Menininkės Ritos Grikšienės paveikslai gimsta namų virtuvėje

Rita Kaniušaitė-Grikšienė Tauragės kultūros rūmuose eksponuoja pirmąją personalinę parodą „Spalvų geometrija“, kuri veiks iki gegužės 2 dienos. Vos spėjusi surengti parodą Tauragėje, kūrėja buvo pakviesta savo darbus eksponuoti Vilniuje. Nors Ritai daug laiko kūrybai nelieka, tačiau ji spėjo įsitikinti – svarbiausia kurti kiekvieną dieną nors po trupinėlį, tuomet rezultatas tikrai nudžiugins.

Parodoje – kelios kolekcijos

Kartu su kolegėmis Rita yra surengusi kūrybos parodas Vilniaus dailės akademijoje, kur studijavo taikomąjį dizainą ir įgijo ne tik bakalauro, bet ir magistro mokslinius laipsnius, Marijampolėje bei Tauragėje. Tačiau į pirmosios personalinės parodos „Spalvų geometrija“ atidarymą ji meno gerbėjus sukvietė tik prieš savaitę. Šiam žingsniui dar prieš metus ją paskatino Tauragės kultūros centro dailininkė-edukatorė Areta Didžionienė. Nors buvo nedrąsu eksponuoti vien tik savo kūrinius, tačiau Rita pasiryžo ir sukūrė daug naujų darbų – visiems net pritrūko vietos.

Pristatydama savo kūrybą menininkė „Tauragės kurjeriui“ pasakojo, kad siekia abstrakčiąja stilistika išryškinti patirtas emocijas ir savitą pasaulio matymą. Jos darbuose dominuoja ryškios spalvos, sudarančios harmoningą ir kintantį vaizdinį, o spalvinės dėmės ir linijų dėlionės pasakoja apie aplankytas vietas, supančius daiktus ir išgyvenimus.

– Mano paveikslai – prisiminimų nešyklės, jie įvairūs formatu, koloristika, kintančia dinamika. Išsiskiria abstrakčių formų žaisme, temų įvairove, todėl eksponuojami bendroje erdvėje sukuria tam tikrą atvirumo ir diskusijos įtampą. Man kūryba – nesibaigiantis ir nuolat evoliucionuojantis procesas, todėl mano darbai tokie įvairūs temomis, formatu ir išraiškos būdais, – atviravo pašnekovė, džiaugdamasi, kad jos darbų parodos atidarymas buvo šiltas ir jaukus.

Ritos paveiksluose – daug simbolikos. Asmeninio albumo nuotrauka

Menininkė prisimena, kad visuomet labai norėjo tapyti, tačiau augindama vaikus įsisuko į šeimos rutiną, todėl laiko kūrybai vis neatrasdavo. Tik prieš trejus metus, kai dukros dalyvaudavo šachmatų varžybose ar treniruotėse, ji pradėjo tapyti ant mažų drobelių. Parodoje „Spalvų geometrija“ eksponuojamos kelios koliažų, tekstilės ir tapybos kūrinių kolekcijos.

– Namuose sėdėdama dairydavausi aplink, daiktus, kurie mane užkabindavo, tapydavau tarsi suteikdama jiems dvasiškumo, kad jie pradėtų šnekėti. Menininkai daiktus pamato kitu kampu. Iš užtrauktukų, kurių mama buvo prikaupusi didelį maišą naujų ir senų, sukūriau geometrines kompozicijas. Parodoje yra tekstilės darbų, juos kūriau iš tokio keisto audinio, rasto dėvėtų drabužių parduotuvėje. Vėliau sužinojau, kad šitas audinys įprastai skirtas statyboms, pagamintas iš atliekų, toks kaip veltinis. Bet jis mane pakerėjo, – apie kūrybos procesą ir medžiagas kalbėjo kūrybinga moteris.

Ieškojimų kelyje

Apie kiekvieną parodoje eksponuojamą kūrinį Rita pasakoja pasimėgaudama, atskleisdama, kodėl taip pavadino, kas užkoduota jos paveiksluose. Štai paveiksle „Namai“ vaizduojamas avilys su bitute perteikia Ritos mintį, kad visi esame tarsi bitutės, kuriame ir statome savo namus, o medžio šakos – tai mūsų keliai ir ieškojimai, tačiau svarbu išmokti būti vieniems.

– Mes gimstam vieni, numirštam vieni, todėl turime išmokti būti po vieną. Mes savyje kuriame korius, sau audžiam, pinam. Dar nutapiau keturias visareginčias akis. Aš turiu keturias mergaites, todėl tokia mintis kilo ir kiekvienai nutapiau po akį. Mano kūryba – nuolatinis kitimas, tobulėjimas, ėjimas pirmyn, mano visi darbai labai skirtingi ne tik dydžiu, bet temomis bei atlikimu. Aš dar nesijaučiu, kad štai, jau padariau. Esu ieškojimų kelyje, – patikino dizainerė, kurianti liejinius, kurie į parodą nebetilpo.

Rita Kaniušaitė-Grikšienė personalinės parodos atidarymo metu. Asmeninio albumo nuotrauka

Bene labiausiai Ritai patinka jos sugalvotas pavadinimas iš tautinių audinių kvadratėlių sukurtam paveikslui „SuperMenas“. Paveikslo apačioje – iš geometrinių figūrų suformuoti kokteiliai, jie – kaip palinkėjimas gražios vasaros, kad mūsų visų gyvenimas būtų pilnas visko, kaip tame kokteilyje, kuriame yra saldumo ir rūgštumo, ir kitų įvairių priedų. Visa tai, menininkės nuomone, sudaro pilnatvę. Šiuo paveikslu užbaigiama jos paroda.

Nuo mažens Rita jautė potraukį kūrybai, mokykloje apipavidalindavo stendus, rašydavo gražiu šriftu. Ji – ne tik dizainerė, bet ir profesionali siuvinėtoja. Mokydamasi šio amato Kaune pajautė meilę tekstilei – siūlai, medžiagos šiltumas, audinių spalvos ir faktūra Ritai iki šiol artimi.

– Darau tol, kol man gerai. Kartais rezultatas ateina greitai, o kartais iki jo einu ilgai. Man sako: kaip tu patobulėjai. Ne – aš nepatobulėjau, o tik sugebėjau atsiskleisti. Vilniuje esu dirbusi baldų, interjero dizainere, penkerius metus mokykloje dėsčiau dailę. Taip išėjo, kad būsimas vyras iš Tauragės jokiu būdu išvykti nenorėjo, aš buvau paslankesnė ir atvažiavau. Adaptuotis čia man buvo labai sunku, – atviravo moteris, gimusi Jonavoje, augusi Kaišiadoryse.

Gyvenimas – kaip žaidimas

Rita sako, kad ir jos vyras Gediminas širdyje menininkas, abu turi mėgstamą hobį – jis puoselėja jūrinį akvariumą, o ji kuria. Jau planuoja birželį ar liepą savo kūrinius vežti į Vilnių – ten ją pakvietė surengti parodą.

– Esu labai laiminga, turiu gražią šeimą ir gražius namus, nuostabų vyrą, galiu daryti tai, kas man patinka. Mes kiekvienas turim savo kelią ir juo einam pagal širdį. Oi, kaip jis prižiūri savo jūrinį akvariumą. Tai buvo jo vaikystės svajonė. Vyras investuoja į jį, o aš – į menus. Dirbtuvių dar neturiu, tačiau vyras pažadėjo man jas įrengti. Mano kūrybinis darbas vyksta virtuvėje, ji erdvi, todėl viskas telpa, man ten patogu, – džiaugėsi pašnekovė.

Daug laiko kūrybai skirti moteris negali – gyvena nuosavame name, todėl reikia ne tik juos tvarkyti, bet ir kiemo grožiu bei šeima pasirūpinti. Ruošdamasi parodai Rita spėjo įsitikinti, kad labai svarbu nors po truputį, bet kurti kasdien, tuomet mažais žingsneliais galima labai daug nuveikti.

– Neturiu tiek laiko, kad atsisėsčiau ir nuolatos kurčiau. Per parodos atidarymą sakiau, kad gyvenimas man kaip žaidimas, o mano pirmoji personalinė darbų paroda – kaip perėjimas į kitą alėją. Jei į viską rimtai žiūrėčiau, būtų labai sunku, nes konkurencija didelė, menininkų dabar daug. Kuriu, nes noriu tai daryti. Tiesiog gyvenu, kuriu ir džiaugiuosi, – po parodos atidarymo kalbėjo Rita, svajojanti turėti savo vadybininką ir bendradarbiauti su kuria nors galerija.

Kai vyras išskuba į darbą, Rita viena rūpinasi dukromis – Ieva (16 m.), Egle (15 m.), Rūta (14 m.) ir Laura (12 m.), kurias, kol buvo mažytės, auginti buvo labai nelengva, mat pametinukės. Jau dešimt metų tauragiškiai puikiai žino, kas tokios yra sesutės Grikšaitės – mergaitės itin gabios šachmatininkės, laurus skina ir Tauragės vardą garsina ne tik Lietuvos, bet ir Europos šachmatų čempionatuose. Skersai išilgai, dalyvaudamos varžybose, jau išmaišė Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Kroatiją, Ispaniją, Turkiją. Grikšų namuose visos sienos nukabinėtos dukrelių apdovanojimais – turi apie 300 medalių ir 400 taurių.

– Labai džiaugiuosi, nes visada svajojau apie gausią šeimą. Šachmatų paslapčių mano dukras mokė treneris Audrius Bitinas, jam išvykus, į treniruotes per savaitę 1–2 kartus jas vežame į Šiaulius. Vykstant Lietuvos čempionatui Vilniuje gyvenome nuo trečiadienio iki sekmadienio, už viską sumokėjome beveik 1000 Eur. Startinis mokestis didelis, nėra jokių nuolaidų ar kompensacijų. Šeimos biudžetui tai sunki našta, būtume dėkingi, jei kas nors paremtų, nors kiek finansuotų, – atviravo Rita, jau dabar svarstanti, iš kur gauti lėšų mergaičių kelionei į rudenį vyksiantį pasaulio šachmatų čempionatą.