Tauragiškė Žavinta Kvederienė, prieš trejus metus įkūrusi įmonę „Žavintos kepiniai“, nesigaili nė trupučio: klientų netrūksta, o dirbti mėgstamą darbą – vienas malonumas. Dėl karantino suvaržymų pastaruoju metu išpopuliarėjo maži tortukai, nes per šeimos šventes dabar niekas nekviečia svečių, padaugėjo ir saldžių užsakymų-staigmenų.
Žavinta Kvederienė Velykoms ruoštis pradėjo jau prieš dvi savaites, nes klientai visuotinių švenčių metu suaktyvėja. Dabar pats darbų įkarštis – sausainėlius dekoruoja ne tik įvairiais Velykų simboliais, bet ir karantino atributais – kaukėmis ir net žymiuoju virusu. Pasak Žavintos, tokios puošimo idėjos kilo norint sunkiu laikotarpiu žmones pralinksminti ir todėl, kad klientai ieško išskirtinumo.
– Stengiuosi vis kažką naujo sukurti, ant sausainio išlieju sudėtingesnius piešinius, taikau 3D efektą, naudoju įvairesnių spalvų. Tokių sausainėlių galiojimo terminas apie du mėnesius, nes meduolinė tešla gaminama su natūraliais konservantais: medumi, cinamonu ir imbieru. Todėl mėgautis tokiais sausainėliais gali ilgai, neskubėdamas, pasidžiaugdamas ir akimis, ir širdimi. Mano tortai iš natūralių produktų, net uogienes įdarui verdu pati, – atviravo gardumynų kepėja. – Sausainių gaminimo procesas ilgas: vieną dieną ruošiu tešlą, ją brandinu, o paskui tik kepu. Tada imuosi dekoravimo, kuris reikalauja kantrybės ir kruopštumo: užliejus vieną detalę, reikia valandą ar dvi laukti, kol išdžius, tik tada lieju kitą detalę, taip nesusimaišo spalvos.
Trečius metus savo kepyklėlėje Žavinta sukasi viena, nes taip jai patinka. O jos kepinių kaina priklauso nuo dekoracijos sudėtingumo ir savikainos. Vienas sausainis gali kainuoti 1,5–3 Eur, o dėžutė – 12 Eur. Saldumynų kepėja pastebėjo įdomią tendenciją – užsienyje gyvenantys kraštiečiai susisiekia su ja per feisbuką ir prašo gardumynų siuntinukus pristatyti nurodytu adresu Tauragėje, žmonės nori taip pradžiuginti savo artimuosius, tenka užsakymus ir į didmiesčius siųsti.
– Kai viena dirbu, valandos pralekia nepastebimai. Tačiau viena susikaupiu, man svarbu, kad niekas netrukdytų ir minčių neblaškytų. Pati pasigaminu dekoracijas, už viską esu atsakinga, man svarbiausia nenuvilti klientų. Pastebėjau, kad tapo madinga kviečiant būti krikšto tėveliais ar liudininkais vestuvėse įteikti dėžutę dekoruotų sausainių, ant jų užrašau vardus ir pageidaujamą tekstą. Tokios dovanėlės mėgstamos ir gimtadienio proga, – pasakojo moteris. – Kai pristatau siuntinuką, taip malonu matyti iš pradžių nustebusius, paskui nudžiugusius veidus.
Žavintai smagu, kad turi mėgstamą darbą. Karantino laikotarpiu ji pastebėjo pokyčius – klientai prašo iškepti kuo mažesnius tortus. Jei anksčiau visas šventes žmonės švęsdavo savaitgaliais, tai dabar švenčiama bet kurią, kad ir darbo, dieną.
– Mano visos darbo ir laisvalaikio valandos praleistos kepyklėlėje. Kai pasineriu į darbą, tai šeima nukenčia truputį, pyksta, kad per mažai laiko skiriu jiems. Esu dėkinga šeimai, kad susitaiko su tuo, supranta, kad dabar mano toks gyvenimas, – teigė pašnekovė. – Esu laiminga realizuodama savo mintis, džiaugiuosi sulaukusi iš kliento atgalinio ryšio – kokias gražias padėkas man parašo.
Velykoms Ž.Kvederienė kiaušinius dekoruoja žolelėmis. Turėdama daugiau laiko, anksčiau išrašydavo juos vašku, ant jų piešdavo. Žavintos šeimą per Velykas visada aplanko Velykų bobutė ir visada (o kaip kitaip) atneša saldumynų, visi kartu tą dieną ridena margučius ir varžosi, kuris surinks daugiausiai. Iki pandemijos senelių gimtinėje Žemaitijoje Velykų švęsti rinkdavosi plati Žavintos giminė.
– Labai liūdna, kad dėl karantino pernai ši tradicija buvo sulaužyta, ir šiemet negalėsime susitikti senelių gimtinėje. Švęsime tik savo šeimoje. Man vaikystėje seneliai suruošdavo dovanas nuo Velykų bobutės, o dabar aš jas ruošiu savo vaikams. Kai Velykoms dekoruoju sausainius, mintyse ir širdyje atgimsta jausmai, meilė, šilti prisiminimai, – atviravo moteris. – Velykų proga kepame antį ar žąsį, papuošiu namus, parsinešame berželių šakelių, kad sužaliuotų. Pridekoruoju meduoliukų-kiaušinukų ir jais papuošiu susprogusias šakeles. Į bažnyčią su seneliais eidavome Velykų rytą, šios tradicijos laikausi ir dabar.