fbpx

Gyvūnų mylėtojai Rūgalių nepamiršo: vedžioja šunis ir siunčia dovanų kuponus

Dalintis:

Šventiniu laikotarpiu kaip įprastai garsiojoje gyvūnų globėjo Sigito Klymanto sodyboje šuniukai sulaukia dovanų iš tauragiškių, savanoriai atvyksta jų pavedžioti. Paskelbus karantiną, sodybos šeimininkas riboja lankytojų antplūdį, nepriima ekskursijų, iki sausio vidurio nė vienas keturkojis iš čia neiškeliaus į naujus namus – taip jie saugomi, kad netaptų nereikalingomis gyvomis dovanomis. Ateinantys Naujieji – Metalinio jaučio metai, todėl Sigito sodyboje apsigyvenę Škotijos hailendai tapo tikromis žvaigždėmis – dalyvavo vienos įmonės šventinio filmuko filmavime.

Daugėja dovanų kuponų

Ankstesniaisiais metais šventiniu laikotarpiu Sigitas Klymantas sulaukdavo itin daug lankytojų savo sodyboje, šiemet jis ragina žmones nesiveržti į jo namus. Geradariai švenčių proga dažniausiai dovanodavo ėdalo keturkojams, dabar dažniau nudžiugina dovanų kuponais – sodybos šeimininkui belieka nueiti į veterinarijos vaistinę ir išsirinkti reikalingiausių prekių: antkaklių, pavadėlių, šukų, palučių, profilaktinių priemonių nuo blusų, kirminų ar erkių. Karantino metu žmonės dovanų kuponus dažniausiai palieka veterinarijos vaistinėje, o apie dovaną informuoja prieglaudos vadovą.

– Prašau žmonių palūkėti, juk nesvarbu, kada šuniukai gaus dovanėles: iki Naujųjų ar vėliau. Tačiau žmonėms vis tiek atrodo, kad gerą darbą svarbu padaryti iki Naujųjų metų, – kalbėjo Sigitas, tuo metu rinkdamasis vaistinėje prekes. – Praėjusią savaitę gavau kuponų 200 Eur vertės: Zėringių šeima dovanojo 100 Eur, jie per metus mus aplanko du kartus, mokytoja Daiva Albrechtienė mūsų nepamiršta jau 4–5 metus, ji skyrė 50 Eur. Tiek pat įteikė įmonė „Saugaus darbo garantas“, atvykusi filmuoti kalėdinio sveikinimo su mūsų tauru Titanu ir kitais škotų hailendais.

Pasak gyvūnų globėjo, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Tauragės skyriaus vadovo S.Klymanto, jam smagiau, kai žmonės patys atveža dovanas, bet karantino suvaržymai keičia tradicijas. Jis teigia, kad jei visame pasaulyje prasidėtų visuotinė krizė, jis dvejus metus gyvūnus prieglaudoje galėtų išmaitinti – pakaktų sukaupto sauso maisto atsargų. Atvažiuojančioms ekskursijoms iš darželių ar mokyklų jis patardavo atvežti pigesnių konservų ar sauso ėdalo, kad kiekvienas vaikas rankoje jų turėtų ir galėtų paduoti šuniukams, taip patirtų džiugių emocijų.

– Bendradarbiaujame su Lino Grigalavičiaus vaistine, ji taiko dideles nuolaidas, profesionalūs specialistai pataria. Žmonėms užtenka pasakyti, kad važiuoja į šuniukų prieglaudą, ir vaistinės darbuotojai parenka, ko mums labiausiai reikia, – atviravo gyvūnų globėjas. – Tačiau tikrai esu pajėgus finansiškai nusipirkti įvairių priemonių, tai man ne esminis dalykas.

Išsvajoti augintiniai

Rūgalių kaime įsikūrusioje sodyboje daugybė įvairiausių gyvūnų – šeimininkas juos labai myli ir  nuolatos papildo jų gretas. Vasarą įsigijo sausumos vėžliuką, kuris Europoje užauga didžiausias, jo skersmuo – apie 30 cm. Jį užsisakė, kai šis dar nebuvo išsiritęs iš kiaušinio. Vyras įsitikinęs, kad užaugusio vėžlio nematys nei jis, nei jo vaikai, kadangi šis vėžlys augs visą gyvenimą, apie 140 metų. Sigito namuose apsigyveno 3,5 metų amžiaus kalbanti papūga. Kadangi ji jau suaugusi, vyras baiminosi, kad pasikeitus šeimininkui ir aplinkai nenustotų kalbėti.

Papūga Babikas mėgsta tupėti ant peties, jis dažnai taria žodžius. Asmeninio albumo nuotrauka

– Papūgų turiu daug, bet mokančios kalbėti dar neturėjau, apie tokią seniai svajojau. Iš tauragiškio nupirkau už 700 Eur, šios veislės papūgos ilgaamžės. Kaip Babikas adaptuojasi, kasdien filmavau ir rodžiau tiems žmonėms, iš kurių pirkau. Mūsų namuose jau antrą dieną pradėjo tarti žodžius. Lukšteni saldainį ar atidarai šaldytuvą, o jis sako: noriu, noriu. Ačiū moka pasakyti. Jei kažko nori, o sakai, kad negalima, papūga tuojau klausia: kodėl, kodėl. Babikas sugeba pamėgdžioti, bet man, kaip biologui, įdomu, kaip jis žino, kada kokį žodį pasakyti. Tai įspūdinga, – sakė gyvūnų globos organizacijos skyriaus vadovas.

Pasak S.Klymanto, jį vis dar liūdina beglobių gyvūnų situacija, nes jų nemažėja. Prieš savaitę jis paviešino, kad iki sausio 10 d. nutraukia naujų namų paiešką šuniukams. Per savaitę jam paskambina 2–3 žmonės, ieškantys jaunų nedidelių patinėlių. Vienas nekantruolis net naktį norėjo atvažiuoti iš Klaipėdos išsirinkti šuniuko.

Vėžliukas dar labai mažas – jis augs 140 metų. Asmeninio albumo nuotraukos

– Saugome, kad mūsų globojami gyvūnai netaptų nereikalingomis dovanomis. Prieglaudoje daugybė gyvūnų, kuriuos reikia slaugyti, turiu 3 aklus šunis. Tokių niekam nereikia, jų niekas neieško, vadinasi, jų buvo atsikratyta. Neseniai sulaukėme iš Baltrušaičių kaimo šuns su didžiule žaizda – skyle viršutiniame žandikaulyje, manome, kad jį kažkas sužalojo, – pasakojo Sigitas. – Dabar atvežė jauną Sibiro haskių veislės kalytę, įtariame, kad ji bus susiradusi kavalierių mieste, todėl jos nebereikia.

Prieglaudoje Rūgaliuose 6 sveiki ir gražūs šuniukai laukia rūpestingų šeimininkų, kurių negąsdina jų amžius (5–6 m.). Pasak S.Klymanto, neseniai jo globotinė prancūzų buldogė, pas jį gyvenusi 3 metus, sulaukė rūpestingos tauragiškės dėmesio. Moteris pažadėjo, kad iki gyvenimo galo kalytė gyvens kaip karalienė ir jai nieko netrūks. Abi dažnai atvyksta pasisvečiuoti, buldogė išprausta ir kaskart su naujais drabužėliais. Rugsėjį į sodybą pateko besilaukianti kalytė, jos 8 atžaloms Sigitas greitai surado namus. Jauni šuniukai čia neužsibūna, o vyresni ar ligoti nesudomina nė vieno.

Svarbiausia – vedžiojimas

Spustelėjus pirmosioms šalnoms, Sigitui skambino žmonės dėl gandrų – teko aiškinti, kad šie paukščiai šiltomis žiemomis, kaip ir pernai, puikiai prisitaiko ir peržiemoja. Kiti jaudinosi pamatę ant ledo tupinčią gulbę – ar jos kojos neįšalusios. S.Klymantui atvežė 3 stirnas, deja, jas turėjo užmigdyti. Viena, įsipainiojusi į tvoros tinklą, besiblaškydama susilaužė stuburą, kitai atlikus skrodimą paaiškėjo, kad skrandis perpildytas kukurūzų.

– Medžiotojai šernams dažniausiai atveža kukurūzų ir grūdinių kultūrų, o stirnos jų persiėda ir pradeda pusti. Stirnos skrandis buvo tarsi pripresuotas kukurūzų. Atvežė vanagą, kuris atsitrenkė į važiuojančią mašiną. Tikimybė, kad išgyvens – nulinė, nes nuo mašinų žūsta stirnos ir briedžiai, o čia paukštis. Teko atvežusiųjų vaikams pažadėti, kad išgydysiu ir išleisiu į laivę, – apie įvairias situacijas pasakojo gyvūnų globėjas.

Sigitas Klymantas teigia šiuo laikotarpiu savo sodyboje ribojantis žmonių antplūdį, bet mielai priima tuos, kurie atvyksta pavedžioti šunų. Keturkojus pašerti ir išvalyti jų narvus užtrunka iki 1.30 val., o šunų vedžiojimui, jų socializacijai reikia kur kas daugiau laiko. Pasak Sigito, savaitgaliais atvažiuojantiems žmonėms jis įduoda šunis, o jie miško takais vaikšto kelis kilometrus. Tai saugu, nes nėra tarp žmonių jokio kontakto.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą