fbpx

Talentas, užgimęs Tauragėje: kaip sekasi smuikininkei Agnei Gečaitei?

Dalintis:

Prisimenate smuiku nuo 5-erių griežiančią talentingąją Agnę Gečaitę, kurios pasirodymai prieš kelerius metus papuošdavo bet kurį koncertą? Trumpų vasaros atostogų grįžusi į gimtąją Tauragę Agnė sako paatostogauti kol kas spėjusi vos vieną dieną. 15-metė smuikininkė atskleidė – koncertų ir repeticijų grafikas labai įtemptas. Tenka atsigriebti už karantino praradimus. Kaip šiandien sekasi garsiajai smuiko virtuozei?

Smuikas rankose – nuo 5-erių

Pokalbio su jaunąja smuiko soliste Agne ir jos mama Egle Gečiene prisėdome lauko kavinėje. Kai daugelis moksleivių atostogauja, leidžia laiką pramogaudami su draugais ir šeima, Agnė ilsėtis neturi kada. Vokietijoje šiuo metu besimokančios paauglės darbo grafikas įtemptas, numatyti įvairūs koncertai ir, žinoma, repeticijos.

Mergina smuiką į rankas paėmė labai jauna, tiksliau, maža – vos 5-erių, kai mamos paprašė leisti mokytis groti šiuo išskirtiniu instrumentu.

­– Jau dabar tiksliai neatsimenu, kur pamačiau griežiant smuiku, ir mamos paprašiau leidimo mokytis. Leido tikrai ne iš karto, – prisimena Agnė.

Talentingos paauglės mama Eglė dukters repeticijų pradžią mena kur kas geriau. Moteris patikino, kad sprendimas nebuvo skubotas ar lengva ranka priimtas. Niekas nesitikėjo, kad 5-erių vaikas gali būti toks atkaklus.

– Ji prašė vieną kartą, bet, žinote, vaikai – nesuprasi, ar čia rimta. Jie visko nori, todėl nereagavome į tai iš karto. Po keleto savaičių vėl paprašė. Rimčiau į Agnės norą išmokti griežti smuiku pažvelgėme tik po trečio jos prašymo, – atviravo Eglė, prisiminusi, kaip penkiametę dukrelę nuvedė pas Tauragėje dirbančią smuiko mokytoją metodininkę Lianą Bagdonienę, apie kurią abi pašnekovės atsiliepia tik pačiais geriausiais žodžiais.

Šitas kadras Agnei vienas mieliausių – su dirigentu Donatu Katkumi ir savo pirmąja mokytoja Liana Bagdoniene. Asmeninio albumo nuotrauka

Paaiškėjo neįtikėtinas faktas – Agnė turi absoliučią klausą. Mergaitė puikiai girdi visus garsus ir gali juos konkrečiai įvardyti natų pavadinimais. Paklausta, ar tai įgimta, Eglė patikino, kad tai paties Dievo dovana ir gal šiek tiek giminės bruožas – Agnės mama Eglė anksčiau vadovavo „Yamaha“ muzikos mokyklėlei, muzikalūs ir mergaitės seneliai.

Gyvenimas tarp trijų miestų

Eglė Gečienė neslepia, kad dukrai pradėjus muzikuoti ir atsiskleidus jos talentui visu gražumu, teko gerokai pakeisti visos šeimos gyvenimo būdą. Prasidėjo koncertai, konkursai, galiausiai meistriškumo stovyklos. Šeimai teko priimti ir labai nelengvus sprendimus – gyventi tarp trijų miestų: Tauragės, Vilniaus ir Dresdeno (Vokietija).

Tokios sėkmės receptui prireikė ne vieno ingrediento. Kaip vardija Agnė ir Eglė, susidarė tobulas trio: norintis groti vaikas, puiki pedagogė ir visus procesus rėmę tėvai.

– Kiek buvo koncertų, tai be skaičiaus. Reikėjo vežti ir į dešimtis konkursų, festivalių, – prisimena Eglė.

Jaunosios tauragiškės talentą pastebėjo muzikos virtuozai – 10-metę smuikininkę ėmė globoti Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas, būtent šio fondo dėka Agnė dabar dažnai griežia duetu su akordeonininku Jonu Vozbutu. Su fondo pagalba prasidėjo kassavaitinės grojimo pamokos Vilniuje pas profesorę Ingridą Armonaitę-Galinienę. Nuolat gyvenant kelyje nuspręsta išbandyti mokslus Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. Nors tokį sprendimą priimti buvo sunku, šeima apsisprendė – mama Eglė į sostinę iškeliavo su trimis vaikais: vyriausias sūnus įstojo mokytis Vilniuje, o jaunėlis ir smuiku griežianti Agnė pradėjo ten lankyti mokyklą.

Rugpjūčio 10-ąją talentingąją smuikininkę buvo galima išgirsti Tauragės muziejuje griežiant duetu su akordeonininku Jonu Vozbutu (Šiauliai). Mortos Mikutytės nuotrauka

– Besimokydama Vilniuje su smuikininkų ansambliu buvau išvykusi koncertuoti į Sankt Peterburgą. Ten teko groti ir su ansambliu, ir kaip solistei. Buvo labai smagi kelionė autobusu, su daugybe draugų, – mokslus Lietuvoje atsiminė Agnė.

Lietuvos sostinėje talentingos mergaitės muzikavimo kelias nesibaigė – po vienos meistriškumo stovyklos iš ten su vaikais dirbusių profesorių ji sulaukė siūlymo atvykti mokytis į Vokietiją. Visos šeimos laukė dar vienas sudėtingas sprendimas.

Tarp talentingiausių Vokietijos jaunuolių

Vokietijoje smuikininkė apsiprato, nors ne viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Vokiečių kalbos mergaitė buvo pramokusi Lietuvoje, tačiau kad be trikdžių susikalbėtų svečioje šalyje, teko gerokai pasistengti. Kita kalba, kita kultūra ir nepažįstami žmonės – su visais iššūkiais susidoroti pavyko. Dabar Agnė, kaip tvirtina jos mama, laisvai bendrauja vokiečių ir anglų kalbomis. Būsima dešimtokė pradėjo mokytis ir prancūzų kalbos.

Kaip viską spėja? Agnė sako, kad jos grafikas labai įtemptas. Keliasi 5 val. ryto ir jau po valandos sėda į mokyklon vežantį traukinį. Namo grįžta vėlai vakare. Kasdien po 8 valandas grojimo techniką „šlifuojanti“ A.Gečaitė juokauja, kad kartais rankas skauda kaip po rimtos sporto treniruotės. Nepaisant to, grojimas jai nenusibosta. Tik kartais išsakoma griežta mokytojų kritika nuliūdina.

Paklausta, kokius ateities planus smuikininkė puoselėja, mergina net nesuabejoja.

– Per daug visko įdėta, kad siekčiau ko nors kito. Noriu būti profesionali smuikininkė, – sakė jau 10 metų šiuo išskirtiniu instrumentu grojanti mergina.

Smuikas – ypatingas ir brangus instrumentas. Agnė neatskleidžia, kiek kainavo jos iš smuikų meistro pirktas instrumentas, tačiau akivaizdu – tai nepigus malonumas. O kuo smuikas senesnis, tuo skambesnis ir labiau vertinamas. A.Gečaitės smuikas jau skaičiuoja antrą šimtmetį!

Besimokydama svečioje šalyje tauragiškė pradėjo groti Vokietijos styginių filharmonijoje, kur repetuoti ir koncertuoti kviečiami tik patys talentingiausi jaunieji styginių virtuozai. Tarp jų Agnė – vienintelė lietuvė. Mergaitę griežimo moko profesorius Wolfgang Hentrich.

Pandemija pakoregavo planus

Styginių orkestro sudėtyje ir kaip solistė griežianti Agnė viliasi, kad jai pavyks, padedamai savo talento, apkeliauti pasaulį. Jau teko groti ne vienoje Europos scenoje, bene labiausiai įsiminė koncertas Vienos (Austrija) filharmonijoje, taip pat Highclero pilyje Jungtinėje Karalystėje. Kino gurmanams ši pilis atpažįstama iš serialo „Dauntono abatija“.

Nėra čia ko slėpti – keliaujant nutiko ir įvairiausių nuotykių, šypsosi Agnė. Vienas jų – prieš pat skrydį iš dėklo iškritęs ir skilęs smuikas. Begalinis išgąstis, nerimas ir šokas baigėsi tuo, kad mama vos per 10 minučių sugebėjo dukrai rasti kitą smuiką. Nors šis buvo didesnis nei mergaitė buvo įpratusi, ji patikino mamą sugebėsianti griežti ir skolintu. Laimei, koncertas praėjo puikiai!

Dukros vadybininkės pareigas į savo rankas paėmusi E.Gečienė tvirtina, kad daug planų teko pakeisti dėl kilusios pandemijos. Ne tik atšaukti koncertai, bet dar ir apsunkintos kelionės tarp Vokietijos ir Lietuvos.

– Vos paskelbus patį pirmą karantiną, mums teko labai greitai nuspręsti, ką daryti ir kaip grįžti į Lietuvą. Skrydžius nutraukė, automobilio tada dar neturėjom. Traukiniais nebūtume spėjusios grįžti iki sienų uždarymo. Tad nutarėm vykti autobusu. Dabar jau gal įprasta, bet tada mus Lenkijoje pasitiko prie sienos žmonės su skafandrais – pasimetė net vairuotojai. Pasakė, kad jei iki vidurnakčio nebūsim Lietuvoje, tai viskas, liekam Lenkijoje. O mes tą vidurnaktį dar tik Varšuvą privažiavome! Tačiau mums labai pasisekė, nes mūsų autobuso nesustabdė, ir grįžom namo. Bet jausmas buvo kaip kare, – neįtikėtinos kelionės namo įspūdžiais dalijosi E.Gečienė.

Abi – ir mama, ir dukra jau priprato gyventi su lagaminais. Scenines sukneles sutalpinti būna kiek sunkiau tik tada, kai tenka vykti lėktuvu. O štai nuosavame automobilyje, kurį Eglė nuvairuoja iki pat Dresdeno, kur kas patogiau. Tik smuikas visada kartu su Agne – ar lėktuvo rankiniame bagaže, ar automobilyje, ar autobuse.

Dalintis:

About Author

Morta Mikutytė

Naujienų portalo kurjeris.lt redaktorė

Palikite komentarą