fbpx

Muziejaus gidas Imantas Tamošauskas: mėgstu savo darbą ir pasiilgau lankytojų

Dalintis:

Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ muziejininku-ekskursijų vadovu dirbantis Imantas Tamošauskas – ne tauragiškis, tačiau apie Tauragę žino tikrai daug. „Tauragės kurjeriui“ jis pasakojo, kad ekskursiją po muziejų gali vesti net pustrečios valandos, jei tik bus norinčių klausytis visų istorijų. Dabar, kol muziejuje ekskursijomis dar nė iš tolo nedvelkia, tenka nudirbti ir ne visai įdomius, tačiau svarbius darbus.

Tauragėje Imantas Tamošauskas jau dvejus metus. Atkeliavo čia iš Plungės, tačiau tikros žemaitiškos šnekos beveik nelikę. Planavęs tapti istorijos mokytoju visgi pasuko kitu keliu ir tapo gidu. Šiandien minimos Tarptautinės gido dienos proga su I.Tamošausku ir kalbėjome apie jo darbo ypatumus.

– Kelionė į tapimą gidu buvo keista. Vilniuje baigiau istorijos studijas ir ketinau tapti istorijos mokytoju, tačiau nepavyko rasti darbo ir nutariau grįžti į Plungę. Ten savanoriavau muziejuje, vėliau pasiūlė sezoninį darbą Šaltojo karo muziejuje Plateliuose. Kai ten baigiau dirbti, peržiūrėjau Užimtumo tarnybos skelbimus ir pastebėjau, kad Tauragės krašto muziejus ieško darbuotojo, – kaip atkeliavo į Tauragę, pasakojo I.Tamošauskas.

Pašnekovas atviravo, kad trumpai teko ragauti pedagogo duonos. Buvę sudėtinga – su viena klase dirbti paprasta, su kita susitarti sunkiau. Tačiau gidu dirbti Imantui patiko.

– Kai šį darbą dirbi, turi įsigilinti į medžiagą – daug istorinės tematikos, kas man aktualu ir įdomu. Negali sukčiauti ir nesuprasti apie ką kalbi. Be to, man labai patinka bendrauti su žmonėmis, – kalbėjo pašnekovas. – Man istorija nuo mokyklos laikų labiausiai patiko. Istorinių datų niekada nesimokiau, nes aš jas iš karto prisimindavau. Klausiau kitų istorikų ir jiems panašiai yra.

Į Tauragę plungiškis atkeliavo pačiame muziejaus modernizavimo įkarštyje ir teko nemažai paplušėti nešiojant dėžes, įrengiant ekspozicijas. Tačiau vėliau rezultatas kone pranoko lūkesčius – lankytojų srautas padidėjo kone keturis kartus. Gal būtų ir penkiskart daugiau, jei ne karantinas.

Imantas Tamošauskas. Mortos Mikutytės nuotrauka

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ gidas ekskursijų ilgį tvirtina koreguojantis pagal lankytojų pageidavimą. Jei susirinkusieji kantrūs ir pasiruošę visoms detalėms, tai muziejuje gali užsibūti net ir pustrečios valandos.

– Man įdomiausia ir lengviausia dirbti gamtos ekspozicijoje. Matai eksponatą, gali kažką papasakoti apie jį ir daugeliui žmonių tai būna įdomu. Kartą manęs paklausė, kur yra observatorija. Ne iš karto supratau, kad kalbama apie mūsų naująjį „Amžių bokštą“. Jei ekskursantai kartais po ekskursijos ploja, tai turbūt sekasi neblogai. Būna, ir arbatpinigių palieka, – atskleidė savo darbo užkulisius muziejininkas. – Ypač jautriai į pasakojimus reaguoja anksčiau Tauragėje gyvenę žmonės ir atvykę čia ekskursijon. Šiame darbe manęs klausosi, be to tarp ekskursijų turiu laisvesnio laiko, kai galiu pasidomėti, paieškoti įdomių istorijų. Manau, būdamas pedagogu to negalėčiau – tektų labiau gilintis į kitus profesinius dalykus.

Visgi šiuo laikotarpiu, kai šalyje karantinas ir muziejų durys lankytojams užrakintos, I.Tamošauskas negali sėdėti rankų sudėjęs, mat yra kitų svarbių darbų. Imantas prisidėjo vykdant muziejaus internetinės svetainės atnaujinimo darbus, anglų kalbos žinias panaudojo verčiant svetainės turinį į šią kalbą. Tenka ir naujų eksponatų aprašymo imtis – plungiškis pripažįsta, kad tai nuobodžioji darbo dalis.

– Pasiilgau žmonių ir savo įprasto darbo. Buvo karantino atlaisvėjimas, tačiau ir tada daug žmonių nesulaukdavom, o ekskursijų nebuvo galima vesti. Dabar išvis niekam negalima ateiti. Mėgstu savo darbą, man jis atrodo lengvas, – tvirtino I.Tamošauskas.

Laisvalaikiu „Tauragės kurjerio“ pašnekovas taip pat nesėdi rankų sudėjęs ir turi labai neįprastą pomėgį – užsiima origami (meninis popieriaus lankstymas). Tėčio pademonstruotas pirmasis lankstinys tapo neįprastu laisvalaikio praleidimo būdu.

– Vaikystėje tėtis pamokė išlankstyti paukštį, kurio uodegą pajudinus, judėjo ir sparnai. Per vieną iš pamokų atėjo žmogus, kuris klasėje parodė įdomų lankstinį ir nuo tada užsikabinau. Visgi pastebėjau, kad kitiems ne visada tokie lankstiniai atrodo suprantami, tam reikia didelio kruopštumo. Tai radau kitą būdą – 3D lankstymą, kai galima gulbę ar kitą objektą padaryti iš daug vienodų detalių, – apie savo pomėgį pasakojo Imantas Tamošauskas.

Imantas Tamošauskas su savo pasigaminta tauro kauke per pirmąjį karantiną. Mortos Mikutytės nuotrauka

Origamiu gal ir nepavadinsi, tačiau pašnekovas nutarė nerti ir į technologines naujoves. Naudodamasis įvairiomis programėlėmis ėmė gaminti lankstomas kaukes. Vieną jų tauragiškiai jau galėjo išvysti pirmojo karantino metu – tauro galvą.

– Vienoje programėlėje pasidarau 3D piešinį, tada jį perkeliu į kitą programėlę, kurioje piešinys tampa plokščiu ir jau galima jį spausdinti. Atspausdinus ant lapo matyti lankstymo linijos. Viską teisingai padarius galima išlankstyti sugalvotą kaukę. Iš pradžių tai buvo pramoga tik man, bet vėliau pamačiau, kad ir kitus galima nudžiuginti, – sakė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ muziejininkas.

Dalintis:

About Author

Morta Mikutytė

Naujienų portalo kurjeris.lt redaktorė

Palikite komentarą