Jaunieji ūkininkai sieks didesnio valstybės palaikymo

Jaunasis ūkininkas Eimantas Eigirdas iš Žygaičių krašto, ne kartą vykęs į Vyriausybę pasisakyti dėl nepalankių žemės ūkiui sprendimų, dalyvavęs protesto akcijose, šįkart užsibrėžė tikslą sukurti Lietuvos jaunųjų ūkininkų asociaciją, kuri stebėtų ir dalyvautų žemės ūkio politikoje, siektų supaprastinti kai kuriuos įstatyminius procesus, gautų daugiau lengvatų, skatinančių jaunuosius ūkininkus labiau socializuotis.

Reikia daug naujų sprendimų

Ūkininkų bendruomenėje mintis, kad reikia kurti jaunųjų ūkininkų asociaciją, brendo keletą metų, tačiau niekas nesiryžo imtis iniciatyvos. Ilgai kalbintas, šios misijos imtis sutiko Eimantas Eigirdas. Pasak jo, buvęs žemės ūkio ministras visiškai nekreipė dėmesio į jaunuosius ūkininkus, bandantiems kažką keisti priminė, kad ūkininkai patys kalti pasirinkę tokią profesiją. Atėjus į valdžią naujai Vyriausybei, jaunieji ūkininkai sukruto, kad pats laikas veikti.

– Tai ir nusprendžiau kurti. Yra jaunių ir jaunųjų ūkininkų asociacija žemės ūkio rūmuose, jie ten vienas kitam rankas spaudžia ir pečius glosto, bet neatsižvelgia į visos Lietuvos jaunuosius ūkininkus, ši asociacija nėra veiksminga. Pagal mano, kaip asociacijos pirmininko, sumanymą visi jaunieji ūkininkai nebus atstovaujami, nes manau, kad negalima maitinti dykaduonių, kurie nenori dirbti, veikti, o tik gauti balus, gerus rezultatus. Gal sutapimas ar tendencija, kad Vyriausybė nepriima žemės ūkiui svarbių sprendimų žiemą, kai ūkininkai laisvesni, o tada, kai prasideda pats darbymetis, – kalbėjo E.Eigirdas.

Pagal tvirtą jaunojo ūkininko poziciją norintys geresnio gyvenimo ūkininkai turi aktyviai dalyvauti asociacijos veikloje. Jos struktūra jau sudėliota, beliks tarybai, jei susiformuos, ją patvirtinti. Reikės ir ambasadorių iš kiekvieno rajono – komunikacijai, plėtrai. Jei narys nebus aktyvus, nė karto neišsakys savo nuomonės, nedalyvaus susirinkimuose, nemokės nario mokesčio, bus pašalintas iš asociacijos.

– Bus griežta tvarka. Prie kiekvienos savivaldybės būtų bent po penkis narius. Jei bus daugiau, tai dar geriau. Vienas mano siekių – kad jaunasis ūkininkas nebūtų atskirtas nuo viso kito jaunimo Lietuvoje. Tai kalba ne apie paramas, o apie civilinį gyvenimą – bendravimą, nuolaidas, žemės ūkio technikos akcijas dalių ir remonto įmonėse, savivaldybei priklausančiuose baseinuose ir sporto salėse. Visa tai tam, kad jaunas žmogus nebūtų izoliuotas, kad visą gyvenimą dirbtų tik ūkyje, laukuose, – atskleidė svarbią problemą E.Eigirdas.

Žemdirbių organizacinis štabas – ūkininkų protestų metu sukurtas plakatas. Asmeninio albumo nuotrauka

Pasak E.Eigirdo, Lietuvoje reikia naujų sprendimų dėl ūkių susietumo, supaprastinti ūkio perėmimą iš tėvų, dėl paramos, dėl šaukimo į kariuomenę, nes žemės ūkį planuojama įtraukti į gynybos strategiją.

– Tai padės ūkius kurti, o šiuo metu jie nyksta. Dabar puiki proga jauniems žmonėms įšokti į vėžes, tik reikia valstybės palaikymo. Būtina išspręsti švietimo problemą, kad žemės ūkio srities specialistus ruošiančios mokymo įstaigos pirmenybę stojant teiktų ūkininkų vaikams, jau turintiems ūkininko pažymėjimus ar įsipareigojusiems jais tapti. Čia ambicinga vizija, bet labai reikšminga, nes pradedančiam ūkininkauti reikia daug žinių, – tikslus vardijo pašnekovas.

Baiminasi plintančios gyvulių ligos

Jaunųjų ūkininkų asociacijoje numatytas amžiaus cenzas – 18–40 metų. Sulaukę vyresnio amžiaus galės likti alumnais ir patarti, prisidėti prie darbų, tačiau balsavime nedalyvaus. Yra dar viena problema – įkūręs ūkį ūkininkas penkerius metus gauna didesnes išmokas ir daugiau balų siekdamas paramos, tačiau jaunuoju ūkininku galima būti iki 40 metų. Todėl daugeliui neaišku, ar tik penkerius metus, ar iki 40 metų, kol galioja jaunojo ūkininko statusas, gaus didesnius balus.

Kvietimas jungtis į asociaciją sulaukė susidomėjimo, tačiau ne tokio didelio, kokio tikėtasi. E.Eigirdas svarsto – gal kiti jauni ūkininkai nemato prasmės to daryti, nes yra daug asociacijų, bet jos nesiorientuoja būtent į jaunąjį ūkininką, o labiau į veiklos kryptį. Neišspręsta daugiamečių pievų problema. Jeigu jas teks atstatyti, tai Eimanto ūkiui bus didelis stabdis.

– Reikia jaunuosius ūkininkus skatinti stoti į žemės ūkio kooperatyvus, nes tikrai yra nauda. Aš, kaip pienininkas, priklausau kooperatyvui „Pienas LT“. Nedidelis mano pienininkystės ūkis, turiu 60 hektarų ir 19 melžiamų karvių. Plėstis reikia, būsiu sunaikintas, jei nesiplėsiu. Ūkio didėjimas – neišvengiamas dalykas, bet yra daug sunkumų, su kuriais susiduriam. Laisvos žemės nėra, todėl yra kainos konkurencija. Didesnis ūkis daugiau gali pasiūlyti, bet stengiuosi ir aš –  žmogui daugiau už nuomą atiduodi, sau mažiau pasilieki, – situaciją apžvelgė jaunasis ūkininkas Eimantas.

Nelengva ūkininkams ir dėl kylančių degalų kainų. Vyriausybė tris mėnesius stebės, kaip viskas vyksta jam pabrangus, tačiau E.Eigirdas neabejoja, kad padidėjusios kainos bus paliktos, nes žmonės su tuo susitaikys, o valstybei juk reikia daugiau pinigų.

– Mėsos kaina kyla, nes siaučia mirtina galvijų liga aplink Lietuvą. Brangsta gyvulių supirkimas, tai ir parduotuvėse kyla mėsos kainos. Nesuprantu, kodėl Lietuvoje veterinarijos tarnyba nieko nedaro, nes Europoje yra skiepų, prevenciškai padedančių apsisaugoti nuo šios mirtinos ligos. Bet Lietuvoje jų neįregistruoja. Ligą platina vabzdžiai, tai kas bus šiltuoju laikotarpiu pradėjus jiems skraidyti? Net nepajusim, kaip liga ateis į ūkį. Kritusius gyvulius tada lietuviai ne utilizuos (vieno utilizacija kainoja 300 eurų), bus pigiau visus atvežti prie veterinarijos tarnybų, – tarnybos neveiklumu piktinasi pašnekovas.

Su asociacija būtų lengviau

Paklaustas, kokie šie metai bus ūkininkaujantiems, E.Eigirdas, jau kartą teisingai numatęs būsiantį sausringą sezoną, šįkart nesiryžta nieko prognozuoti. Jis sako, kad gamta pranašavo šaltą žiemą, bet tokios dar nesulaukėme. Jei šalčių sulauksime vasarį, tada vėlinsis pavasaris. Ūkininkas neatmeta ir sausros galimybės, nes drėgmės žemė ištroškusi, greitai ją sugeria.

Eimantas Eigirdas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje įgijęs agronomijos bakalauro ir žemės ūkio inžinerijos magistro laipsnius, pripažino, kad žinios ūkyje labai reikalingos, nes reikia mokėti viską. Jis baigė sėklintojų kursus, klausėsi veterinarijos paskaitų. Eimantas prisipažino, kad sunkiausiai jam sekasi buhalterija ir inžinerija. Savo problemas, kurios iškyla ne jam vienam, bandytų spręsti per asociaciją.

Eimanto nuomone, ūkininkas neturi būti suinteresuotas pats vienas nudirbti visus ūkio darbus. Sugedus technikai, servisas turėtų ją atvykęs taisyti, kooperatyvo ar nepriklausomas agronomas padėtų spręsti tos srities problemas. Dabar pirmenybę remontuojant techniką įmonės teikia tiems, kas turi įsigiję jų ženklo atstovaujamus naujus traktorius, o senesni laukia eilėje. Jei reikia pjauti žolę ar sėti javus, o remontuoti atvyks po dviejų savaičių, tai laukti neįmanoma – kiekviena diena svarbi žemės ūkyje, negalima vėluoti atlikti darbų.

Šiuo metu Eimantui ūkyje darbų netrūksta, jis ruošiasi naujam sezonui, tvarko techniką, gyvulių sveikatingumu rūpinasi, tvarko pastatus, valo griovius, naikina ir šabakštynus, nes bebrai stato užtvankas ir pradeda greitai veistis, taikydamiesi okupuoti kuo daugiau teritorijos.