Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Po trejų metų pertraukos, dviračiu apkeliavusi Centrinę ir Pietryčių Aziją, Indiją ir Australiją, Monika Overlingytė grįžo į namus švęsti Kūčių ir Kalėdų. Tačiau iškart po Naujųjų metų sutiktuvių aistringoji keliautoja vėl išskubės į solo kelionę – šįkart su savo dviračiu draugu, lydinčiu ją nuo pirmųjų kelionių, sieks įveikti du žemynus – Pietų ir Šiaurės Ameriką. Monikos suplanuotas maršrutas prasidės Patagonijoje ir tęsis iki Aliaskos. O dabar, stovėdama Pilies aikštėje prie eglutės, Monika sako: „Labas, Taurage!“
Vos neperdegė
Pastaruosius trejus metus Kalėdas keliautoja Monika Overlingytė sutiko Malaizijoje, Indijoje ir Kipre, todėl dabar grįžusi namo tuoj papuošė eglutę, o netrukus jau sukiosis virtuvėje – keps savo tradicinius imbierinius sausainėlius.
– Visko ilgos kelionės metu buvo. Namo grįžau prieš pat naują etapą, kad visus pamatyčiau ir aplankyčiau, nes vėl netrumpai, galbūt ilgiau nei dvejus metus, būsiu toli. Savo dviratį grįždama palikau Ispanijoje, pas ten gyvenančią lietuvaitę, pasiimsiu vykdama į Patagoniją, Argentiną. Ilgi skrydžiai į Lietuvą išsekino, grįžus norėjosi užsidaryti kambaryje ir atsigauti. Kaip malonu visur čia girdėti gimtąją kalbą, visada smagu grįžti į gimtinę, – šypsodamasi pasakojo keliautoja.
Monika prisipažino, kad pastarosiomis dienomis tiesiog įsisuko į darbų konvejerį – montuoja vaizdo įrašus, vyksta į daugybę susitikimų, nori ir su draugais, ir su šeima ilgiau pabūti, tėveliams padėti. Sako, kad miegas dar sutrikęs, gyvenimo ritmas išsiderinęs, o labiausiai keliaudama pasiilgo… varškės. Mat pastaruosius dvejus metus keliaudama nuo Indijos iki Australijos jos nevalgė – tuose kraštuose varškė, tokia, kaip pas mus, negaminama. Dar, pasak Monikos, namie jai labai skanu sviestu aptepta paprastos lietuviškos duonos riekelė.
Keliauti viena dviračiu M.Overlingytė ryžosi 2019-aisiais. Pirmas maršrutas (Lietuva–Graikija–Lenkija) driekėsi per Europos šalis, per du mėnesius tuomet mergina dviračiu nuvažiavo 5000 km, antram maršrutui – kelionei į Gibraltarą įveikti prireikė keturių mėnesių, Sakartvelui ir Armėnijai skyrė pusę metų. 2022 m. rugpjūtį išsiruošusi į Centrinę Aziją Monika sugrįžo tik dabar, dviračiu įveikusi 47 000 km ir aplankiusi 28 šalis. Iš viso savo plieniniu draugu ji jau yra nukeliavo daugiau nei 77 600 km, o kiek iš viso šalių pabuvojo, dar nesuskaičiavo. Ir vis tiek mergina sako, kad matė tik dalelytę pasaulio.
Keliaudama per Australiją pavėsį Monika rasdavo po medžiais-gigantais. Asmeninio albumo nuotrauka
Azijos kraštai M.Overlingytei sukėlė euforiją, kadangi viskas ten buvo nauja ir nepatirta. Kazachstane atsivėrė kraštovaizdis be medžių ir su kupranugariais, Uzbekija sužavėjo architektūra, Kirgizijoje ir Tadžikijoje – kalnų grožybės, išvydo kitą kultūrą. Šiose šalyse su gyventojais susikalbėdavo rusiškai – padėjo mokykloje įgytos žinios, tada ir parduotuvėse gaudavo daugiau nuolaidų. Paskui Monikos maršrutas nuvingiavo į Indiją, kurioje dviračio pedalus mynė pusę metų. Būtent šioje šalyje Monika išgyveno stipriausias emocijas.
– Tie įspūdžiai niekada neišdils, nes Indija – labai intensyvi šalis. Atskridus iš ramaus Kazachstano į tą šurmulį, kur nuo taršos net saulės nesimato, o žmonės nelabai supranta, kas yra asmeninė erdvė, kai vis kažkas nuo ryto iki vakaro tave seka, domisi, ką aš čia veikiu, tai vos neperdegiau. O dar tuo metu buvo prastai su finansais, tai padėjo ypatingai pigūs jogos kursai, trukę mėnesį, ten mane apgyvendino ir maitino. Taip taupiau pinigus. Keliavau nuo Delio iki Mumbajaus, myniau palei pakrantę, paskui per Himalajus pasiekiau Nepalą, kur siautėjo musoninės liūtys. Todėl nepavyko keliauti palei kalnus, kur gražiausi vaizdai, kur ramiau, teko rinktis pietinę šalies dalį, besiribojančią su Indija. Nepalas šiek tiek ramesnė šalis, – paskutinės kelionės įspūdžius pasakojo tauragiškė.
Įvairiausios patirtys
Nukeliavus į Katmandu Monikai pavyko rasti labai pigius apartamentus ir kelias savaites pailsėti. Negavusi vizos į Kiniją, keliautoja dviratį pasuko į Pietryčių Aziją. Ten išvydo vėl kitokią kultūrą, ramesnę, tačiau su labai prastais keliais ir šiltais bendraujančiais žmonėmis. Vietname Moniką nustebino gyventojų įnikimas į telefonus – sėdėdami kavinėse prie stalo, nors ir dešimties žmonių būrelis, nesikalba, o maigo telefonus. Kambodžoje matė dar didesnių įdomybių – pavyzdžiui, kaip maistui medžiojamos žiurkės.
– Indonezijoje, Timūre labai didelė žmonių populiacija ir tarša, o atvykus į Australiją nustebino tyla ir švara. Žmonės kalba angliškai, todėl buvo tikra atgaiva suprasti, kas aplinkui mane vyksta. Pradėjau parduotuvėse rasti mėgstamiausius produktus – sūrį, duoną, humusą. Nebereikėjo ieškoti kaip kitose šalyse turistinių vietų, kad rastum kažką panašaus, – kalbėjo Monika.
Monika Overlingytė dviračiu aplink pasaulį. Asmeninio albumo nuotrauka
Australijoje tarp artimiausių parduotuvių atstumas gali siekti net 1200 km, todėl, kad nepritrūktų maisto, produktų Monika įsigydavo savaitei. Dviračiu mindama į centrinę žemyno dalį gyvūnijos matė mažai, pastebėjo vos vieną kitą vorą. Tačiau minti pedalus šimtus kilometrų, kai kelyje tebuvo ji ir smėlis, pavieniai krūmokšniai ir jokių miestų, Monikai patiko, žavėjo monotonija ir tylūs vakarai. Australiją M.Overlingytė kirto vertikaliai ir horizontaliai, per penkis mėnesius įveikė 11 tūkst. km. Keldama filmuotą savo kelionių medžiagą į socialinius tinklus ir kurdama virtualų dienoraštį, sako pajutusi prasmę, nes tai ir darbas, ir gali šiek tiek užsidirbti. Pirmose kelionėse to nedarė, todėl jautė kažkokį trūkumą. Kadangi mergina vežasi aparatūrą, tai kelionės pasidarė ne tokios sparčios. Daugiau pabendrauja su kelyje sutiktais žmonėmis, taip nebeskuba, kaip anksčiau.
– Kai kyla sveikatos bėdų, supranti, kas svarbiausia gyvenime. Ir oro sąlygos daro įtaką savijautai. Daugiausia jėgų pareikalavo Indija, iškrovė mane kaip bateriją. Sustojusią mažuose Indijos miesteliuose mane tuoj apsupdavo minia, mano stovyklavietę tuoj pastebėdavo. Labai mėgstu kalnus, kad ir sunku juose, reikalauja daug jėgų, tačiau jie turi kažkokią energetiką. Patiko Himalajai, kalnai gražūs ir Tadžikijoje bei Kirgizijoje. Savotiškai gražūs pliki Australijos laukai, – širdžiai mielas vietas apžvelgė pašnekovė.
Monika prisipažino, kad nesaugiausia šalis jai pasirodė Indija, o draugiškiausi žmonės – Irane, sustojus kelyje visada ją pavaišindavo – atnešdavo glėbius vaisių, pasiūlydavo duonos, tokie pat ir sutikti Australijoje – vos Monikai sustojus pripildydavo vandens atsargas, siūlydavo maisto. Kai važiuodama palei Kaspijos jūrą Irane nerado vietos stovyklavietei, užsukusi į parduotuvę sulaukė savininko pasiūlymo apsistoti jo šeimos namuose, kur buvo labai svetingai priimta.
– Kelionės plečia akiratį ir pažinčių ratą. Keliaudama vadovaujuosi nuojauta, ji man dažnai suveikia. Keliauti pradėjau bėgdama nuo sveikatos problemų, sirgau depresija, patyriau valgymo sutrikimų, o bekeliaujant grįžo gyvastis. Buvau subyrėjusi visomis prasmėmis, bet kelionėse pavyko vėl pamilti save ir pradėti rūpintis savimi, neliko baimės kas ką pagalvos, įgavau daugiau pasitikėjimo savimi, įvairiausios patirtys užgrūdino, – kelionių naudą atskleidė pašnekovė.
Labiausiai reikėjo kantrybės
Monika Overlingytė keliauja aplink pasaulį dviračiu. Asmeninio albumo nuotrauka
Monika prisipažino, kad keliaujant vienai įvairios baimės niekur nedingo, tačiau kylančias negatyvias mintis nuramina kvėpavimo pratimais, meditacija, stengiasi pailsėti, išsimiegoti, nevalgyti menkaverčio maisto, tada pavyksta geriau susitvarkyti su stresinėmis situacijomis.
– Rytą visada pradedu kavos puodeliu. Keliaudama beveik niekada neturėjau vaistų, nebent vitaminų, tik Centrinėje Azijoje apsirūpinau vaistais nuo viduriavimo, – atviravo Monika.
Keliautoja suskaičiavo, kad per vieną kelionės dieną numindavo iki 130 km, tačiau pasitaikydavo, kad įveikdavo ir vos 20 km, viskas priklausė nuo oro sąlygų. Sausio 2 dieną Monika išvyks į naują kelionę – Pietų Ameriką, todėl mokosi jai patinkančios ispanų kalbos.
– Labiausiai kelionėse reikėjo kantrybės, nes tu negali kontroliuoti aplinkos, reikia prisitaikyti. Nori, kad niekas nelįstų į akis, bet supranti, kad tokia kultūra, visa tai reikia priimti ir nebandyti pakeisti. Energijos pasikraunu gamtoje, būdama atokioje vietoje, medituodama, skaitydama, o labiausiai keliaujant energiją išsiurbia miestai. Ilgiau namuose pabūčiau, tačiau tik iki vasario pabaigos įmanoma dviračiu pervažiuoti Patagoniją, vėliau sąlygos ten taps atšiaurios, – artmiausius planus atskleidė M.Overlingytė.
Labai daug nuotykių, visokių įdomybių Monika pripasakojo. Atskleidė, kad norėtų grįžti į Iraną, dar kartą aplankyti Australiją, Centrinę Aziją, nuvykti į Saudo Arabiją ir Omaną, o štai į Kambodžą jau nevyktų.
– Visą laiką jaučiu į nugarą alsuojančią nuotykių dvasią, ji niekad manęs neapleidžia. Tėveliai mato, kad dabar esu laiminga. Norėčiau parašyti savo kelionių knygą. Kalėdų proga visiems linkiu vidinės ramybės, nes nuolat esam pasiklydę reikaluose, darbuose, santykiuose, lyg avilys galvoj būtų, tai linkiu nurimti ir atsipalaiduoti. Aš ramybę atradau kelyje. Anksčiau gyvenau ateitimi ar praeitimi, o dabar manau, kad reikia džiaugtis čia ir dabar – su artimaisiais, draugais ir labai vertinti gyvenimą, – pokalbį baigė aistringoji keliautoja Monika.
Jei norite ir galite kraštietei Monikai palengvinti būsimą kelionę, galite paaukoti nurodytais kontaktais. Keliautoja bus dėkinga už bet kokią paramą.
- CONTRIBEE https://contribee.com/monika-overlingyte
- PATREON https://patreon.com/monikaoverlingyte
- PAYPAL https://www.paypal.com/paypalme/overlingyt
- REVOLUT http://revolut.me/monikaz55s
- SWEDBANK LT447300010128405827 Monika Overlingytė
