Sūnaus netekusi Kristina kviečia susivienyti

Dalintis:

Dauglaukio bendruomenės pirmininkės Kristinos Vismerienės namuose per šios žiemos šventes nuotaika buvo slogi. Šeima vis dar gedi 11-mečio sūnaus Vakario. Sunkiai pakeliamą sūnaus netektį išgyvenanti berniuko mama ragina bendruomenes vienytis ir atsisakyti bereikšmių švenčių, kurioms išleidžiama dešimtys tūkstančių eurų. Kristinos nuomone, pasilinksminimams išleidžiamas lėšas prasmingiau būtų skirti svarbesniems ir reikalingesniems dalykams.

Šventes apkartino netektis

Perskaičiusi „Tauragės kurjeryje“ straipsnius apie tai, kad po Naujųjų metų Tauragėje nebeliks Bendruomeninių šeimos namų ir juose iki šiol dirbusių psichologių, su redakcija susisiekė Dauglaukio bendruomenės pirmininkė Kristina Vismerienė. Pokalbio pakvietusi moteris sakė norinti pasidalyti savo ypač skausminga šeimos istorija.

– Lapkričio 5-ąją mano vienuolikmetis sūnus patyrė priepuolį. Iš pradžių dar gaivinome patys, tačiau netrukus supratau, kad šis priepuolis kitoks, kad sūnus į aplinką jau nebereaguoja. Teko skubiai gabenti jį į ligoninę. Gyvename Molynų kaime, čia prastas telefono ryšys, todėl išskubėjome patys link ligoninės, kitas žmogus vairavo, o sūnų pakeliui aš pati gaivinau, nes moku teikti pirmąją pagalbą. Išvažiavę į pagrindinį kelią pradėjome skambinti pagalbos telefonu 112, prašydami, kad išsiųstų mūsų pasitikti greitąją medicinos pagalbą, – apie tą kraupią dieną pasakojo K.Vismerienė.

Moteris graudindamasi prisiminė, kad Bendrojo pagalbos centro konsultantas keliskart pareikalavo jos sustabdyti automobilį ir tęsti berniuko gaivinimą ant kieto pagrindo. Tą, Dacijonų kaimo ribą, pasiekusi šeima ir padarė.

– Sūnų gaivinome tiesiog ant pakelės pievos ir laukėme greitosios. Pokalbis su Bendruoju pagalbos centru truko 20 minučių. Visą tą laiką tęsėme gaivinimą, tačiau greitosios automobilis pasirodė tik po daugiau nei 20 minučių. Pamačiau, kad kardiograma tuščia, dar elektrošoką darė, į ligoninę sūnelį išvežė be gyvybės ženklų, – tragiškus įvykius prisiminė Kristina.

Moters atskleidė, kad jos 11-metis sūnus sirgo paveldima širdies liga. Tokia pati liga diagnozuota ir Kristinai.

Ligoninėje Kristinos sūnelis dar išgyveno iki lapkričio 13-osios, tuomet buvo konstatuota jo mirtis. Vienas Klaipėdos vaikų ligoninės medikų, anot pašnekovės, pasakė, jog sūnus mirė dėl to, kad jam per vėlai buvo suteikta profesionali medicinos pagalba.

Gyvena baimėje

Su „Tauragės kurjeriu“ atvirai kalbėjusi K.Vismerienė neslepia, kad sunkią netekties valandą šeimai prireikė profesionalų pagalbos – kartu su vyru kreipėsi į psichologes, dirbančias Tauragės rajono savivaldybės Bendruomeniniuose šeimos namuose.

– Su psichologe Jurgita Gedeikiene buvau bendravusi prieš maždaug trejus metus. Ir dukra pas ją lankėsi, ir mudu su vyru. Esu ir pas kitus psichologus buvusi, bet tai nesulyginama. Turėdama širdies ritmo sutrikimą visada gyvenau su nuolatine baime, labai daug baimių. Ir viskas, per ką perlipau ankstesnių vizitų pas J.Gedeikienę metu, sukilo iš naujo. Šiandien bijau būti viena namuose, bijau išeiti už kiemo tvoros. Iš naujo turiu mokytis gyventi, susitaikyti su sūnaus mirtimi. Supraskite, man žemė išslydo iš po kojų, kai sužinojau, kad šios įstaigos Tauragėje nebeliks, – atvirai išsipasakojo Dauglaukio bendruomenės pirmininkė.

Kaip svarsto Kristina, tokių baimių priežastimi greičiausiai tapo jos liga – per keletą ankstesnių priepuolių moteris dukart vos nemirė. Dabar dėl tokio pat priepuolio neteko sūnaus. Be pagalbos susidoroti su vidinėmis baimėmis būtų buvę neįmanoma.

Pašnekovė, sutikusi kalbėti viešai apie savo problemas, patikino, kad aplinkinėse gyvenvietėse gyvena ir daugiau žmonių, kurie lankėsi bei Bendruomeninių šeimos namų psichologinės pagalbos. Susibendravę su tenykštėmis psichologėmis esą nė vienas nenorėtų keisti specialisto.

– Tiesiog ten dirba kitaip. Nueini, kalbi ir į problemos sprendimą įtraukia visą šeimą. Kai mane vyras nuvežė, abu priėmė. Buvo, kai negalėjau nuvažiuoti, tai telefonu stengėsi padėti, – savo patirtimi dalijosi K.Vismerienė.

Kviečia atsisakyti nebūtinų dalykų

Dauglaukio bendruomenės pirmininkė, pasidalijusi savo šeimos skausminga patirtimi, prabilo ir apie pinigus. Moteris negali atsistebėti visuomeninių lėšų skirstymu ir jų leidimu visiškai nebūtiniems dalykams.

– Esu bendruomenės pirmininkė ir reikia visiems atvirai pripažinti – kartais projektinės lėšos nueina įvairiems menkniekiams. Suprantu, žmonėms reikia renginių, kultūros. Tačiau dažnai tai būna menkniekiai. Yra svarbesnių dalykų. Imkim tą pirmąjį kitų metų ketvirtį, kai nebus finansuojamos Bendruomeninių šeimos namų psichologių konsultacijos, ir paaukokim kelis renginius dėl to. Ką bendruomenės už tuos pinigus padarys? Nupirks eglutei papuošimą? Būkim supratingi, geriau išlaikykim tą centrą nors pirmąjį metų ketvirtį, – bendruomenių vienybės prašo sūnaus netekusi mama.

Kristina Vismerienė svarstė, kad projektinėmis lėšomis būtų galima spręsti greitosios medicinos pagalbos automobilių trūkumą. Anot jos, medikų skubios pagalbos pritrūksta ir sunkesnius ligonius gabenant į tolimas gydymo įstaigas – Kaune ar Klaipėdoje.

– Žmonės miršta, nes greitoji medicinos pagalba atvyksta per vėlai. Kodėl negali greitųjų iš projekto nupirkti? Kad Tauragės rajono žmonės daugiau nemirtų nesulaukę pagalbos. Mano vaikas dėl to nematė gyvenimo. Jis dar neturėjo išeiti. Kodėl galima už milijoną pastatą nupirkti? Už 20 milijonų areną pastatyti, bet negalima parūpinti kvalifikuotos greitosios medicinos pagalbos? Žinau, reikia visko. Bet gal galim ir greitųjų nupirkti? Reikia saugoti žmonių gyvybes, – kalbėjo K.Vismerienė.

Vadovas: greitųjų yra daugiau nei privalu

Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovo Donato Petrošiaus teigimu, greitosios medicinos pagalbos brigadų Tauragės rajone išlaikoma daugiau, nei numato normatyvai. Tačiau lemtingąją dieną, apie kurią „Tauragės kurjeriui“ pasakojo K.Vismerienė, D.Petrošiaus teigimu, iškvietimų būta nemažai – visi ekipažai tuo metu buvo išvykę padėti kitiems ligoniams.

Kaip informavo PSPC vadovas, lapkričio 5-ąją, kai buvo gautas prašymas gelbėti nekvėpuojantį vaiką netoli Dacijonų kaimo, greitosios pagalbos ekipažas buvo pakeliui iš Klaipėdos į Tauragę, tuo momentu ties Burkėnų kaimu Šilalės rajone. Važiuojant Kelių eismo taisyklėse nurodytu leistinu greičiu iki tos vietos būtų apie 30 minučių kelio, tačiau greitoji, anot D.Petrošiaus, atvyko perpus greičiau.

– Turiu pareigą pasakyti, kad Tauragės PSPC pagalbos užtikrinimui Tauragės rajone ir Pagėgiuose išlaiko 3,6 ekipažo, kai pagal ministro nustatytus normatyvus numatyti 2,6 ekipažo. Pagal dabar galiojančius ir po reformos numatytus kriterijus skubi pagalba gyventojus turi pasiekti miesto teritorijoje per 15 minučių, o kaimo teritorijoje per 25 minutes, apie 90 proc. kvietimų Tauragės PSPC greitosios medicinos pagalbos aptarnaujamoje teritorijoje pacientą pasiekia per nurodytą laiką, – teigė D.Petrošius. – Į nurodytą kvietimą lapkričio 5-ąją ekipažas atvyko per 15 minučių nuo perdavimo ir per 16 minučių nuo skambučio. Problema yra ne tiek ekipažų trūkumas, kiek greitosios medicinos pagalbos perkrova pervežimais tarp ligoninių. Vienas sklandus pervežimas iš Tauragės į Klaipėdos ligoninę trunka ne mažiau nei tris valandas, bet reikia paminėti, kad tik nedidelė pervežimų dalis vyksta sklandžiai.

Anot mediko, kartais greitosios medicinos pagalbos brigadai didžiosiose ligoninėse tenka net po kelias valandas laukti paciento apžiūros, dažnai po jos nusprendžiama pacientą grąžinti į Tauragę. Tokio atveju ligonio pervežimas užtrunka net 5–6 valandas.

– Nors Tauragės greitosios medicinos pagalbos darbuotojai turi daugiametę patirtį, bet visada skaudžiai išgyvena tokius atvejus asmeniškai. Visada darome viską, ką tik galime ir net tai, ko negalime, visada meldžiame stebuklo, bet ne visada jis būna. Nuoširdžiai užjaučiame vaikelio netekusią šeimą, – užuojautą išreiškė D.Petrošius.

Dalintis:

About Author

Morta Mikutytė

Naujienų portalo kurjeris.lt redaktorė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą