Muziejaus vadovė Eglė Červinskaitė: „Jei klausysi savęs – ims sektis“

Dalintis:

Prieš daugiau nei dvejus metus Tauragės karšto muziejui „Santaka“ vadovauti pradėjusi Eglė Červinskaitė ypatingą reikšmę skiria ženklams, kuriuos jai siunčia gyvenimas. Moteris įsitikinusi – niekas neįvyksta šiaip sau, o jei klausysi savęs – ims sektis.

Muziejininko dukra

Praėję metai Tauragės krašto muziejui „Santaka“ buvo ypatingi. Vieną renginį vijo kitas, kurtos naujos edukacijos, muziejaus eksponatų fondas pasipildė naujais tauragiškių dovanotais reliktais. Plečiasi ir muziejininkų ratas. Birželio 1-ąją sukaks treji metai, kai Eglė Červinskaitė vadovauja muziejininkų kolektyvui ir aktyviai įsisukusi į muziejaus populiarinimą bei plėtrą.

– Labai gerai atsimenu pirmąją dieną Tauragės muziejuje. Dirbti pradėjau birželio pirmąją ir iškart turėjau nerti į miesto šventės renginių sūkurį. Laiko apšilti kojas nebuvo. Renginiai vyko pilnu pajėgumu, buvo suplanuoti be manęs, daug ko nežinojau, – sako direktorė.

Nors prieš pradėdama muziejininkės kelią Eglė ir mokytojavo, ir dirbo laikraščio redaktore bei žurnaliste, dabartinės jos pareigos – simbolinė šeimos tradicijų tąsa. Eglės tėtis Artūras Červinskas keletą metų dirbo Tauragės krašto muziejaus Gamtos skyriaus vedėju, vėliau direktoriumi, ne vienerius metus mokytojavo Tauragės rajono švietimo įstaigose.

– Mano tėtis prieš gerų dvidešimt metų vadovavo muziejui, aš čia užaugau. Ten, kur dabar yra fondai, anksčiau dirbo visa muziejaus administracija. Per tuos metus muziejus labai išaugo, bet jo jaukumas išliko. Dar iki pradėdama dirbti direktore dažnai lankydavausi muziejuje, lankiausi ir direktoriaus kabinete. Kai pradėjau čia dirbti, buvo tarsi sugrįžimas namo, – atvirauja E.Červinskaitė.

Direktorė pasakoja, kad jos vaikystėje pilis, muziejus ir jo eksponatai atrodė visiškai kitaip nei dabar. Moteris prisimena, kad pilies kieme nebuvo grindinio, o vaikai čia žaisdavo tiesiog susėdę ant žolės.

– Aplanko dvejopas jausmas žiūrint į archyvines nuotraukas. Prisimenu tą vaizdą, prisimenu muziejuje leidžiamas dienas. Turėjau čia ir darbų, tėtis kartais pasiūlydavo registruoti į parodas ar renginius ateinančius svečius. Sėdėdavau mergaitė su dviem kasytėmis, buvau visada veiksme. Prie eksponatų liestis neleisdavo, bet prisimenu, kad daugiausia muziejuje buvo tautodailės eksponatų ekspozicijų. Labai patikdavo parodų atidarymai, – prisimena Eglė.

Skiepija meilę tėvynei

Eglės tėvai – muziejininkas tėtis ir fortepijono mokytoja mama gyveno Žalgirių mikrorajone, Eglė lankė Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar Martyno Mažvydo progimnazija), vėliau baigė „Versmės“ gimnaziją ir išvyko studijuoti į sostinę. Pirmiausia krimto filosofijos mokslus, bet vėliau suprato, kad tai ne jai, ir įstojo studijuoti į populiarias tuo metu įstaigų vadybos studijas.

– Nesąmoningas pasirinkimas, bet jei žiūrėtume iš šios dienos perspektyvos, be tų studijų nebūčiau ten, kur dabar esu. Dabar jau juokinga, bet pirmaisiais metais sakiau, kad iš Vilniaus niekur nevažiuosiu ir į Tauragę negrįšiu. Kaip viskas greitai pasikeitė, – prisiminusi studijų metus šypsosi pašnekovė.

Mokydamasi ketvirtame kurse Eglė sukūrė šeimą, gimė dabar jau netrukus septynioliktąjį gimtadienį švęsianti dukra Karolina. Dabar Eglė – keturių vaikų mama. Šeimoje dar auga 15-metis Kasparas, 11 metų Liepa ir 9-erių Džiugas.

– Aš tikiu likimu ir visada įsivaizdavau save daugiavaike mama. Norėjau didelės šeimos. Ar tai, lengva? Ne. Bet susitvarkome. Aš pati kilusi iš daugiavaikės šeimos – augome trise. Man labai svarbios šeimos tradicijos, meilė tautiniams simboliams. Esu šaulė, mano vyresnieji vaikai – taip pat šauliai. Visada švenčiame tautines šventes, lankome partizanų žeminę, kurią restauravo netoli mūsų namų, mano sūnus per šventes visada neša vėliavą. Man tai brangu ir svarbu, – apie tautines ir šeimos vertybes pasakodama net susigraudino daugiavaikė mama.

Į gimtinę grįžo iš ilgesio

Eglės vaikai muziejuje tiek laiko, kiek jame vaikystėje leido jų mama, nebūna. Pasak muziejaus vadovės, mažieji ateina į edukacijas kartu su klasės draugais, o vyresnieji į muziejų užsuka renginių metu. Visi po pamokų skuba namo – į vienkiemį. Ten turi nusistovėjusią tvarką, yra pasiskirstę namų ruošos darbus. Gyventi gamtoje patinka ne tik Eglei, bet ir jos šeimai. Sūnus tikina, kad norėtų senelių sodyboje gyventi ir pradėjęs savarankišką kelią.

– Vilniuje gyvenau aštuonerius metus, o tada prasidėjo nežmoniška trauka grįžti namo, į Tauragę. Matyt, atsikandau Vilniaus, didmiesčio. Norėjau, kad viskas būtų arčiau, kompaktiškiau. Norėjau grįžti į tėvų sodybą, vienkiemį netoli Sungailiškių. Labai myliu tą sodybą, joje dabar ir gyvenu. Įsivaizduokite, koks kontrastas tarp miesto gyvenimo ir ramybės kaime. Mūsų sodyba ant Jūros vingio. Ypatinga erdvė, ypatinga aura. Man atrodo, kad būtent ten mano dvasiniai namai. Ne veltui Rytų filosofijoje sakoma, kad namai, kuriuos supa vanduo, turi ypatingą energiją. Matyt, subrendau, įgijau patirties ir supratau, kad noriu grįžti namo. Būtent į tėvų namus, – apsisprendimą palikti sostinės šurmulį prisimena pašnekovė.

Pabėgusi nuo didelio miesto triukšmo, Eglė savo kaimiškosios sodybos nepavertė miesčioniška idile. Moteris sako, kad ir žolei leidžia laisvai augti, ir nepergyvena dėl nenuravėtos lysvės ar žiemą nenukasto sniego:

– Leidžiu sau gyventi gamtoje ir neturiu iliuzijų, kad čia bus išlaižyta. Trinkelių ir asfalto man nereikia, – sako muziejaus direktorė.

Muziejus populiarėja

Statistika rodo, kad Tauragės krašto muziejuje kasmet apsilanko vis daugiau svečių. Atvyksta kūrėjų iš kitų Lietuvos miestų, intensyviau krašto istorija domisi ir vaikai. Patys muziejininkai taip pat aktyviai dalyvauja kurdami naujas edukacijas ir įsitraukdami į nacionalinius ir net tarptautinius projektus.

– Pernai trys muziejininkai įsitraukėme į tokią avantiūrą. Goethe institutas pasiūlė dalyvauti projekte „Išplėstinė Lietuva“. 16 žmonių iš visos Lietuvos ieškojo svarbių temų tai vietovei, kurioje jie gyvena. Tai ir žmogaus teisių bei santykių, istorinės temos. Iš Tauragės projekte dalyvauju aš, Renata Karvelis ir Mindaugas Černeckas. Turėjome intensyvius mokymus ir pasirinkome temas, kurias nagrinėjame. Istorijas pristatysime vasario 9-ąją. Aš tyrinėjau Prano Rindoko, Tremties ir rezistencijos muziejaus įkūrėjo, kuris pernai mirė, gyvenimo istoriją. Labai gerai pažįstu jo dukrą Juditą. Mindaugas pasirinko tyrinėti fotografo Benjamino Pociaus archyvą, kurį muziejus turi įsigijęs, norėjo sukurti istoriją apie Beniuką, lankė jį, kai jau sirgo ir nebesulaukė publikacijos, neseniai mirė. Toks savotiškas atsisveikinimas. Renata tyrinėja Bažnyčių gatvės istorijas. Išplėtėm akiratį ir turėjom smagių patirčių, – sako Eglė.

Muziejaus direktorė pastebi, kad tauragiškių susidomėjimas kultūra auga, bet norisi, kad muziejus savas taptų ir jaunam, ir vyresniam tauragiškiui.

– Mano asmeninė ambicija – ugdyti tauragiškių poreikį kultūrai. Tą darau dviem kryptimis: profesionalaus meno atvežimas į Tauragę ir kultūrinė edukacija panaudojant tiek atvežtą meną, tiek edukacinės programos, kurias kuriame remdamiesi Tauragės krašto istorija. Dirbame ir su vaikais, ir suaugusiaisiais. Norime, kad muziejus taptų mokymosi vieta moksleiviams, – viziją pasakoja pašnekovė ir džiaugiasi, kad Trečiojo amžiaus universiteto senjorai noriai lankosi muziejuje ir muziejininko Dariaus Kiniulio paskaitose.

Eglė Červinskaitė džiaugiasi ir muziejaus kolektyvu, kasdien gimstančiomis naujomis idėjomis ir jų išpildymu. Pasak direktorės, žmonės yra didžiausia vertybė.

Švento Jurgio drožinys. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

***

Eglės Červinskaitės TOP 3 muziejaus eksponatai:

  1. Tauragės krašto tapatybę atspindinti švento Jurgio statulėlė. Medžio drožinys.
  2. Balzako laiškai mylimajai ir jų pagrindu sukurtos edukacijos.
  3. Tremties ir rezistencijos muziejuje įkurtas partizanų bunkeris.

Tauragės muziejus aplankyti galima:

II–IV: 9–17 val.
V: 9–15.45 val.
VI: 10–16 val.

Bilietai į ekspozicijas pilyje kainuoja:

suaugusio bilietas – 5 € ;
šeimos bilietas – 3 € suaugusiam, 2 € vaikui;
lengvatinis bilietas – 2 € (pensininkams, studentams, privalomosios karo prievolės kariškiams, ugdymo įstaigų mokiniams, neįgaliesiems ir jiems talkinantiems asmenims).

Tremties ir rezistencijos muziejaus bilietų kainos:

2 € – bilieto kaina suaugusiesiems;
1 € – bilieto kaina ne Tauragės rajono moksleiviams.

Nemokamas įėjimas pensininkams, studentams, privalomosios karo prievolės kariškiams, Tauragės ugdymo įstaigų mokiniams, neįgaliesiems ir jiems talkinantiems asmenims, ikimokyklinio amžiaus vaikams, tremtiniams, politiniams kaliniams, nukentėjusiųjų statusą turintiems asmenims.

Dalintis:

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą