ligą prilygino gripui – aukšta temperatūra, jo atveju gerai, kad tik tris dienas, slogos nebuvo, tačiau apėmė silpnumas. Ž.Majui pasireiškė ir klasikinis koronaviruso požymis – dingo uoslė, jis prarado skonio pojūčius.
– Tai tęsėsi ilgiau nei savaitę. Įdomus pojūtis. Man buvo geriau negu žurnalistui Andriui Tapinui, kaulų nelaužė, miegoti galėjau, – dabar jau linksmai apie nemalonią situaciją kalba seniūnas.
Paklaustas, ar kaip nors gydėsi, galbūt vartojo kokių vaistų ar vitaminų, Žilvinas sako tik mušęs temperatūrą, malšinęs galvos skausmą, gėręs daug skysčių. Vyro šeimos nariai izoliavosi kartu su juo, bet koronaviruso tyrimų jiems nebuvo atlikta, esą nebebuvo prasmės. Šeima, jei ir sirgo, lengviau, jautė tik labai silpnus ligos požymius.
Į diskusijas su tais, kurie teigia, kad koronavirusas – sąmokslas ir nesąmonė, Žilvinui įsivelti neteko ir kad skeptikai įsitikintų viruso egzistavimu, jis jiems susirgti nelinki.
– Tačiau kai žmogus pats suserga šita liga, jo mąstymas pasikeičia 180 laipsnių. Dabar, kai persirgau, į gyvenimą žiūriu atsargiau. Bet kurioj gyvenimo situacijoj taip, kol pats nesusiduri su realiu pavojumi, tol jo neįvertini. O tiems, kas kaltina koronavirusu susirgusius žmones, kad jie nesisaugojo, kažkur valkiojosi, galiu pasakyti – tai gali atsitikti kiekvienam. Bet saugotis reikia, – sako seniūnas.
Koronavirusas buvo diagnozuotas trims Tauragės miesto seniūnijos darbuotojams. Izoliuotis dėl to privalėjo 8 darbuotojai.
Pašnekovus kalbino Regina Genienė ir Ramunė Ramanauskienė