Kuriama sugrįžusių emigrantų bendruomenė

Nelengva grįžusiems iš užsienio emigrantams įsitvirtinti Tauragėje, svarbūs darbo, būsto ir atlyginimo klausimai, todėl savivaldybės specialistai tiesia namo grįžtantiems tauragiškiams pagalbos ranką. Brandinama idėja sukurti buvusių emigrantų bendruomenę. Šią savaitę įvyko pirmasis susitikimas, kuriame gvildentos iš emigracijos grįžusiųjų problemos ir išklausytos jų istorijos.

Į susitikimą grįžusius iš užsienio tauragiškius sukvietė Tauragės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus specialistas, „Globalios Tauragės“ projekto koordinatorius Mindaugas Piečia kartu su mero patarėju Viliumi Rašimu.

– Džiaugiamės vakar vykusiu susitikimu, susirinkusiųjų skaičiumi ir užsimezgusiu ryšiu. Atvyko apie 85–90 procentus užsiregistravusių žmonių. Šiuo metu dar tik kuriame grįžusiųjų bendruomenės idėją – pirminė mintis yra suburti iš užsienio grįžusius kraštiečius į nuolat susitinkančią, diskutuojančią, idėjas siūlančią, problemas matančią ir savivaldybei padedančią jas identifikuoti bendruomenę. Pirmame susitikime dalyvavo apie 20 žmonių, dalis neatvyko pasikeitus planams. Sugrįžusiųjų yra tikrai daugiau, todėl tikimės, kad bendruomenė augs, kiekvieno susitikimo metu prisijungiant naujiems nariams. Kol kas bendruomenė oficialaus pavadinimo neturi – manau, galima ją vadinti sugrįžusiųjų bendruomene. Reguliarių susitikimų grafiko dar nenustatėme, tačiau manome, kad susitikti reikėtų bent kartą per ketvirtį, – kalbėjo M.Piečia.

Susitikime gvildentas pagalbos buvusiems emigrantams poreikis. Dažniausiai grįžusieji kreipiasi į savivaldybę dėl vaikų darželių ar mokyklų.

– Teiravosi dėl socialinių garantijų, darbo galimybių, gyvenamojo būsto nuomos ar įsigijimo, persiregistravimo į Lietuvą klausimų. Savivaldybė visuomet stengiasi atsakyti į visus klausimus, kurie kyla grįžusiems ar planuojantiems grįžti žmonėms. Mūsų tikslas – kad žmonės žinotų apie naudą, galimybes ir patogumą gyventi Tauragėje ir kad jaustųsi laukiami, – grįžusiųjų lūkesčius atskleidė M.Piečia.

Emigrantai grįžta iš įvairių šalių: Vokietijos, Norvegijos, Airijos, Jungtinės Karalystės, Islandijos, Švedijos. Užsienyje jie praleido nuo 1 iki 23 metų – vieni grįžo šiemet, kiti skaičiuoja penkerius ar daugiau metų nuo sugrįžimo. Daugelis įvardija tokias pagrindines sugrįžimo priežastis: gimtojo krašto ilgesį, artimuosius, paprastesnes ir geresnes gyvenimo sąlygas, saugumą – tai ypač pabrėžiamas dalykas. Grįžtantiems kraštiečiams svarbu jaustis saviems savoje šalyje.

– Retas grįžtantysis neturi Tauragėje ryšių, giminių ar draugų, todėl dalį klausimų jie išsisprendžia dar iki grįžimo, padedant artimiesiems. Niekas nekėlė klausimo, kad sunku rasti gyvenamąją vietą. Kartais darbo paieška užtrunka, tačiau skatiname nepasiduoti, išlaukti tinkamo pasiūlymo arba, turint gerų verslo idėjų, bandyti jas įgyvendinti Tauragėje. Žmonės supranta, kad grįžę gali uždirbti mažiau nei svetur, tačiau, palyginus užsienyje patiriamas išlaidas ir Tauragės rajono mobilumą bei patogumą, jų teigimu, atlygių skirtumas tampa vis mažiau reikšmingas ir mažiau juntamas, – pasakojo M.Piečia.

Pagal Valstybės duomenų agentūros duomenų bazę 2024 m. į Tauragės rajoną sugrįžo 291 asmuo, o išvyko 134 žmonės. Tauragės rajono savivaldybė nėra gavusi informacijos, kad kas nors iš sugrįžusių emigrantų vėl išvyko gyventi ir dirbti į užsienio šalis.