Naujasis Mažonų seniūnas: „Arogancija toli nenuveda“

Ilgamečiam Mažonų seniūnui Jonui Samoškai palikus pareigas, prie šios seniūnijos vairo stojo tauragiškis Egidijus Jurgilas. Į Mažonų seniūno pareigas jis atėjo laimėjęs konkursą ir atsinešė darbo patirčių kupiną bagažą. E.Jurgilas įsitikinęs, kad bendromis pastangomis kartu su bendruomene gali daug darbų padaryti.

Patirtis įvairi

Egidijus Jurgilas gimė ir augo Tauragėje. Mokėsi tuometėje Tauragės 4-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Žalgirių gimnazija). Po mokslų gimtinėje Kauno technologijos universitete įgijo elektronikos-inžinerijos specialybę. Turi bakalauro laipsnį.

Po studijų E.Jurgilas susikrovė įvairių darbo patirčių bagažą. Pašnekovas atvirauja – daug tauragiškių jį vis dar atpažįsta kaip buvusį mobiliojo ryšio bendrovės „Bitė Lietuva“ darbuotoją. Šioje bendrovėje jis dirbo 6,5 metų. Vėliau dirbo Tauragės atliekų tvarkymo centro Rinkliavos skyriaus vadovu, „Snoro“ banko Komercijos skyriuje. Po to – „Vilkyškių pieninėje“ eksporto vadybininku, tuo pačiu buvo Tauragės autobusų parko valdybos narys. Pastaruosius ketverius metus vadovavo UAB „Ekokonovus“ Tauragės ir Šiaulių padaliniams. Kodėl nusprendė dalyvauti Mažonų seniūnijos seniūno konkurse? E.Jurgilas sako, kad jį vilioja nauji iššūkiai, o dirbdamas seniūnu galės pasinaudoti sukaupta patirtimi, juk teko bendrauti ir su privačiais, ir su verslo klientais, o dirbant Tauragės regiono atliekų tvarkymo centre dėl mokesčių įvedimo teko tartis ir su savivaldybių administracijomis bei tarybų nariais.

Birželio 29-ąją E.Jurgilas pradėjo eiti Mažonų seniūnijos seniūno pareigas. Konkurse šioms pareigoms eiti dalyvavo 7 kandidatai.

Įpratęs dirbti ir po darbo valandų

Darbas seniūnijoje nesibaigs 17 valandą užvėrus duris, tačiau naujasis Mažonų seniūnas patikino, kad prie to jau pripratęs. Pasak jo, ir „Bitėje“, kur dirbo su verslo klientais, tekdavo su jais bendrauti ir po darbo valandų – vieni negalėdavo atvykti darbo laiku, pasitaikydavo, kad įmonių vairuotojai telefoną pamesdavo ar kitų bėdų nutikdavo. Dėl didelio darbo indėlio UAB „Bitė Lietuva“ Tauragę vadino „Bitės“ miestu, nes šio mobiliojo tinklo klientų Tauragėje buvo daugiausia. Dirbant įmonėje „Ekonovus“, darbas su darbo valandomis taip pat nesibaigdavo.

Mažonų seniūnas Egidijus Jurgilas. Daivos Žebelienės nuotrauka

Seniūno darbai, pasak pašnekovo, niekad neišsenkantys ir nesibaigiantys. Jų daug ir įvairių. Gerą pusvalandį trukusio pokalbio metu seniūnas sulaukė skambučio, kurio metu aptarė reikalus dėl Šakviečio pakelėse augančių žolių, dėl Norkaičių bendruomenės namų stogo remonto.

– Seniūno darbas – kaip tvarkytis nuosavame name, jei nori, kad būtų gražu, reikia įdėti daug darbo, daug širdies. Seniūnas turi daug bendrauti. Įtikinti žmones, kad prie aplinkos kūrimo turi prisidėti ir jie. Vienas seniūnas visko nepadarys. Kartu dirbant galima daug nuveikti, – įsitikinęs pašnekovas.

Į naują seniūną jau kreipėsi Lylavėnų kaimo gyventojai, nes pro juos į Balskų tvenkinį einantis kelias labai dulka, o mašinų juo daug važiuoja.

– Ir tai buvo pirmas bendras darbas su bendruomene. Gyventojai sutiko geranoriškai prisidėti sprendžiant šią problemą, seniūnija tik parūpino priemonių. Kaip ir minėjau, bendromis jėgomis galima daug padaryti. Kaip pavyzdys – Tauragės miesto Jovarų bendruomenė, kurioje aš gyvenu. Jovarai buvo apleistas rajonas, o dabar viena patraukliausių vietų, nes daug aktyvių bendruomenės narių prisideda gerinant ir gražinant savo aplinką, – Jovarų bendruomenę kaip gerąjį pavyzdį pateikė seniūnas.

Egidijus Jurgilas patikino, kad visada atsilieps į gyventojų skambučius, jei skambučio metu negalės atsiliepti, perskambins vėliau arba parašys trumpąją žinutę. Jis sako, kad ne viską galima skubiai išspręsti ir visiems iškart padėti, tačiau pagal galimybes stengsis.

– Kiekvienam žmogui jo problemos svarbiausios, opiausios, tačiau reikia kalbėtis ir išspręsti bendromis jėgomis, bendru sutarimu. Diskusijose gimsta tiesa. Arogancija toli nenuves, – įsitikinęs seniūnas.

Pasak E.Jurgilo, Mažonų seniūnija priima gyventojus gyvai, tam pasirūpinta dezinfekavimo priemonėmis. Jis įsitikinęs, kad telefoninis pokalbis gyvo bendravimo nepakeis. Kokius sprendimus reikia priimti, geriausia matyti nuvykus į vietą. Jau pirmomis darbo dienomis Mažonų seniūnas vyko į seniūnijos kaimus, dalyvavo poezijos šventėje Lomiuose. Po renginio kas norėjo, galėjo su seniūnu pabendrauti.

Norėtų dviračių takų

Egidijus Jurgilas sako, jog vos pradėjęs dirbti pastabėjo, kad Mažonų seniūnijoje dirba darbštūs ir nuoširdūs žmonės. Seniūnijoje mentoriumi liko dirbti buvęs seniūnas Jonas Samoška. J.Samoška pareigas paliko sulaukęs 65-erių, po beveik 39-erių metų vadovavimo seniūnijai.

– Pirmieji mano darbai buvo pažintis ne tik su kolektyvu, bet ir su seniūnais, bendruomenių pirmininkais. Tęsiu buvusio seniūno pradėtus darbus ir idėjas. Gera praktika, kad kurį laiką lieka dirbti buvę seniūnai, nenutrūks darbų seka, – mano naujasis Mažonų seniūnas.

Kas didžiausias rūpestis? Atsakymas nenustebino. Kaip ir visose seniūnijose – keliai. Asfaltuotų kelių mažai ir Mažonų seniūnijoje.

– Jei asfaltuotų kelių būtų daugiau, daugiau žmonių ryžtųsi gyventi kaime. Nuo gerų kelių priklauso ir žmonių gerovė. Jeigu keliai būtų geri, nebūtų laužomos mašinos, žmogui nebūtų skirtumo, kur gyventi – kaime ar mieste. Nuo Tauragės centro iki Mažonų tėra apie 10 km. Šiuo metu seniūnijoje gyvena apie 3600 žmonių. Norėtųsi ir dviračių takų iki Mažonų, paskui juos pratęsti iki Pagramančio. Tuomet kaimas pagyvėtų, gal net kavinių atsirastų. Aš pats mėgstu dviračiu važinėti, ne kartą važinėjau po Mažonų apylinkes, lankiausi ant piliakalnių, prie atodangų, – pasakojo E.Jurgilas.

Mažonų seniūnas atskleidė turįs viziją-tikslą Balskų poilsiavietėje pastatyti 18 metrų pontoninį lieptą-tiltą. Gal šiemet nepavyks, bet tikisi metais padaryti. Praėjusią savaitę Balskų poilsiavietėje buvo pastatyta nauja pavėsinė.

O kas sudėtingiausia sėdus į seniūno kėdę?

– Versle finansai iš vieno krepšelio, kiek turi, tiek gali padaryti, o čia eilutės, kurių turi laikytis, kas kam numatyta. Yra tikslinės lėšos. Bet jau aiškėja, kas ir kaip, – atviravo E.Jurgilas.

Spontaniškas, bet ne visada

Egidijus Jurgilas su žmona Sonata turi sūnų ir dukrą. Dukrai šį rudenį prasidės paskutiniai mokslo metai gimnazijoje, o sūnus Kauno technologijos universitete studijuoja elektronikos inžineriją.

Seniūnas pasakojo mėgstantis keliauti tiek po Lietuvą, tiek į svečias šalis. Tik per karantiną keliones teko riboti. Pašnekovas prasitarė, kad keliones gali sugalvoti spontaniškai, tačiau kitus sprendimus, tiek darbe, tiek asmeninius priima, gerai apsvarstęs.

– Juk ne vienas gyvenu, – sakė E.Jurgilas.