fbpx

Tauragiškis, stojęs prie meteorologijos tarnybos vairo: „Blogo oro nebūna“

Dalintis:

Vos prieš savaitę vadovauti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai stojęs tauragiškis Kęstutis Šetkus sako, kad Žemė ir jos gamta – tvarinys, kurį nuspėti sunkiausia. Paklaustas, kaip jaučiasi meteorologai, kai prognozavę saulėtą dieną sulaukia lietaus, kraštietis Kęstutis pripažįsta, kad meteorologų darbas „tikrai imlus klaidoms“. Tačiau ne tik apie klaidas su kraštiečiu kalbėjomės.

Prie Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vairo stojęs kraštietis Kęstutis Šetkus iki tol dirbo Lietuvos inovacijų centro, vėliau – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovu, kurį laiką buvo ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas. Vadovauti šalies meteorologams K.Šetkų iš dviejų kandidatų pasirinko aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

– Dvylika metų dirbau inovacijos srityje, nuo sistemos kūrimosi iki įgyvendinimų. Galiu save priskirti pirmtakui. Tačiau dabar radikaliai pakeičiau kryptį: nuo ekonomikos iki geografijos, – „Tauragės kurjeriui“ pokalbio pradžioje sakė K.Šetkus.

Interviu su K.Šetkumi susitarėme ketvirtąją jo darbo dieną naujose pareigose, tačiau jis tvirtina, jog šioje tarnyboje tiek daug sričių, kad viską perprasti gali prireikti ir metų. Kęstutis pripažįsta, kad žmonės labiausiai mėgsta šnekėti trimis temomis: apie politiką, sportą ir orą. Informacijos apie orus ir sportą viešojoje erdvėje daugybė, daugybė ir šios informacijos šaltinių, tačiau apie prognozuojamus orus Lietuvos gyventojai, Kęstučio nuomone, turėtų žinoti daugiau. Jis pabrėžė, kad orų prognozė yra tik viena iš meteorologijos mokslo sričių.

– Kodėl keitėte darbo specifiką?
– Klimato atšilimas gali paveikti ekonomiką. Visa Europa siekia išsiaiškinti klimato atšilimo poveikį, Lietuva ne išimtis. Hidrometeorologijos tarnyba turėtų teikti skaičiavimus, rekomendacijas, tačiau visiškai pasyviai dalyvauja šioje veikloje. Man labai norėjosi praktiškai būti tame ekonominiame dalyke. Tai puiki vieta, kur galėsiu pabandyti diegti inovacijas praktiškai. Mano pasirinkimo tikslas buvo ieškoti įstaigos, kurioje galima padaryti didžiausią pasikeitimą. Prieš tai vadovavau sėkmingai dirbančiai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai, joje kažko nepakeisi, galima tik tobulinti. Hidrometeorologijos tarnyboje daug procesų, galima sakyti, archajiškų. Tai tinkama vieta išbandyti save, kiek yra galimybių, pakeisti įstaigą. Noriu, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba taptų viena pažangesnių tarnybų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

 – Viešai prisistatydamas sakėte, kad savo uždaviniu laikote įstaigos paslaugų vartotojams kokybę ir prieinamumą, kad sieksite atnaujinti veiklos procesus. Ką turite mintyje tai sakydamas?
– Taip, yra tikslas reformuoti įstaigą, kad informacija būtų kuo paprasčiau prieinama verslui ir visuomenei, kad klientai galėtų gauti kuo aiškesnę informaciją. Kaip sakiau, ši įstaiga kol kas labai archajiška, tačiau labiausiai tinkama inovuoti. Kol kas sunkiai veikia išorės kanalai, pradedant tarnybos elektronine svetaine meteo.lt, baigiant įvairiais apsais (išmaniųjų telefonų programėlėmis, – red.). Dabar žmonės norėdami sužinoti orų prognozes dažnai naudojasi kitais šaltiniais, pavyzdžiui, gismeteo.lt, orai.lt, tačiau visi tie šaltiniai gauna informaciją iš tos pačios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, iš tų pačių siųstuvų, kuriuos valdo ši tarnyba. Mano tikslas – kad kuo daugiau informacijos žmonės gautų iš mūsų tarnybos, kad ji būtų aktualesnė ir labiau pritaikyta regionams. Dabar dalis paslaugų mokamos. Mano tikslas – kad būtų nemokama. Pavyzdžiui, galima užsisakyti informaciją, koks oras buvo žmogaus gimimo dieną, net pagal valandas. Tam tikros tendencijos labai svarbios ir žemės ūkiui, ir statybų sektoriui. Reikia lengvesnio prieinamumo prie duomenų, kad verslo įmonės pačios galėtų susidaryti kreives ir įsivertinti.

– Kiek žmonių dirba Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje?
– Daugiau nei 200, iš jų 100 – Vilniuje, kiti kitų apskričių padaliniuose. Tauragėje, Jūros gatvėje, tebeveikia meteorologinių stebėjimų stotis. Ji automatizuota, tačiau be žmogaus rankų neapsieina. Stotį aptarnauja Šilalės rajono Laukuvos meteorologinės stoties darbuotojai, jie į Tauragę atvažiuoja kartą per savaitę. Tauragės apskritis mūsų įstaigai labai svarbi tuo, kad Laukuvoje yra unikalus radaras, Lietuvoje jis pats svarbiausias. Čia atliekami debesuotumo ir lietaus judėjimo matavimai, vykdomas stebėjimas realiu laiku.

– Ir vis dėlto kuo sinoptikas skiriasi nuo meteorologo?
– Meteorologai stebi ir perduoda duomenis. Sinoptikai, remdamiesi meteorologų perduotais duomenimis, tendencijomis, padaro išvadas ir sudaro prognozes. Meteorologas atlieka parametrų suvestines, pateikia tam tikras įžvalgas, skaičiavimus, taip pat prižiūri matavimo techniką, atlieka hidrologinius stebėjimus, stebi vandens lygį. Sinoptikas iš esmės – tas, kuris surenka informaciją iš meteorologo ir ją pateikia išorėje.

– Visuomenė neretai linčiuoja sinoptikus dėl neteisingų prognozių. Ką galite pasakyti apie tai?
– Nebūna blogo oro, visi orai yra geri, gali būti tik blogai pasirinktas drabužis. Žinoma, svarbiausia, kad prognozė būtų kuo tikslesnė. Dienos valandomis nustatyti orą labai sudėtinga, keičiasi vėjo kryptis, kas neprognozuojama, ir sąlygos jau kitos. Ypač orų prognozės svarbios laivams, aviacijai. Kad ir kaip visuomenė kritiškai žiūri į orų prognozes, 94 procentais jos būna teisingos. Tik 6 procentai paklaida.

– Ar meteorologai jaučiasi blogai, kai paaiškėja, kad oras yra visiškai kitoks, nei jie numatė?
– Taip, žinoma. Kad ir šįryt (rugsėjo 15-ąją, – red.) turėjo būti šilta, bet šilumos dar nesijaučia. Tarnyboje vyksta didžiulė diskusija, kodėl dar neatšilo. Žinokit, jie tikrai jaučiasi nemaloniai. Gal net per stipriai sielvartauja dėl klaidų. Mūsų darbas tikrai imlus klaidoms, nes žemė ir gamta – didžiausias tvarinys, kurį nuspėti sunku. Sakyčiau, kad meteorologai jaučia per didelį spaudimą iš visuomenės ir per stipriai į tai reaguoja.

– Ne vienas pašiepia, kad tai darbas, kur už klaidas nebaudžiama.
– Moralinė bausmė yra didžiausia.

– O kaip jūs anksčiau vertindavote meteorologų, sinoptikų darbą?
– Kol nepradėjau čia dirbti, ir aš pritardavau posakiui, kad sinoptikai geriausiai atspėja orus, kurie buvo vakar. Bet dabar nuomonė keičiasi, nes šioje įstaigoje dauguma žmonių su aukštuoju išsilavinimu, baigę specialias studijas ir jie iš esmės yra savo srities fanatikai. Jie serga meteorologija. Tik pats darbo pobūdis visuomenei mažai pateikiamas, pavyzdys – upių lygio, žaibų matavimai. Tai labai įdomus darbas, kurį žmonės atlieka su didžiuliu užsidegimu ir tai mane labai žavi. Tačiau blogai, kad tarnybos įvaizdis nėra labai geras. Mano uždavinys – pakeisti jį.

Kolektyve dirba daugiau vyresnio amžiaus žmonių, tad patirtis gana didelė. Vis dėlto reikia ir jaunesnių, kurie galėtų atsinešti naujų idėjų. Ir ne tik meteorologų, sinoptikų, bet ir kitų kompetencijų žmonių – komunikacijos, informacinių technologijų specialistų.

– Ar vaikystėje stebėdavote gamtą, ar turėjote polinkį meteorologijai?
– Mokykloje vienas mėgstamiausių dalykų buvo geografija, būdamas moksleivis save net siejau su geografija, gamtos mokslais. Šiuo metu, įgijęs nemažai patirties, grįžtu prie ištakų. Tai iš dalies galima pavadinti bandymu įgyvendinti vaikystės svajonę. Tauragėje eidavau maudytis Jūroje, netoliese miesto paplūdimio matydavau meteorologijos stotį. Visada žinojau, kur Tauragėje orai matuojami ir „surenkami“.

– Ar dažnai grįžtate į Tauragę, ar turite ko grįžti?
– Tikrai turiu pas ką grįžti. Yra mama, brolis, uošviai. Bet pripažinsiu, grįžtu daug rečiau nei norėčiau. Labai džiaugiuosi, kad Laukuvoje ir Tauragėje yra mūsų tarnybos stotys, gal tai taps dažnesnio grįžimo priežastimi. 

– Kaip jūsų akimis Tauragė keičiasi?
– Klausimas, kurio labiausiai laukiau. Labai didžiuojuosi, kad esu tauragiškis ir daug visiems pasakoju apie Tauragę. Tauragė keičiasi radikaliai, į gerąją pusę. Gal jūs, vietiniai, kasdien ten vaikštantys, negalite pastebėti pokyčių. Aš dažnai palyginu su tuo, ką būdamas moksleivis galėdavau gauti, matyti, ir ką dabar gauna, mato Tauragės jaunimas. Nesuvokiamas postūmis, kurį galima padaryti per dvidešimt metų. Pasikeitimas didžiulis. Linkiu Tauragei daugiau investicijų iš kitų miestų, valstybių: kad į Tauragę ateitų verslas, kuriam reiktų aukštesnės kompetencijos darbo jėgos, kad atsirastų naujos darbo kultūros pojūtis ir didesnis darbo užmokestis. 

– Paskutinis klausimas: kada bus bobų vasara?
– Praėjusį trečiadienį buvo šilčiausia rudens diena. Bobų vasara dažniausiai būna rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, tad dar teks palaukti.

Dalintis:

About Author

Daiva Žebelienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą