Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Po insulto sveikstantis, Palangos reabilitacijos ligoninėje šiuo metu besigydantis vaikų ligų gydytojas Eugenijus Margis, kalbėdamas su šių eilučių autore, šypsosi. Telefonas, žinoma, šypsenos neperduoda, išduoda balsas. Kiek jaudindamasis Eugenijus sako: „Kad tu žinotum, kaip aš jūsų visų pasiilgau, kaip norėčiau apkabinti kolegas, vaikus, kuriuos gydžiau, net ir tuos chuliganus savo politinius draugus „Nepartinę Tauragę“ – jei galėčiau, visą Tauragę apkabinčiau“. Pirmąkart po skaudaus likimo smūgio interviu davęs medikas tiki stebuklu – baltą chalatą jis dar apsivilks.
Priekaištai buvusiam ministrui
Šiandien Eugenijaus Margio pasaulis – nedidukas izoliatorius Palangos reabilitacijos ligoninėje. Lyg vienos bėdos būtų maža, prieš savaitę jam buvo diagnozuotas koronavirusas. Klausiamas, kaip jaučiasi, Eugenijus savo ligų nesureikšmina, lyg žirnius beria priekaištus buvusiam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai.
– Lietuva pavėlavo su pandemijos suvaldymu. Dabar jau kiekvienas žingsnis, jei ir padės, pavėluotas. Dar pavasarį, kai visi išsigandę sėdėjome karantine, kai pradėjo rastis pirmieji ligos atvejai, Vyriausybė turėjo steigti ligos suvaldymo centrus didžiuosiuose miestuose. Nereikėjo atleisti vadžių vasarą, jei visi, ir medikai, ir politikai, žinojo, kad laukia antroji banga. Dabar jau vėlu, žinoma, kada nors visa tai baigsis, bet žmonės jau mirė, kiek daug žmonių mirė – sesių, brolių, motinų, tėvų, sūnų ir dukterų. Ir tai dar ne pabaiga. Man graudu ir pikta dėl to. Dabar, žinoma, kas belieka – tik kontaktų ribojimas, stiprus ribojimas, kito kelio nėra, – kalbėjo po sunkios ligos sveikstantis vaikų ligų gydytojas.
Kur jis pats užsikrėtė koronavirusu, Eugenijus neatskleidė, bet numanyti nesunku – reabilitacijos įstaigos jis nebuvo palikęs, gydosi čia jau keletą mėnesių, nuo vasaros, kai ištiko insultas, namo nebuvo grįžęs. Jaučiasi šiandien neblogai, nors temperatūra laikosi.
– Temperatūra neaukšta, 37,6 laipsnio, kiek pakosėju, jei Dievas duos ir nebus blogiau, išsikapstysiu. Laikoma, jei per dešimt dienų paciento būklė nesunkėja, jis pasveiks, – sako Eugenijus.
Paklaustas, kaip gydosi ar yra gydomas nuo koronaviruso, nors ir sakoma, kad jokio gydymo nuo šios ligos nėra, Eugenijus atskleidė, kad jam lašinamos lašinės. Žinoma, namų sąlygomis sergantys žmonės tokios paslaugos negali gauti, bet gali vartoti kuo daugiau skysčių.
– Labai daug skysčių reikia gerti, labai daug, kad virusas iš organizmo pasišalintų. Reikia ir kalio, magnio, cinko, vitamino D. O daugiau nieko, tikėtis, kad organizmas pats susitvarkys, žinoma, stebėti savo būklę būtina, nedelsti, jei pajusite dusulį, kitų nebūdingų požymių, kuo skubiau pranešti gydančiam gydytojui, – pataria ilgametis vaikų ligų gydytojas.
Stebuklas, kad gyvas
Insultas Eugenijų pakirto šių metų rugpjūtį savo sode Bernotiškėje bepjaunantį žolę. Šio darbo vyras griebėsi iškart grįžęs po naktinio budėjimo ligoninėje, Vaikų ligų skyriuje, kuriam ilgus metus vadovauja. Kad ligoninė Eugenijui buvo tapusi antraisiais namais, jau seniausiai kalbėjo ne tik jis pats, bet ir kolegos bei mažųjų ligoniukų mamos. Jei tik kuriai šeimai prireikdavo skubios pagalbos, dažnai tėvai skambindavo tiesiai Eugenijui – naktį, ankstų rytą ar vakarą jį galėdavai rasti ligoninėje, dažniausiai niekam neatsakydavo. „Ko laukiate, važiuokite greičiau į ligoninę“, – net liepdavo.
Eugenijus Margis. Renaldo Malycho nuotrauka
Todėl kai patį ištiko nelaimė, per Tauragę nuvilnijo didžiulis išgąstis, linkėjimai socialinėje erdvėje gydytojui laikytis, sveikti ir nepasiduoti ligai. Kažkas bažnyčioje net mišias užpirko už jo sveikatą.
Emocijoms aprimus, ilgus mėnesius apie gydytoją buvo tyla – kur jis, kokia jo būklė, ar sveiksta, ar vaikšto, ar gali kalbėti, žinojo retas, tik artimiausi bičiuliai ir šeimos nariai. Kai vis dėlto išdrįsau Eugenijui paskambinti ir jis į skambutį atsiliepė, nudžiugau – viskas gerai: Eugenijus ir žvalus, ir kalba, ir vilties pasveikti neprarado.
– Iš karto, tą pačią sekundę, supratau, kad man insultas. Iš pradžių ėmė pintis kojos, paskui stipriai svaigti galva. Gerai, kad po ranka turėjau telefoną, pats išsikviečiau medikus, bet tai buvo viskas, ką sugebėjau tuo metu. Į pagalbą atskubėjo kaimynai, pamatę, kad man negerai. Ir viskas, daugiau nieko neprisimenu, – tą rugpjūčio rytą prisimena Eugenijus ir skuba patarti šių eilučių autorei, – nesidraskyk dėl darbo, niekada nežinai, kuri diena bus paskutinė. Ir kas svarbiausia, mano spaudimas niekada nebuvo aukštas, bet, matyt, pervargimas, stresas padarė savo.
Tą pačią dieną Eugenijus buvo nuvežtas į Klaipėdos gydymo įstaigą, po keleto dienų pergabentas į Kauno klinikas. Ten operuotas. Operacija buvo sėkminga, nors insulto pasekmės liko – paralyžiuota visa kairė kūno pusė. Eugenijus dar negali pats įsėsti į vežimėlį, tačiau tikisi, kad ši negalia laikina.
– Kauno klinikose net negalėjau kalbėti, tačiau medicina daro stebuklus. Dabar jau galiu pasakyti net ne tik kad man pasisekė, aš išgyvenau stebuklą. Apskritai stebuklas, kad mes dabar kalbamės, kad galiu matyti, girdėti ir kalbėti, kad viską suprantu ir mane myli. Ir aš myliu, dabar supratau, kaip labai myliu savo šeimą, savo kolegas. Kad jie žinotų, kaip aš juos palaikau ir suprantu jų didvyriškas pastangas. Pavasarį man teko vilktis tą specialų kostiumą, su kokiais mano draugai dabar dirba ištisas valandas. Pusvalandis ir esi visas šlapias, į dušą turi bėgti. O kaip visą dieną su tokia amunicija išbūti, – kolegoms gerų žodžių negaili Eugenijus.
Svarbiausia – skubi pagalba
Eugenijui Margiui buvo diagnozuotas hemoraginis insultas. Ši liga labai pavojinga ir gelbstint žmogų labai svarbu pagalbą jam suteikti kuo greičiau. Tai sunki centrinę nervų sistemą pažeidžianti liga. Hemoraginis insultas žmogų ištinka trūkus kraujagyslėms, kai kraujas išsilieja į smegenis, po jų dangalais ir į smegenų skilvelius.
Hemoraginis insultas – ūmiausia insulto forma. Toks insultas žmogų dažniausiai ištinka po sunkios, įtemptos veiklos ir išgyvenimų pilnos dienos. Medicinos literatūroje skelbiama, kad jeigu insultas pažeidžia dešinįjį smegenų pusrutulį, paralyžius ištinka ir jautrumą praranda kairė kūno pusė. Kai pažeidžiamas kairysis smegenų pusrutulis, tokie patys reiškiniai ištinka dešiniąją kūno pusę. Hemoraginis insultas retesnis už išeminį ir jo padariniai sunkesni.
Nuo šių metų sausio 1-osios Lietuvoje įsigaliojo tvarka, kuri nurodo užtikrinti kuo greitesnę pagalbą insultą patyrusiam žmogui. Greitosios medicinos pagalbos brigada privalo kuo skubiau nugabenti insulto ištiktą žmogų į artimiausią insulto gydymo centrą arba tarpinę pagalbos ligoninę. Į šias įstaigas pacientas privalo būti nugabentas ne vėliau kaip per valandą nuo iškvietimo. Tauragės ligoninė yra paskirta tarpine insulto pagalbos ligonine. Šios ligos gydymo centrai yra Santaros, Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė ir Panevėžio ligoninė.
Padėjo Marijos radijas
Po gydymo Kaune Eugenijus išvyko į Palangos reabilitacijos ligoninę. Maždaug mėnesį reabilitacija ten buvo taikoma už valstybės lėšas, dabar jau už paslaugas moka pats. Paklaustas, ar užtenka, nusijuokia – matyt, užtenka, jei vis dar yra čia.
– Bičiuliai pasiūlė susimesti, tai supykau, sakau, ar kvaištelėjot, tikrai jokių pinigų neimsiu. Juk nedarbingumą gaunu. Be to, mano draugė labai padeda, dukra rūpinasi, nieko man netrūksta. Personalas čia puikus, labai rūpestingas. Kad matytum, kaip seselės manimi rūpinasi, tikri angelai, – sako Eugenijus.
Ar ligoninės personalas žino, kad jis – gydytojas? – klausiu. Žino, sako, todėl vis ateina patarimų. Ką daryti – vaikas apsirgo, tas ar anas nutiko.
– Aš ir čia esu gydytojas, nors ir su viena ranka. Gerai, man smagu padėti, – juokiasi.
Paklaustas, ar tiki, kad visiškai pasveiks, nesuabejoja nė sekundės.
– Žinoma, kitaip ir būti negali. Gyvenu viltimi, kitaip negaliu. Dabar ir ranka, ir koja dar kaip botagai, bet reabilitacija po truputį padeda. Aš dar nueisiu vienu ypu 15 kilometrų, pamatysit, ir į darbą grįšiu, – linksmai kalba Eugenijus.
Kaip neprarasti vilties, kai sveikatą pakerta viena sunkiausių ligų?
– Nepatikėsi, bet pradėjau klausytis Marijos radijo. Ir man padėjo. Esu tikintis, nors davatka niekada nebuvau. Gal labiau žmonių gerumu tikiu, – sako medikas.
Paklaustas, kokia dovana jį labiausiai pradžiugintų per šias Kalėdas, Eugenijus nutyla. Kokios čia jo Kalėdos. Bet tuoj pat išsako didžiausią norą:
– Kad tu žinotum, kaip aš jūsų visų pasiilgau, kaip norėčiau apkabinti kolegas, vaikus, kuriuos gydžiau, net ir tuos chuliganus savo politinius draugus „Nepartinę Tauragę“ (E.Margis su „Nepartine Taurage“ buvo išrinktas į Tauragės rajono savivaldybės tarybą, – red.) – jei galėčiau, visą Tauragę apkabinčiau. Taip ir parašyk, tegu ir straipsnio antraštė bus tokia – apkabinu visą Tauragę.
Tauragė tave taip pat apkabina, Eugenijau.
