Jaunimo chorą Tauragėje bandys suburti chorvedys iš Kauno

Talentingas muzikas iš Kauno Augustas Kvedaravičius siekia, kad visoje Lietuvoje klestėtų chorinė muzika, todėl Tauragės krašto jaunimą kviečia susiburti. Jau vyksta registracija, perklausų nebus, repeticijos prasidės rugsėjį. „Ilgą laiką norisi apjungti tas po vieną klajojančias melodijas aplink Tauragę ir sulipdyti jas į vieną liepsningo širdies dūžio harmoniją“, – savo tikslą atskleidė Augustas.

Muzikos įtaka

Augustas Kvedaravičius šiuo metu mokosi Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje, Choro dirigavimo katedroje, pas žymų profesorių Gintautą Venislovą. Augustas – Europos chorų asociacijos jaunimo komiteto, Internacionalinės federacijos chorinės muzikos, Lietuvos bažnytinės evangelikų liuteronų muzikos sandraugos narys. Aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendina daugybę projektų, prieš dvejus metus subūrė chorą „Dorado“.

– Dainuoju nuo šešerių metų, turiu 14 metų dainavimo patirties, o dirigavimo – septynerius metus. Fortepijonu groju nuo mažens, esu lankęs daug garsių chorinių kolektyvų. Neseniai buvau priimtas į valstybinį chorą „Vilnius“. Diriguoju ir dainuoju iki šiol. Giminėje visi rinkosi tiksliuosius mokslus, yra mėgėjiškai grojančių įvairiais instrumentais, aš vienas pasirinkau akademinį, profesionalų, muziko kelią, – atviravo choro vadovas.

Vaikystėje Augustą tėveliai nuvedė į muzikos mokyklą, mat pastebėjo, kad jis ne šiaip namuose „barškino“ pianino klaviatūrą, o įsiklausydavo į kiekvieną natą. Iš pradžių Augustui ten nelabai patiko, nes buvo intravertas, bendrauti su kitais vaikais neskubėjo, bet patekęs į chorą pasikeitė.

– Pamačiau, kokios nuostabios yra melodijos, lavindamas balsą ir klausą, pajaučiau, kad sugebu daugiau, atsirado pasimėgavimas savimi, pajutau, kad su kitais galiu daug laisviau bendrauti. Tai man padėjo išeiti iš barjero, susidariusio vaikystėje, muzikavimas man padėjo pažinti save. Dainuodamas chore, supranti, kas esi toje aplinkoje, sugebi augti ne vienas, bet kartu su visais, tai išplečia galimybes, – kokią įtaką dainavimas chore daro asmenybės formavimuisi, atskleidė pašnekovas.

Augustas viliasi, kad Tauragėje yra dainuoti chore norinčio jaunimo ir jau lapkritį naujasis choras pakviestų į pirmąjį koncertą. Asmeninio albumo nuotrauka

Dainavimo dovana

Kai Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis ieškojo meno vadovo, kuris suburtų Tauragėje jaunimo chorą, Vilniaus kultūros centras jam rekomendavo A.Kvedaravičių.

– Direktorius sakė, kad Tauragėje yra sunkesnis etapas su chorine muzika ir tauragiškiai norėtų ją gaivinti. Pasiryžau. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyksta festivaliai, daug chorinės veiklos, norisi, kad visi galėtų prie to prisiliesti. Kartais tereikia specialisto, bet ne visur jų yra. Aš noriu visiems padovanoti dainavimo dovaną. Visą gyvenimą esu apsuptas muzikos ir matau, kiek mažai tereikia, kad žmoguje įsiliepsnotų pati didžiausia aistra muzikai, – patikino chorvedys.

Naujo choro nariai į repeticijas bus pakviesti rugsėjį. Perklausų nebus, kadangi, Augusto nuomone, kiekvienas žmogus gali dainuoti.

– Man keista kartais išgirdus sakant: aš nesugebu dainuoti. Dainavimas – lavinamas dalykas. Žinoma, pradžia gali būti sunki, nes reikia daug ko išmokti, bet gali visi. Dainavimas – imitacija, tu bandai atrasti, kokį garsą išskleisti, tiesiog reikia fantastikos. Kiekvienas žmogus šitą įgūdį gali lavinti ir labai daug pasiekti. Visus kviečiu į chorą, ir iš progimnazijų, ir iš gimnazijų, ir vyresnius. Kviečiu nuo 13 metų, amžiaus stogo nededu, nes visi esame jauni širdyje. Laukiu skambučių telefonu 8 626 02 716, – tauragiškius kviečia chorvedys.

Vietų limito chore nėra, repeticijos planuojamos du kartus per savaitę. A.Kvedaravičius neabejoja, kad Tauragės kultūros centras turi pakankamai resursų finansuoti choristų keliones po Lietuvą, džiaugiasi erdviomis centro auditorijomis, jo planuose – ir dainavimo stovyklos.

– Svarbiausia – nuolatinis darbas. Per arbatos pertraukėles kolektyvas bendraus, dalinsis patirtimi, todėl stiprės. Iš pradžių supažindinsiu su lietuviškų dainų repertuaru, su kūriniais, kurių nėra girdėję. Nebūtinai su folkloru, yra puikios lietuvių kompozitorių šiuolaikinės muzikos. Ji šiek tiek sudėtingesnė ir tuo pačiu užvedanti, populiarioji. Programa bus įvairi. Po truputį judėsime į priekį ir vis daugiau išmoksime, – Augustui pozityvo netrūksta, o pirmąjį choro viešą pasirodymą jis planuoja lapkritį.

Altruizmo gyslelė

Choro dirigento rankų mostai – užkoduota kalba choristams, kurie ją privalo suprasti. A.Kvedaravičius patikino – nors atrodo sudėtinga, bet taip nėra.

– Anksčiau manęs dažnai klausdavo, ką dirigentas daro. Atsakydavau, kad nuo choro nešu muziką į žiūrovus mosikuodamas rankomis. Taip pajuokaudavau. Geras dirigentas sugeba parodyti, ko nori iš choro, jam net nereikia kalbėti, – teigė muzikas.

Atsakydamas į klausimą, koks jo dirigavimo stilius, Augustas patikino, kad nėra linkęs atsisukti į žiūrovus ir vaipytis.

– Neturiu savo specifinio žanro, dar ieškau. Kai kurie žmonės ateina į chorą, nes nori būti kartu, ir tą jiems reikia suteikti. Kartais skaudu matyti, kad daugumoje kolektyvų to nėra, todėl jie išyra. Eidamas į choro repeticiją visada pagalvoju, ką šiandien galiu duoti kiekvienam nariui. Reikia turėti altruizmo gyslelę – duoti, dalintis, kartu viską išjausti. Dainuojant atsiranda vienybė, – apie dirigento misiją kalbėjo chorvedys.

Augustas prisimena, kaip tėtis nuo mažens jį mokė ne tik matematikos ir informatikos, bet ir žaisti šachmatais. Tai vienas didžiausių Augusto pomėgių, kurį gali pritaikyti gyvenime, nes išmoko strateguoti ir galvoti į ateitį. Dar Augustas žaidžia krepšinį. Vaikystėje lankė karatė, buvo jūrų skautas, rašė eilėraščius. Šiandien laisvalaikio lieka mažai, nes dalyvauja įvairiose veiklose, tačiau nesigaili, kadangi laiką leidžia prasmingai. Jaunas vyras sako, kad turi ir kompozitoriaus gyslelę, yra sukūręs du chorinius kūrinius, vieną su choru atliko Vokietijoje.

Augustas Kvedaravičius atskleidė savo svajonę. Jis nori, kad Lietuvoje klestėtų kultūra ir menas, nes tai suteikia žmonėms laisvę, atsipalaidavimą ir naują potyrį.

– Noriu ir toliau plėtoti Lietuvos kultūrinę sklaidą, ypač chorinės muzikos. Labai džiaugiuosi būdamas ten, kur dabar esu. Vaikystėje mano tėveliai man suteikė daugiau galimybių ieškoti savęs per meno prizmę. Kiekvienas Tauragėje galėtų pagalvoti, kaip išsilaisvinti nuo buities ir atrasti kažką daugiau savyje, – apie pašaukimo atradimą kalbėjo Augustas ir paragino nebijoti kūryboje padaryti klaidos, nes ji gali būti geniali.