fbpx

Lietuvoje sakartvelietį Lashą labiausiai išgąsdino permainingi orai

Dalintis:

Sakartvelietis Lasha Tsitsilashvili (32), prieš devynerius metus atvykęs į Tauragę, ėmėsi verslo – pradėjo veiklą maitinimo sektoriuje, jo planuose – verslo plėtra, atidaryti restoraną sutrukdė kilusi pandemija. Prieš penkerius metus su tautiete Teona (27) sukūręs šeimą, Lasha prisimena, kaip jųdviejų vestuvėse gimtinėje linksminosi daugiau nei pusė tūkstančio žmonių. „Lietuviai labai šilti, atviri ir patikimi žmonės, čia turiu daug draugų“, – sako verslininkas iš Sakartvelo.    

Gruziniški patiekalai populiarūs

Lasha Tsitsilashvili į Tauragę atvyko 2013 metais, tuomet su bičiuliu Lauksargiuose atidarė gruziniškų patiekalų kavinę, kurioje maistą pats ir gamino. Po kurio laiko iš Lauksargių persikraustė į Klaipėdą, ten įkūrė nedidelį chačiapurių restoranėlį, kuris veikia iki šiol. Tauragėje Lasha įsikūrė 2017-aisiais, tuomet Gedimino gatvėje, šalia prekybos centro „Moki veži“ ir automobilių turgaus, atidarė nedidelį bistro, kuriame ruošiami tradiciniai pietiečių patiekalai.

– Esu įgijęs inžinieriaus specialybę. Studijų metais reikėjo padirbėti, todėl kepiau chačiapurius sostinėje Tbilisyje: mokiausi, gavau sertifikatą, atidariau piceriją. Atvykęs į Lietuvą pamačiau, kad lietuviai – labai šilti, atviri ir patikimi žmonės, čia turiu daug draugų, – pasakojo verslininkas. – Sakartvele labai šilta, o kai čia atvykau, buvo žiema, spaudė dideli šalčiai, tai mus truputį išgąsdino. Tačiau pamažu pripratau prie permainingų orų ir lietuviško maisto, tradicijų, kultūros. Čia mašiną reikia vairuoti laikantis visų Kelių eismo taisyklių, o mano tėvynėje visai kitaip važiuoja.

Aštresnio skonio sakartvelietiški patiekalai tauragiškiams patinka. Reginos Genienės nuotrauka

Lasha pasakoja, kad chačiapuriai – nacionalinis Sakartvelo patiekalas, gaminamas labai daug šimtmečių, kiekviename šalies regione jie vis kitokie. Senovinis chačapuris – tai duona su sūriu ir varške, vėliau pradėta ją kepti su įvairiais priedais: mėsa, mėsa ir sūriu, grybais. Pasak Lashos, norint iškepti skanius šašlykus, svarbiausia mėsos kokybė. Jo tėvynėje nuo senų laikų šašlykai kepami tik iš kokybiškos pasūdytos mėsos, jokio marinato. Tauragėje Lasha šašlykus kepa pagal specialų receptą, sudarytą pagal gruziniškos ir lietuviškos virtuvės tradicijas. Iš pradžių klientai sakė, kad šašlykai sūroki, bet įprato ir kitaip jau nebenori, nes sakartvelų patiekalai aštresnio skonio.

– Mėgsta tauragiškiai ir miesto svečiai mūsų chačapurius, šašlykus, chinkalius (koldūnus), baklažanus su riešutais, kebabus. Tradicinis mūsų tautos patiekalas „viščiukas tabaka“ labai populiarus daugelyje šalių, – kalbėjo pašnekovas, Tauragėje sukūręs 7 darbo vietas, šiuo metu maitinimo įstaigoje dirba 3 lietuviai ir 4 sakartveliečiai. – Ir karantino laikotarpiu dirbome, maistą išsinešdavo. Buvo sunku, klientų mažiau, bet vis geriau nei nieko. Mano draugai, turintys restoraną, buvo jį uždarę keliems mėnesiams, jiems valstybė padėjo, bet tai centai, nes kai dirbi – geriau. Baiminamės ne tik rudens – juk niekas nežino, kas bus rytoj. Mes pasiskiepijome, todėl kiek drąsiau jaučiamės.

Sakartvelietis atvirauja, kad jam labai patinka lietuviški šaltibarščiai, mėgsta kugelį ir cepelinus, bet pat jų negamina. Jis svajoja, kad visi jo draugai būtų sveiki, kad Sakartvele būtų geresnė ekonominė situacija ir nereikėtų jo tautiečiams (apie 20 proc.) važiuoti į kitas šalis uždarbiauti.

Žmona – visam gyvenimui

Lasha Tsitsilashvili, iš pradžių vienas dirbdamas ir gyvendamas Tauragėje, dažnai grįždavo į tėvynę, ten susipažino su būsima žmona Teona. Vestuves iškėlė Sakartvele, po dviejų dienų išskrido į Lietuvą, palikdami pokylio svečius linksmintis ilgiau. Artimiausi draugai, giminės, artimieji vestuvių proga porai dovanojo aukso dirbinių, o kiti svečiai, kaip ir visur, – pinigų, kad jaunavedžiai patys nusipirktų ko nori ar išleistų atostogoms. Lasha su žmona jau išmoko kalbėti lietuviškai, Lietuvoje išlaikė lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminą.

Lasha ir Teona Tsitsilashvili. Asmeninio albumo nuotrauka

– Santuokoje gyvename jau penkerius metus, 2016-aisiais tuokėmės cerkvėje, mūsų vestuvėse dalyvavo 600 žmonių, atvyko lietuvių draugų iš Tauragės ir Klaipėdos, – prisimena pašnekovas. – Mano tėveliai labai geri, man niekada nenurodinėjo, visus svarbiausius gyvenimo sprendimus priėmiau pats. Mama jau 27 metus dirba mokytoja, kopia karjeros laiptais – netrukus taps mokyklos direktore, o tėvelis dirba savivaldybėje Statybos skyriaus viršininku. Turiu brolį ir seserį. Augau netoli Zestafonio, su šiuo miestu jau ilgai draugauja Tauragė, abiejų miestų gyventojai, kultūros darbuotojai vieni pas kitus dažnai atvažiuoja į svečius.

Lasha ir Teona Tsitsilashvili. Asmeninio albumo nuotrauka

Kadangi Sakartvele Lasha su Teona susituokė tik cerkvėje, jų civilinę santuoką šių metų gegužę įregistravo Tauragės civilinės metrikacijos skyrius. Tuo metu buvo paskelbtas karantinas, todėl šventės Teona ir Lasha neplanavo, tik su ceremonijos liudininkais pasėdėjo prie šventinio stalo. Vyras pasakojo, kad jo žmona Tbilisyje baigė medicinos institutą, įgijo farmakologo specialybę, keletą metų dirbo vaistinėje. Moka rusų ir anglų kalbas, tačiau labai gerai nemokant lietuviškai vaistinėje dirbti jai būtų sudėtinga, nes reikia žmonėms patarti. Dabar augina vaikus, planuoja labai gerai išmokti lietuvių kalbą ir dirbti pagal specialybę.

– Visuomet žinojau, kad mano žmona bus gruzinė. Teona labai gera ir miela, ji – visam gyvenimui. Jos pagrindinis darbas – užauginti gerus vaikus, jai puikiai sekasi. Visą laiką norėjau, kad mano vaikai būtų gruzinai, žinotų mūsų istoriją, kultūrą, tradicijas. Jie auga Lietuvoje, todėl pažins ir gerbs šį kraštą, – neabejoja verslininkas. – Mūsų dukrelei Mariam beveik ketveri, ji Tauragėje lanko vaikų darželį ir gerai kalba lietuviškai. Sūnelį pavadinome Temo senelio Temūro garbei. Sūnui jau dveji. Neseniai pradėjo lankyti darželį ir taip pat mokosi lietuviškai kalbėti. Vaikai su žmona atostogauja pas senelius, noriu, kad jie gerai išmoktų tėvų kalbą, pažintų mūsų tėvynę.

Ateities planuose – plėtra

Lasha sako, kad jei Sakartvele pagerėtų ekonominė padėtis, jis mielai grįžtų gyventi į gimtinę, nes ten jo tėveliai, giminės ir draugai, ten kalbama gimtąja kalba, sava kultūra. Pasisvečiuoti į gimtinę jis skrenda kas 2–3 mėnesius.

– Dvejus metus, kai siautėjo pandemija, nebuvau Sakartvele. Prieš tris savaites nuvykau į gimtinę, ten palikau savo šeimą, po dviejų savaičių vėl ten skrisiu, parsivešiu vaikus ir žmoną į Tauragę, – artimiausius planus atskleidė sakartvelietis. – Visas problemas aptariame ir sprendžiame kartu su žmona. Mūsų šeimoje nėra vieno dominuojančio – kiekvienas darome tai, ką geriausiai išmanome.

Teonos sakartvelietiškas šokis. Asmeninio albumo nuotrauka

Lasha ir Teona šeimoje švenčia ne tik sakartveliečių, bet ir lietuviškas šventes. Lasha juokiasi, kad įsikūrus Lietuvoje jiems labai pasisekė – turi dvi Kalėdų šventes, dvi Velykų, o Naujieji metai – bendra šventė, nes sutampa laikas. Per Velykas tradiciškai Sakartvele žmonės lanko kapines, prie mirusių artimųjų kapų kelia tostus, užkandžiauja, per naktį meldžiasi, eina į cerkvę.

– Labai daug švenčiame. Aš dar jaunas, viskas priešaky, ateityje tikiuosi, jei gerai seksis, verslą išplėsti. Su draugu turėjome planą ir norėjome atidaryti restoraną, tačiau kilo pandemija ir sujaukė planus, – sakė Lasha ir šypsodamasis vardijo, kad prireikus yra ne tik direktorius, bet ir virėjas, indų plovėjas, krovikas. – Viską darau, ką reikia. Gruziniškų patiekalų bistro Tauragėje dirba kiekvieną dieną, nuo 10 iki 21 val., labai džiaugiuosi, kad žmonėms patinka mūsų gaminamas maistas. Turime profesionalų kulinarą, kuris dirbo ne tik Sakartvele, bet ir trejus metus Maskvoje. Visi mūsų darbuotojai skaniai gamina.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Palikite komentarą