Kraštotyrininkei Anastazijai Pečkaitienei – garbės ženklas už nuopelnus Tauragei

Garbės ženklas „Už nuopelnus Tauragės rajonui“ Tauragės rajono tarybos narių vienbalsiu sprendimu teko etnografei Anastazijai Pečkaitienei. Tauragiškė, antradienį Norkaičiuose pristačiusi Tauragės krašto dainuojamojo ir choreografinio folkloro rinktinę, sako, kad kraštotyros „liga“ susirgo taip, kad jau niekada nepasveiks.

Tauragės kultūros centras kreipėsi į Tauragės rajono tarybą, teikdamas etnografės Anastazijos Pečkaitienės kandidatūrą garbės ženklui „Už nuopelnus Tauragės rajonui“ suteikti. Trečiadienį vykusio tarybos posėdžio metu nuspręsta, kad visą gyvenimą rajonui, jo kultūrai ir tradicijoms paskyrusiai eičiškei garbės ženklas bus įteiktas. Puikus sutapimas – antradienio vakarą Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre visuomenei pristatyta A.Pečkaitienės sudaryta mūsų krašto folkloro rinktinė „Oi, aš dainuorius, aš dainuorėlis“.

Anastazija Pečkaitienė mokėsi Tauragėje, vėliau studijavo Vilniuje, Klaipėdoje, labai džiaugėsi darbu Visbarų 8-metėje mokykloje. Kai mokyklą uždarė, etnografė dirbo bibliotekoje, Tauragės politechnikume, galiausiai Kultūros centre – Eičių kultūros namuose.

– Mano visa dūšia atiduota šiam amatų centrui. Visada buvau įsitikinusi, kad to reikia Tauragei, nes tikrųjų tradicijų nuo scenos neparodysi. Ieškojau informacijos, vykau per visą rajoną, užrašinėjau žmonių prisiminimus, – prisiminė A.Pečkaitienė, pripažindama, kad tiesiog susirgo kraštotyros „liga“ ir jau turbūt nepasveiks.

Anastazija Pečkaitienė visas užrašytas tradicijas, dainavimus surinko iš senyvo amžiaus žmonių. Patikino, kad jos surinktų prisiminimų archyvas didžiulis ir antra knyga taip pat bus.

– Mano močiutė gimė 1884 metais ir aš ją turėjau ilgiau nei savo mamą – iki pat 1982 metų. Ji mokėjo skaityti, bet nerašė. Būtent iš jos turiu daug tikrosios, netaisytos tarmės. Bent truputį mokytos moterys jau kalbėjo labiau bendrine kalba. Būdavo, randi žmogų vidury lauko, valo runkelius. Pašnekini, sako neturi laiko. Bet su manim buvęs berniukas užgroja armonika ir suminkštėja širdis, – pašnekovų prakalbinimo būdais pasidalijo etnografė.

Anastazijos Pečkaitienės sudaryta Tauragės krašto folkloro rinktinė „Oi, aš dainuorius, aš dainuorėlis“. Mortos Mikutytės nuotrauka

Kraštotyrininkė pokalbio metu graudinosi – su ašaromis akyse pasakojo rinkusi medžiagą pastarajai knygai. Kodėl? Ogi teko prisiminti kiekvieną kalbintą pašnekovą, kurie ilgų pokalbių apie gyvenimą vingiuose ir draugais spėjo tapti. Tačiau visi jau iškeliavo amžinybėn.

– Man ši knyga tarsi atsisveikinimas su ansambliu „Palvija“, su kuriuo dalyvavom ir dainų šventėse, ir laidoje „Duokim garo“. Knygoje yra žodinis palikimas, tai, ką dainavo mūsų krašto žmonės. Siekiu, kad Tauragės kraštas turėtų savo atsvarą Žemaitijoje, – vardijo savo surinkto archyvo lobius Anastazija.

Knygos pristatymo metu buvo demonstruojami etnografės tapybos darbai, juose – gyvybės medžio motyvai, kurie anksčiau dominavo ant kraičio skrynių.

Apdovanojimas A.Pečkaitienei bus iškilmingai įteiktas mero padėkos vakaro metu gruodį.