Įvairiose srityse dirbančios moterys jau nelabai ką nors nustebintų, tačiau priešgaisrinė tarnyba iki šiol vis dar laikoma itin vyriška bendruomene, kurią damos papildo itin išskirtiniais atvejais. Pirmą kartą Tauragės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje vieną iš ugniagesių komandų papildė jauna, netrukus 25-ąjį gimtadienį švęsianti Rugilė Kaščiukaitienė. Aktyviai sportininkei fizinių normatyvų testą įveikti buvo vieni niekai.
Atlieka praktiką
Tauragė gal ir nėra mažas miestelis, tačiau vis tiek daugelis vieni kitus pažįsta. Taip ir „Tauragės kurjerio“ redakciją pasiekė informacija, jog Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Tauragės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ugniagesių-gelbėtojų komandą papildė jauna mergina. Užsukus susipažinti į Tauragės priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą pasitinka viršininkas Raimondas Matutis ir smulkutė Rugilė Kaščiukaitienė. 24-erių tauragiškė tikina, kad šis darbas (kol kas tik praktika) yra jos svajonė.
– Seniai galvojau čia stoti, bet šiek tiek ir baiminausi. Pradėjau domėtis, atradau tarnyboje dirbančių pažįstamų žmonių. Pažįstu ir vieną Kaune dirbančią panelę. Parašiau jai, paklausiau, kaip sekasi. Tad prieš eidama į šią sritį tikrai daug domėjausi. Gavau aplinkinių padrąsinimą, – pasakojo Rugilė.
Jaunajai ugniagesei-gelbėtojai dar prieš studijas nerimą kėlė būsimas fizinio pasirengimo testas. Jokia paslaptis, kad ugniagesių-gelbėtojų darbas reikalauja puikaus fizinio pasirengimo, tad kiekvieno galimybės dar prieš mokymus yra atidžiai tikrinamas. Kaunietė kolegė, žinodama, kad Rugilė yra profesionali boksininkė, laimėjusi ne vieną turnyrą, ją padrąsino, mergina sulaukė ir šeimos palaikymo. Beliko pasiraitoti rankoves.
– Merginoms stojant mokytis galima rinktis – ar daryti atsilenkimus, ar atsispaudimus. Pasitreniravau namuose, kad žinočiau, kas man labiau tinka ir pasirinkau atsispaudimus – su atsilenkimais netelpu į nurodytą laiką. Dar yra ir daugiau užduočių. Tačiau aš nuo 14 metų sportuoju, lankau boksą, todėl įstoti nebuvo sunku – patekau su aukščiausiais balais, – su šypsena kalbėjo praktiką priešgaisrinėje tarnyboje atliekanti pašnekovė.
Ne pirma tarnyba

Itin vyriškas Tauragės PGT kolektyvas šiltai priėmė naujokę. Mortos Mikutytės nuotrauka
Rugilė Kaščiukaitienė kol kas privalo 19 kartų budėti komandoje, tik tada jos praktika bus laikoma baigta ir prieš akis bus baigiamieji egzaminai. Po jų – priesaika ir oficialus įdarbinimas. O priesaika Rugilei – jokia naujiena. Davė pasižadėjimą dar mokykloje, kai nusprendė tapti jaunąja šaule. Baigus mokslus savanoriškai stojo karo tarnybon ir Kęstučio pėstininkų batalione ištarė „Tėvynės labui“, kartu su kitais šauktiniais.
– Mano toks gyvenimo būdas, tarnyba man patinka. Šiaip galvojau, kad karinė tarnyba bus sudėtinga, bus sunku fiziškai. Tačiau didelio fizinio krūvio nepajutau, dar sportavau, ruošiausi varžyboms. Pas ugniagesius sunkiau, – skirtumus vardijo ugniagesių mokslus baigusi Rugilė.
O ką reiškia priesaika jaunos moters gyvenime? Rugilė atvira – tai užkrauna tam tikrą atsakomybę ir civiliame gyvenime:
– Mane traukia noras kažkam padėti, būti tarnyboje. Priesaiką davus, neši atsakomybę, nebesi kaip paprastas civilis žmogus. Tai iš dalies įtakoja ir kasdienį gyvenimą. Nors manęs smarkiai neliečia – gatvėje nesispjaudau, beveik negeriu alkoholio ir kokių nesąmonių nedarau. Bet turiu pareigą būti pavyzdžiu kitiems.
Praktikantei jau teko dalyvauti savo pirmuosiuose gaisruose. Gaisravietėje pamainos vadas teritoriją suskirsto zonomis ir pačioje pavojingiausioje, raudonojoje, Rugilei dar draudžiama dirbti – tai bus galima tik po baigiamųjų egzaminų.
– Yra apranga, karštis, grėsmė turtui ir gyvybei. Iš tikrųjų sunku, kai ne vieną valandą turi vandens žarnas tampyti ir lieti vandenį. Buvo visokių pratybų, bet tik čia atėjus pamačiau, kad viskas realybėje kiek kitaip. Teko gesinti namo virtuvę, degančią žolę. Kaip tyčia, kai dega žolė, dienos būna šiltos, o dar karštis nuo ugnies. Fiziškai esu pasiruošusi, bet sunkumų tikrai yra. Tiesa, mokykloje aiškiai pasimatė, kad mano smulkus sudėjimas turi privalumą žmonių paieškose – aš galiu daug kur pralįsti, – pirmosiomis patirtimis dalinosi tauragiškė.
Anot jaunos moters, nuskambėjus iškvietimo aliarmui, į kūną plūsteli adrenalinas ir savotiškas azartas. Juolab, kad nuskambėjus pirmajam signalui dar nėra iki galo aišku, ką gaisravietėje rasi.
Šeima palaiko
Pašnekovė neslepia, kad vos atėjus į tarnybą buvo nedrąsu. Kilo mintis, ką komandos senbuviai pasakys, gal manys, jog ji nieko nesugeba. Tačiau visos baimės išsisklaidė prasidėjus kasdienei rutinai.
– Visi labai gražiai priėmė, dalinosi informacija, paaiškindavo, jei ko nesuprasdavau. Labai pasisekė – mūsų pamaina puiki, nors susipažinau su visomis pamainomis ir jose visose draugiškas kolektyvas, kaip šeima, – pasirinkimu džiaugėsi R.Kaščiukaitienė.
Aktyvi, vietoje nenustygstanti ugniagesė kilusi iš septynių vaikų šeimos, nevengė darbo šeimos ūkyje, todėl puikiai žino pareigos svarbą. Kaip pati sako, darbo nebijo. O energijos perteklių randa, kur panaudoti.
– Esu veikli ir daug veiklų imuosi vienu metu. Vaikystėje lankiau muzikos mokyklą, šokius. Bet gyvenimas taip susidėliojo, kad nukreipiau save kita linkme. Mokykloje dalyvaudavau įvairiose sportinėse varžybose, kuriose užimdavau prizines vietas. Nuo vaikystės aš tokia. Tik kartais tenka atsirinkti, ką darysiu, nes paroje mažai valandų. Dabar esu labai užimta, laiko trūksta, tai ir visi hobiai palikti. Mėgau piešti ir visai neblogai sekėsi, mokyklos metais piešiniai irgi konkursuose būdavo pripažinti. Tai tiesiog talentai kartais pasistumia į antrą planą, – dėstė Rugilė pabrėždama, kad kol kas didelę laisvalaikio dalį skiria šeimai – vyrui ir beveik trejų sūneliui.
Nors ugniagesio darbas sunkus ir pavojingas, be to budėjimas trunka visą parą, Rugilė džiaugiasi turėdama šeimos palaikymą. Jai nesant namuose mažyliu pasirūpina tėtis, prisideda ir močiutės bei seserys. O tris laisvadienius ji gali skirti šeimai ir treniruotėms. Į pastarąsias neretai nusiveda ir mažylį.
– Aš noriu padėti žmonėms, apsaugoti jų turtą, gal kažkada ir gyvybę išgelbėti pavyks. Policija manęs nedomino, priešgaisrinė tarnyba kur kas labiau traukė. Norisi, kad sūnus didžiuotųsi. Jei jau ką užsibrėžiu gyvenime, tą ir padarau, nesvarbu kas ką pasakys ar pagalvos, o vyras mane labai palaiko, – šypsojosi pašnekovė.
Sporto neapleidžia

Kovo pradžioje Rugilė (kairėje) Rygoje vykusiame bokso turnyre iškovojo bronzą. SC Kova nuotrauka
Dešimtmetį bokso treniruotes lankanti mergina yra nuskynusi ir ne vieną prizinę vietą. Dar kovo pradžioje Tauragės bokso klubas „SC Kova“ savo feisbuko paskyroje paskelbė apie tai, kad Latvijoje vykusiame tarptautiniame merginų ir moterų bokso turnyre „Riga Ladies Boxing Cup 2025“ Lietuvos nacionalinę rinktinę atstovavo Tauragės bokso klubas „SC Kova“. Turnyro suaugusiųjų amžiaus grupėje Rugilė Kaščiukaitienė, treniruojama Edvardo Kutujevo, iškovojo bronzą. O dabar dar ėmė lankyti ir kikbokso treniruotes pas žinomą tauragiškį Tomą Pakutinską.
– Sporto nepalieku, važiuoju į turnyrus, varžybas, treneris labai skatina. Susiderinam kažkaip, atrodo, viską spėju. Kai nori, gali viską, – įsitikinusi boksininkė.
Rugilė pripažįsta, kad kikboksas jai visiškai nauja sritis, mat jame nemažai darbo tenka kojoms. Tačiau dėl to tik įdomiau.
Jokia paslaptis, kad ne vienas ugniagesys po parą trunkančio budėjimo likusias tris laisvas dienas imasi kokio nors kito darbo. Apšilusi kojas tarnyboje Rugilė taip pat norėtų dar vienos veiklos. Apie ką ji svajoja?
– Dar turiu gerai pagalvoti, ko noriu, tiksliai neapsisprendžiau. Svarstau baigti su sportu susijusius mokslus, nes mėgstu treniruoti žmones. Į kokius nors seminarus vykstantys treneriai yra palikę mane vesti treniruotes. Pamačiau, kad aš tą sugebu, tai ir galvoju baigti su tuo susijusius mokslus. Visai norėčiau mažus vaikus treniruoti, moteris, – svajonę garsiai išsakė netrukus oficialiai ugniagesės-gelbėtojos karjerą pradėsianti mergina.