Danutė ir Petras Lembučiai: prasidėjo auksiniai mūsų metai

Metų gaspadinė ir savamokslis bandonininkas. Žmonės, kurie pirmieji ateina į pagalbą – taip Adakavo bendruomenės nariai apibūdina Danutę ir Petrą Lembučius. Pusę amžiaus koja kojon einanti šeima prie dėmesio nepratusi ir sako, dabar tiesiog gyvenantys taip, kaip svajojo.

Adakavo pakrašty įsikūrusius Lembučius aplankėme neperspėję. Nors Danutė triūsė darže, namai kvepėjo saldžiais kepiniais. Adakave šeima gyvena jau 28-erius metus.

– Šie namai – mano gimtinė. Po tėvukų mirties atsikraustėme į jų namus. Prieš tai buvome įsikūrę Tauragėje. Taip jau sutapo, kad vienu metu sukrito visos bėdos. Sušlubavo sveikata, gydytojai paskyrė antrą neįgalumo grupę, pagalvojome, kad kaime gyventi bus geriau. Kaip tik tuo metu vedė sūnus, jaunai šeimai reikėjo būsto. Priėmėme sprendimą grįžti į kaimą ir visai nesigailime, – pasakoja ponia Danutė.

Atsikraustę į Adakavą Lembučiai susigrąžino virš 20 hektarų paveldėtos tėvų žemės, įveisė ūkį, augino 17 raguočių.

– Reikėjo prasigyventi ir išsiversti. Parėjome į kaimą tuščiomis rankomis. Žemei dirbti reikėjo ir traktoriaus, ir padargų. Po truputį pirkom gyvulius, vargom ir susikūrėme viską, ką šiandien turime. Dabar pats gražiausias mūsų laikas. Neturime rūpesčių, einame ir važiuojame kur norime, paraginame vienas kitą užsiimti tuo, kas labiausiai džiugina. Vaikai užauginti, anūkai dideli. Vyriausiasis anūkas kažkada buvo Lietuvos bokso čempionu, dabar jau vedęs, tikimės, kad turėsime ir proanūkių, – pasakojo moteris. Apie šeimą kalbėti patikėta Danutei. Ponas Petras kartu su draugais muzikantais ruošėsi televizijos laidos „Duokim garo“ filmavimui ir išskubėjo į repeticiją.

– Einame visur, kur tik įmanoma. Vyras groja akordeonu, pernai išmoko pats groti bandonija, prisijungė prie muzikantų kolektyvo. Abu pradėjome lankyti trečiojo amžiaus universitetą. Toks keistas nutikimas mus paskatino mokytis. Vieną pavasarį vyras pro vartus į ganyklą išvedė karves ir pareiškė, kad daugiau į namus jos negrįš. Sutikau su viena sąlyga – pradėsiu mokytis, bet Petras turės vežioti mane į Tauragę. Taip nutiko, kad abu sėdom į universiteto suolą, – juokiasi moteris.

Saldumynų kepėja pati jų nevalgo

Kadaise Danutė savo kepamais saldžiaisiais grybukais garsėjo ne tik Tauragėje, bet ir kaimyninėje Rusijoje. Kasdien užsakymai plaukdavo iš parduotuvių, privačių žmonių. Saldėsius moteris kepdavo po darbų vienoje buhalterijos įmonėje. Sako, kad pati skanumynais nepiktnaudžiauja, bet gaminimo procesas jai labai patinka. Petras, kol dar dirbo elektriku, grįžęs pats pirmasis paragaudavo žmonos keptus pyragus ir sausainius.

– Buvo tarybiniai laikai. Prieš Naujuosius metus ilgai stovėjau eilėje ir laukiau, kol pavyks nusipirkti tortą. Po trijų valandų parduotuvėje nieko nebeliko. Supykau ir nusprendžiau, kad aš ne prastesnė ir galiu tortą išsikepti pati. Taip ir kepu. Ne tik tortus, dabar jau kepu viską, – sako D.Lembutienė. Moteris kepimo paslapčių moko ir Adakavo bendruomenės narius. Prieš keletą metų kartu su Petru jie vedė ne tik saldžių grybukų, bet ir lietuviško šakočio kepimo pamokas savo namuose.

– Man nesunku pasidalinti tuo, ką išmanau. Vyras turi padaręs specialų prietaisą šakočiams kepti, grybukų keptuvių namie – ne viena. Jei tik kas paprašo, visada mes papasakojam, pamokinam ir pasidalinam savo receptais, – sakė Danutė.

Pradėjus sportuoti – dingo ligos

Sėdėti vietoje nemėgsta nei Danutė, nei Petras. Jei Adakave ar Skaudvilėje vyksta kokie renginiai, jie pirmieji pasisiūlo pasirūpinti maistu ar skanėstais.

– Pabendraujam, pašokam, į žmones išeinam. Dienomis darže dirbu. Sau ir vaikams užauginam daržoves. Prieš keturiolika metų buvo paskirta stuburo operacija. Iš vietos pajudėję keli slanksteliai, turiu tris išvaržas. Jau buvau susitarusi su chirurgu, bet mano gydytoja patarė neskubėti. Pabijojau, kad nepakilsiu nuo operacinio stalo ir nerizikavau. Pradėjau sportuoti namuose, o visai neseniai Petras grįžo iš repeticijų ir pamatė, kad bendruomenės moterys renkasi sportui. Nuėjau ir aš. Labai patiko. Laukiu kiekvienos treniruotės. Galiu jau daug vaikščioti, galiu šokti. Visai kitas gyvenimas prasidėjo. Vyresniam žmogui judėti reikia kasdien. Jei tik užsisėdėsim, ateis diena, kai ir į lauką išeiti bus sunku, – sakė Danutė.

Danutė Lembutienė

Paklausta, ar vyras padeda puoselėti namus, daržus ir gėlynus, Danutė šypsojosi – Petrui darbų prie ūkio užtenka.

– Yra bičių, žąsų, vištų turim. Obuoliai pradeda kristi – tik spėk suktis ir viską tvarkyti. Pasitariam abu, pasidalinam darbus ir gyvenam. Kaip ir normaliose šeimose būna visko, bet jei būtų buvę blogai, tiek kartu nebūtume išbuvę, – juokiasi pašnekovė.

Danutė pasidalino lengvo varškės pyrago receptu ir rekomenduoja jį išbandyti kiekvienai šeimininkei.

RECEPTAS:

Tešlai reikės:
5 kiaušinių,
5 šaukštų cukraus,
5 šaukštų grietinės,
100 g sviesto,
5-6 šaukštų miltų,
šaukštelio kepimo miltelių,
vanilinio cukraus pagal skonį.
Įdarui reikės:
500 g varškės,
1 kiaušinio trynio,
šaukšto cukraus,
saujos razinų,
žiupsnelio miltų,
cinamono ir vanilinio cukraus pagal skonį.

Kiaušinius išplakite su cukrumi ir suberkite pakelį vanilinio cukraus. Iki minkštumo išsukite sviestą, grietinėje išmaišykite kepimo miltelius. Viską lengvai įmaišykite į išplaktus kiaušinius, atsargiai dėkite miltus. Tešla turi būti blynų tirštumo. Paruoštą tešlą dėkite trumpam pastovėti, kol paruošite įdarą.

Varškę išminkykite su įmuštu kiaušinio tryniu, pagal skonį dėkite cukraus ir vanilinio cukraus. Razinas keletą kartų nuplikykite ir gerai nusausinkite. Sausas razinas apvoliokite žiupsnelyje miltų.

Į skardą tieskite kepimo popierių, supilkite pusę paruoštos tešlos. Ant viršaus sudėkite varškės įdarą, gausiai apiberkite miltuose pavoliotomis razinomis ir gražiai užpilkite likusią tešlą. Išlyginkite ją šaukštu. Ant pyrago užbarstykite cukraus, cinamono ir šaukite į įkaitintą orkaitę. Pyragas kepa 40-45 minutes. Orkaitės temperatūra – 180 laipsnių. Skanaus!