Nuosavų namų kieme įkurtame kvapų namelyje ir namuose įrengtoje laboratorijoje dešimtmetį Tauragėje gyvenantis Alius Verumbickas kas vakarą eksperimentuoja lašindamas, liedamas, šildydamas ir maišydamas įvairiausius kvapus ir vašką. Vyras paliko vadovo pareigas mažmeninės prekybos įmonėje ir pasinėrė į alchemiją – kuria rankų darbo žvakes ir kvepalus.
Meilės emigrantas
Joniškės soduose gyvenantys Asta ir Alius Verumbickai į Tauragę atvyko prieš dešimtmetį – Asta pradėjo dirbti Akušerijos ir ginekologijos skyriuje Tauragės ligoninėje, o Alius vadovavo kelioms, vieno didžiausio mažmeninės prekybos tinklo parduotuvėms. Pirmoji į Tauragę iš Kaišiadorių rajono atvyko Asta, o Alius sako tapęs meilės emigrantu.
– Mūsų pažinties istorija labai įdomi. Aš iš Žiežmarių, o Asta gyveno už keliolikos kilometrų, taip pat Kaišiadorių rajone. Kažkada su Asta buvome pažįstami, mūsų keliai buvo susikirtę, bet pora tuomet netapome. O praėjus dešimtmečiui, skaitydamas internetinius puslapius, radau straipsnį apie Astą, kuri tuo metu jau dirbo Tauragėje. Iškart parašiau jai ir ji man atrašė. Tai tapo mūsų sugrįžimu vienas pas kitą. Jau aštuonerius metus esame vedę, – savo meilės istoriją papasakojo pašnekovas.
Pačioje santykių pradžioje Alius dirbo Kaune ir į Tauragę grįždavo tik savaitgaliais.
– Gal pusantrų metų taip važinėjau, o kai pamačiau, kad namuose mano daiktų vis daugėja, priėmiau pasiūlymą dirbti Tauragėje. Iš karto man šis miestas labai prilipo. Dabar sakau, kad tai mano miestas. Man patinka aplinka, patinka čia gyvenantys žmonės. O kai atsirado namas, savas kiemas, augalai, labai greitai čia pritapau. Patinka pilies kiemelis, kol nėra eismo, einame pasivaikščioti naujuoju aplinkkeliu, žiemą kartu su savo prancūzų buldogu išeiname į Oko mišką, – kodėl jam patinka Tauragėje, vardijo Alius.
Meilė gėlėms ir gamtai
Namą šalia Tauragės Asta ir Alius nusipirko ilgai nedvejodami. Radę patinkantį apžiūrėjo ir jau tą patį vakarą pardavėjams nuvežė rankpinigius. Netrukus Alius tapo bendruomenės „Joniškės klevai“ pirmininku. Dviejų gatvių kaimynus vienijanti bendruomenė renkasi vienas pas kitą svečiuose, gamina gardų maistą, diskutuoja ir pramogauja kartu.
– Mūsų sklypas didelis, netoli miestas, šalia miškas. Dabar labai laukiu pavasario, kai vėl sodinsime gėles, puošime namų teritoriją. Manau, kad meilę gėlėms man išugdė tėvai dar vaikystėje. Mano tėvai turėjo šiltnamius, kuriuose augino gvazdikus, vėliau rožes. Atsimenu, kaip skindavom gėles ir veždavome jas parduoti. Matyt, todėl man norisi, kad kiemas žydėtų. Puoselėjame augalus kartu su žmona, – pasakojo pašnekovas.
Pora turi ir dar keletą bendrų pomėgių – keliauja po pasaulį ir ryte ryja knygas. Iš paskutiniosios Knygų mugės sostinėje į namus parsivežė glėbį naujų leidinių.
– Keliones organizuojamės patys. Asta suranda, suplanuoja, pasitariam ir važiuojam. Mes mėgstame tyrinėti, todėl keliauti stengiamės bent 5–6 kartus per metus. Labiausiai patiko Balyje. Į jį pernai grįžome jau antrą kartą. Nuostabi gamta, šilti žmonės, manau, kad dar ir dar sugrįšime, – pasakojo A.Verumbickas.
Prieš dešimtmetį Aliui teko ne tik kurti naują gyvenimą Tauragėje, bet ir atidaryti kelias didžiąsias miesto parduotuves. Savo karjerą jis pradėjo Žiežmarių prekybos centre kroviku, o baigė būdamas to paties tinklo regiono vadovu.
– Dirbau tame tinkle 18 metų ir nusprendžiau, kad reikia pokyčių. Manau, kad dirbau ir taip ilgai vienoje kompanijoje. Atsidaviau tam, kas mane džiugina labiausiai, – apie sprendimą palikti samdomą darbą ir pradėti kūrybinį verslą pasakojo Alius.
Pirmąsias žvakes sukūrė iš smalsumo
Pašnekovas į susitikimą „Tauragės kurjerio“ redakcijoje atnešė dovanų. Rankų darbo sojų vaško žvakė indelyje vos atidarius paskleidė malonų apelsinų ir spanguolių aromatą.
– Žvakės su manimi jau daugelį metų. Iš pradžių norėjau sužinoti, iš ko jos gaminamos, kokie kvapai dedami. Mūsų namuose žvakės dega kasdien. Jos suteikia jaukumo, emociją, kvapą. Pati pradžia buvo labai savamoksliška, žiūrėjau vaizdus internete ir gaminau žvakes pagal juos. Kai sužinojau, kokias žvakes mes perkame parduotuvėse, visas turėtas išnešiau iš namų ir pradėjau gaminti sojų vaško žvakes. Masinės gamybos žvakės dažniausiai liejamos iš parafino. O parafinas – gaminamas iš naftos. Žvakių dagtyje yra švino siūlas, o jei jos skleidžia kvapą, tai jam sukurti naudojamas pigūs chemini aliejus. Jei deginate tokias žvakes, tikriausiai esate pajautę, kad ir galvą pradeda skaudėti, ir kartais jas norisi užpūsti ir išnešti kažkur toliau, išvėdinti kambarius, – kodėl pradėjo domėtis žvakėmis, pasakoja Alius.
Žvakes Tauragės priemiestyje Alius gamina jau šešerius metus. Nors A.Verumbicko rankų darbo žvakes ir autorinius kvepalus perka visos Lietuvos gyventojai, tauragiškius jis lepina labiausiai – autorinius darbus dažnai atveža pats ir įduoda tiesiai į rankas.
– Dabar turiu sukūręs prekinį ženklą „Made by hand candle“, esu gana gerai žinomas Lietuvoje, turiu elektroninę gaminių parduotuvę, o neseniai kieme įsirengiau kvapų namelį, kuriame vyksta žvakių gamybos ir kvepalų gamybos edukacijos. Visos žvakės ir kvepalai, kurie yra mano parduotuvėje, sukurti mano rankomis. Kai dar dirbau samdomą darbą, namuose įrengtoje studijoje užsidarydavau grįžęs po darbų ir savaitgaliais, o dabar tam pomėgiui skiriu daugiau laiko, – kalbėjo keletą mėnesių tik kūryba užsiimantis Alius.
Paklaustas, kuo kvepia Verumbickų namai, vyras pradėjo juoktis ir pripažino, kad mėgsta kvapus keisti, o skaitytojams pataria nemaišyti skirtingų kvapų skirtinguose kambariuose. Jei vienas namų kvapas skleidžia citrusų kvapą, tai kitame kambaryje neturėtų būti medienos ar smilkalų.
Išleido vardinius kvepalus
Prieš metus A.Verumbickas baigė „Biocos“ organizuojamus botaninės parfumerijos mokymus ir į pasaulį jau yra išleidęs dvejus savo kurtus kvepalus iš natūralių produktų.
– Kvepalai sukurti iš eterinių aliejų, izoliatų, absoliutų. Praėjusį savaitgalį jau pradėjau studijuoti antrame lygyje, tobulinsiu žinias toliau. Juokiuosi, kad kvepalų turiu tikrai daugiau negu žmona. Nėra jie visi natūralūs, turiu ir masinės gamybos kvepalų. Man norisi išbandyti daug įvairių kvapų, – pripažino pašnekovas.
Pasak kūrėjo, lietuviai labiausiai mėgsta masinę parfumeriją, garsių prekių ženklų kvapus.
– Jei kas išleidžia naują kvapą, jaučiame gatvėje, kaip visos moterys kvepia vienodai. Išskirtinumo labai trūksta. Tai, kas pabando natūralius kvapus, grįžta, nes supranta, kas tame buteliuke yra. Chemija pigesnė. Pasigaminti natūralius kvepalus tikrai brangu. Vienas mililitras gali kainuoti ir 20–30 eurų, priklausomai nuo medžiagos. Kvepalų sukurti iš pirmo karto ne visada pavyksta. Bandymų būna daug ir investicijų reikia daug. Dabar turiu 30 buteliukų susistatęs ir tyrinėju juos. Uostau, galvoju, su kuo asocijuojasi, kokie prisiminimai iškyla. Man kvapas yra jausmai, emocijos ir prisiminimai. Užuodęs vieną kvapą gali nusikelti į tą patį kaimą, rožių šiltnamį iš vaikystės, – kvepalų gimimo procesą atskleidė pašnekovas.
Pats Alius mėgsta sunkius kvapus: dūmą, medį, tabaką, vanilę, bet kvėpinasi saikingai.
– Dirbant tarp žmonių reikia galvoti ne apie save, o apie juos. Tai tada geriau arba nesikvėpinti visai, arba pasišlakstyti minimaliai, – patarė kūrėjas.