Sveikas gyvenimo būdas nuo viruso neapsaugojo, bet sirgo lengvai

Dalintis:

Sveikuolė Vida Stanelienė (61) du dešimtmečius laikosi sveikos gyvensenos principų, tvenkiniui užšalus čiuožinėja pačiūžomis ir džiaugiasi puikia sveikata. Kažkada moters kasdienybę lydėjo daugybė ligų, vaistų, nuolatiniai vizitai pas gydytojus, kurie sakė, kad jos laukia neišvengiama stuburo operacija. Valios pastangomis Vida sako įveikusi sunkumus ir šiandien tiesiog mėgaujasi gyvenimu.

Ankstesniaisiais metais žiemą tauragiškė Vida Stanelienė važiuodavo maudytis į Karklę, į ledinį vandenį pasinerdavo ir Keramikos pliaže, o į Jūros upę brenda nuo ankstyvo pavasario iki kol vandenį sukausto ledas. Lįsti į eketę Vida nedrįsta, ne dėl to, kad bijo šalčio, o dėl saugumo – mat grūdinimosi procedūras atlieka viena. Jau 18 metų moteris maitinasi sveikai ir teigia, kad nėra iš tų, kurie paniškai bijo kurių nors produktų, beveik viską užsiaugina pati.

– Dabar, kai užšalo, man pakanka šalto dušo. Grūdintis pradėjau dėl silpnos savo imuninės sistemos, pirmasis žingsnis buvo apsilieti šaltu vandeniu. Nuomonių apie maudynes lediniame  vandenyje visokių girdžiu – ir kad vyrams prostatai kenkia, mano atveju gydytojai patarė to nedaryti. Tačiau vis dėlto tai praktikuoju, įsitikinau, kad man padės, ir tai suveikė: nebesergu gripu, kuris mane šaltuoju metų laiku vis kamuodavo, nebesergu net sloga, – pasakojo sveikuolė. – Pajutusi, kad liga nori kabintis, tuoj pat suskumbu į pirtį, o po jos – į šaltą vandenį, ir vėl esu kaip naujagimis.

Moteris prisiminė, kai kartą sausio 1-ąją po visai neplanuotų maudynių (buvo tik atėjusi pažiūrėti, kaip maudysis „ruoniai“) Keramikos tvenkinyje grįžusi į namus pajuto, kad nebėra uždegimo.

– Gal tai placebas, šaltas vanduo grūdina kūną ir protą. Iš patirties sakau, kad grūdinimasis ugdo valią, sugrąžina atmintį, darbingumą, imuninę sistemą, meilę darbui ir gyvenimui, viską matai kitomis spalvomis. Kai išsimaudai šaltame vandenyje, jautiesi kaip po krikšto, – atviravo V.Stanelienė, draugaujanti ir su joga, nuolat vykstanti į jogos kursus ir seminarus. – Labai mėgstu čiuožinėti pačiūžomis – nukasu nuo tvenkinio sniegą ir lengvai apsirengusi čiuožiu, tai gera mankšta, kvėpavimo ir fiziniai pratimai. Sveikuoliškai gyvendama neturiu chroniškų ar lėtinių ligų, nebereikėjo ir stuburo operuoti.

Vida Stanelienė pasakojo, kad iki sveikuoliško gyvenimo būdo turėjo daug bėdų – kamavo didžiuliai skausmai dėl stuburo išvaržos, gėrė daug tablečių, patyrė daug streso, daug laiko praleisdavo gydymo įstaigose. 2002 m. gydytojai Kaune liepė nedelsiant operuotis. Moteris nesutiko ir ėmė ieškoti alternatyvių gydymo būdų.

– Turėdama išvaržą negalėjau plaukioti, raumuo šaltame vandenyje traukiasi sukeldamas dar didesnį skausmą ir diskomfortą, bet dariau tai „per negaliu“, pasitarusi su savimi. Ieškojau įvairios literatūros bibliotekose, domėjausi, ar įmanoma išgyti be operacijos. Ir man pavyko, jau 19-tus metus be stuburo operacijos vaikštau, bėgu, plaukiu, čiuožinėju, dirbu savo dideliuose daržuose ir visur suspėju, – džiaugėsi sveikos gyvensenos šalininkė. – Jei būčiau išoperuota, stuburo slankstelis būtų nelankstus, krūvis tektų kitiems slanksteliams, prabėgus 5–7 metams jau kitą operuotų.

Maloniausia žiemą Vidai Stanelienei čiuožinėti pačiūžomis. Asmeninio albumo nuotrauka

Vis dėlto Vidai Stanelienei nepavyko išvengti koronaviruso – sirgo lengva forma. Dažnai į kiemą pusplikė išbėganti antklodės išpurtyti ar prie vartelių su kaimynu šnektelti iš pradžių ji pamanė, gal peršalo. Sergant COVID-19 moteriai sunkiausia buvo psichologiškai: vis pasiekdavo pranešimai apie jos bendraamžių mirtis, o kadangi virusas įvardytas nematomu priešu, vis kildavo abejonių, ar jau visiškai pasveiko, gal jis dar tūno organizme, ką nors suskaudus sunerimdavo, ar nekyla komplikacijų.

– Dešimt dienų jaučiau, kad kažkas prikibo, pasidariau testą dėl koronaviruso, jis buvo teigiamas. Pasigaminau kremą su bičių pikiu, raudonėlių aliejumi, ghi sviestu, viską ant garų vonelės pakaitinau: šis kremas skirtas palaižymui, pauostymui ir nosiai patepti. Gėriau šeivamedžio žiedų arbatą, – kaip gydėsi, pasakojo Vida. – Gėriau vitamino C, vartojau vitaminą D, erškėčių arbatą kraujotakai gerinti, nevalgiau saldumynų ir pieno produktų, skalavau burną.

Dalintis:

About Author

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą