Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Vyriausybei leidus atnaujinti grožio specialistų darbus, tauragiškė Lijana Jurevičienė kol kas dirba tik po kelias valandas per dieną. Laisvą laiką moteris skiria sau, šeimai ir pomėgiams, kuriuos prisiminė tik per karantiną. Prieš pat Velykas meistrė į namus parsivežė bene svarbiausią iki šiol iškovotą titulą – Lijana Jurevičienė paskelbta kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos fotokonkurso „Metų kirpėjas 2021“ laureate – laimėjo trečiąją vietą moterų ir ketvirtąją vietą vyrų konkursų kategorijose.
Pelnė prizines vietas
– Vasario mėnesį gimtadienio proga pasidariau sau dovaną – įstojau į Kirpėjų ir grožio specialistų asociaciją. Tuo pačiu nusprendžiau sudalyvauti ir jų organizuojamame konkurse. Mano įkvėpėja – Dalia Gečienė. Ji suteikė pasitikėjimą savimi ir laiku pastūmėjo mane tinkamam poelgiui. Esu jai dėkinga už palaikymą viso karantino metu ir už idėjas, kurias dar turėsime progų įgyvendinti, – sako Lijana Jurevičienė.
Konkurse, kuriame grožio specialistų kūrinius vertino tarptautinė komisija, tauragiškė dalyvavo norėdama išsklaidyti skaudinančias apkalbas. Ji ne kartą girdėjo sakant: „Ką čia tos kirpėjos iš kaimo“.
– Kerpu ir vyrus, ir moteris. Prieš šį konkursą pagalvojau, gal reikia susikoncentruoti tik į vieną profilį ir kirpti tik, pavyzdžiui, moteris. Pasakiau sau, jei pasiseks konkurse vienoje kokioje kategorijoje, tai tą kryptį ir rinksiuosi. Ir ką jūs manot. Prizinės vietos tiek vyrų, tiek moterų kirpimo konkurse (šiame konkurse prizinėmis laikomos 5 pirmosios iškovotos vietos, – red.), – juokiasi Lijana ir pripažįsta, kad kol kas, kaip ir iki šiol, kirps ir moteris, ir vyrus.
Pernai vasarą vykusiame konkurse prizinę vietą pelnė Lijanos šukuosena, kurią ji kūrė dukrai Urtei. Asmeninio albumo nuotrauka
Į emigraciją – tik užsidirbti
Vienintelės kirpyklos Tauruose savininkė tauragiškius gražina jau daugiau nei du dešimtmečius. Paklausta, ar kirpėjos darbas buvo jos svajonė, Lijana pripažino, kad šią profesiją pasirinko netyčia.
– Vaikystėje su drauge sugalvojome grifkas nusikirpti. Neradome žirklių, tai nusipjovėme plaukus peiliu. Ta draugė taip pat tapo kirpėja. Mano visos lėlės buvo be plaukų, eksperimentuodavau kurdama joms šukuosenas, o kai buvau jau paauglė, kirpdavau tėtį. Vėliau pradėjau kirpti sesės vyrą, nors jokių kirpimo mokslų nebuvau baigusi. Artimieji paskatino rinktis šią profesiją ir šiandien tikrai dėl to nesigailiu, – į prisiminimus leidžiasi pašnekovė.
Gaurėje gimusi, bet jau nuo antros klasės Tauruose gyvenanti Lijana šiandien puikiai žinoma ne tik Tauruose, bet ir visoje Tauragėje. Moteris įgyvendino svajonę ir įkūrė grožio namus visai šeimai. Tiesa, kad svajonė išsipildytų, reikėjo ne vienerių metų sunkaus darbo ir artimųjų palaikymo.
– Trejiems metams buvau išvažiavusi dirbti į Angliją. Kai tik Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, klientai vis pranešdavo, kad palieka Tauragę, ir keliauja į Didžiąją Britaniją. Jaučiau, kad tuoj nebeliks ką kirpti. O aš turėjau svajonę – nusipirkti namuką ir įkurti nuosavą kirpyklą. Tuomet dirbau sesės nupirktose patalpose. Supratau, kad sąžiningai dirbdama Lietuvoje nuosavai kirpyklai nesutaupysiu. Paskui klientus išvykau į Londoną, – prisimena Lijana.
Lijana Jurevičienė. Mortos Mikutytės nuotrauka
Pašnekovė pasakoja, kad su mažamete dukra ir vyru ji į Angliją iškeliavo automobiliu. Į kelionę pasiėmė tiek pinigų, kad Londone užteko tik mėnesiui. Nuvažiavus ir pasibeldus į butą nuomojusių žmonių duris, jas atvėrė buvęs Lijanos klientas. Tokia džiugi pradžia emigracijoje lėmė ir sėkmingą darbo paiešką. Netrukus Lijana įsidarbino lietuvių kirpykloje. Londone per trejus darbo metus tauragiškė pakeitė ne vieną kirpyklą, papildomai dirbdama pašte ir viešbutyje puikiai išmoko anglų kalbą.
– Darbas Londone man labai patiko. Patiko klientų požiūris į kirpėją, labai daug išmokau, o svarbiausia – išmokau šypsotis ir šypsena užkrėsti klientus, – sako pašnekovė. – Po trejų metų atėjo laikas apsispręsti. Nenorėjau, kad dukra Londone baigtų mokyklą. Matydavau vaikus autobuse, kuriems viskas leidžiama, ir svarsčiau, kad gal laikas namo. Tačiau į Lietuvą tuomet grįžo vyras su dukra, o aš pasilikau dar dirbti. Buvau pasakiusi, jei Lietuvoje vaiką perkels į žemesnę klasę, grįšime į Londoną, bet Kornelijai puikiai pavyko išlaikyti egzaminus ir ji grįžo pas savo klasiokus į penktąją klasę.
Neįkainojama patirtis
Pasak tauriškės, šeima turėjo iš ko rinktis. Už uždirbtus pinigus galėjo nusipirkti kirpyklą Tauruose arba skolintis iš banko ir pirkti namą Londone. Grįžusi į Lietuvą Lijana dar ilgai ilgėjosi Londono šurmulio ir laimingų žmonių gatvėse. Prie žemaitiško santūrumo jai vėl reikėjo pratintis.
– Man trūko šypsenų, malonaus bendravimo. Dabar stengiuosi to nepastebėti. Jei nesišypso man, šypsausi aš, – juokiasi pašnekovė.
Pasak Lijanos, Anglijoje apkirpti vyrą kirpėja turi per 20 minučių. Per tą laiką reikia ir tiksliai sužinoti kliento lūkesčius bei įvykdyti jo pageidavimus.
– Tikrai daug ko išmokau ir tas žinias dabar taikau Tauragėje. Jei reikėtų atsukti laiką ir rinktis – likti Lietuvoje ar vėl važiuoti svetur, nedvejočiau. Patirtis labai svarbi. Tiek profesinė, tiek gyvenimiška, – pasakoja vietoje nenustygstanti moteris.
Siūlo eksperimentuoti
Paklausta, ar greitai rado kirpyklą, kurią dabar puoselėja, Lijana šypsosi – ji dirba tame pačiame name, kurį kažkada nupirko jos sesuo.
– Kai baigiau kirpėjų mokslus, pati pirmoji mano darbo vieta buvo dabartiniuose Taurų bendruomenės namuose. Ten, pirmame aukšte, anksčiau buvo parduotuvė, o antrame aukšte toks nedidelis kambariukas. Pasistačiau kėdę ir per langelį žiūrėdavau į namuką, kuriame šiandien yra mano kirpykla. Visada sakydavau, kaip smagu būtų turėti kirpyklą tame namuke. Svajonės pildosi, – šypsosi pašnekovė.
Lijana neprisimena pirmojo savo kliento. Kai pradėjo dirbti savarankiškai, ji ne tik kirpo, bet ir tvarkė antakius, prižiūrėjo ir klienčių nagus.
– Reikėjo suktis. Pinigų nebuvo, o investuoti reikėjo labai daug: į priemones, įrankius, interjerą. Gerai, kad tuo metu sulaukiau paramos iš pačių artimiausių žmonių. Padėjo ir sesė, ir vyras, – prisimena Lijana.
Paklausta, kas labiausiai džiugina kerpant tauragiškius, Lijana nedvejoja – emocijos.
– Kartais ateina nelaiminga moteris, nusiminusi, užsisklendusi, bet jeigu ją apkirpsi gražiai, ji išeis kaip ant sparnų. Tai pats geriausias jausmas man. Man patinka pokyčių nebijantys žmonės. Juk plaukai atauga. Eksperimentuoti ir išbandyti naujoves visada verta. Reikia gyvenime ir padžiazuoti, – dalijasi pašnekovė ir prisipažįsta, kad pati blogiausia klientė kirpėjai yra kita kirpėja.
Nemoka dirbti puse kojos
Veiklią moterį pažįsta veik visi Taurų gyventojai, keletą metų ji vadovavo vietos bendruomenei „Taurų žiburys“, nuo jaunystės vaidina mėgėjų teatruose.
– Jei kur neriu, tai tik visa širdimi. Nemoku dirbti puse kojos, nemoku užsimerkti, negaliu negirdėti ir užsisklęsti. Be veiklos – niekur. Gal tas aktyvumas persidavė ir dukroms. Vyriausiajai – Kornelijai idėjų netrūksta. Mažoji Urtė irgi labai veikli. Džiaugiuosi, tik kad karantinas kiek pristabdė ir kardinaliai pakeitė nusistovėjusią rutiną, – apgailestauja kirpėja. – Karantinas man padovanojo kaimą, kurį aš ir taip labai seniai turėjau, ir apie jį svajojau. Tik dirbant kiekvieną dieną laiko sau nelikdavo. Turėjau vieną laisvadienį sekmadienį ir tik prasidėjus karantinui negalėjau nieko neveikti ir sėdėti namuose. Nedirbti negaliu. Iki pirmos klasės augau Gaurėje, kaime. Esu pripratusi būti gamtoje.
Paklausta, apie ką dabar svajoja, Lijana ilgai nedvejojo:
– Vis galvoju, ką dar padaryti, kad mano klientai būtų dar laimingesni. Tiesą pasakius, karantinas išmokė kitaip priimti pasaulį. Mes dirbame mažiau, esame pailsėjusios ir tai tik į naudą mūsų klientams. Į darbą einu su gera nuotaika ir šypsena. Per karantiną supratau, kas yra poilsis, praleidžiu daugiau laiko su šeima ir nebenoriu tokios rutinos, prie kurios buvau įpratusi. Noriu mėgautis kiekviena diena, noriu, kad aplink žmonės šypsotųsi. Juk tokia diena tikrai ateis, – viliasi pašnekovė.
