fbpx

Trylikametė šachmatų asė užsimanė apžaisti tėtį ir nebegali sustoti

Dalintis:

Kas Tauragėje nepažįsta ar bent jau nėra girdėjęs apie garsiąsias sesutes šachmatininkes Ievą (13), Eglę (12), Rūtą (11) ir Laurą (9) Grikšaites? Savo pasiekimais ir aistra šachmatams visos keturios stebina ne tik savo bendraamžius, bet ir šio sporto paslapčių jas mokančius mokytojus. Savo trofėjų jaunosios šachmatų asės jau nebeskaičiuoja, jų nuolat parsiveža iš varžybų Lietuvoje ir užsienyje. Mergaitės yra laimėjusios tiek taurių, medalių ir diplomų, kad namuose jie sunkiai betelpa. Šiandien kalbamės su vyriausiąja sesute Ieva – apie aistrą šiam žaidimui, varžybas, sunkų darbą ir reikšmingiausias pergales.

– Kada pradėjai žaisti šachmatais?
– Nuo pirmos klasės, prieš maždaug penkerius metus.

– Šachmatų paslaptis ne kiekvienas įveikia. Kas išmokė?
– Tėtis dažnai žaisdavo, bet mūsų nemokė. Pirmoje klasėje man pasiūlė sudalyvauti šachmatų turnyre ir sutikau. Tada sugalvojau, kad noriu apžaisti tėtį, todėl pradėjau lankyti šachmatų būrelį. Dabar turiu savo trenerį Šiauliuose, pas kurį važiuoju du kartus per savaitę. Kai aš pradėjau žaisti šachmatais, ir sesės užsimanė.

– Kodėl pasirinkai būtent šachmatus? Kas juose patinka?
– Vaikystėje labai dažnai savo aplinkoje mačiau būtent šachmatus. Tėtis – neblogas žaidėjas. Tai labai įdomus ir unikalus žaidimas, o jo privalumas, kad, pavyzdžiui, mažas vaikas gali žaisti prieš suaugusį žmogų. Šiame stalo žaidime žaidėjai vertinami pagal gebėjimus, žaidimo lygį, o ne amžių, todėl ir varžybose būna, kad kautis reikia su vyresniu varžovu. Pavyzdžiui, artimiausiose varžybose žaisiu prieš savo trenerio tėtį.

– Ar žaidi kiekvieną dieną? Kaip vyksta pasiruošimas prieš varžybas?
– Taip, dažniausiai žaidžiu kasdien. Treniruojuosi su treneriu, o su sesėmis žaidžiu retai. Prieš varžybas reikia susirasti priešininko partiją internete, jei jos nėra, tenka pačiam nuspėti ir tada su treneriu konsultuojiesi, kaip žaisti, pasirenki debiutą ir bandai aplošti varžovą.

– Kokie tavo svarbiausi laimėjimai?
– Šiemet tapau Lietuvos šachmatų čempione keturiolikmečių merginų grupėje, ankstesniaisiais metais pavykdavo laimėti tik prizines vietas. Aštuonerių metų dalyvavau Europos čempionate Kroatijoje, kuriame man, dar mažai mergaitei, sekėsi sunkiai, tačiau dalyvauti buvo didelė garbė. Išvardyti visus laimėjimus ir titulus sunku, nes jų labai daug.

– Kokiose varžybose dalyvavai šią vasarą? Ar daug streso jų metu patiri?
– Įsimintiniausios vasaros varžybos vyko Plateliuose. Visose varžybose tenka patirti įtampą, stresą, ypač kai partija trunka 4–6 valandas, bet kažkaip susitvarkau su tuo. Kai kurios federacijos su šachmatininkais į varžybas kartu siunčia ir psichologus, kurie visai jauniems žaidėjams padeda susitvarkyti su įtampa.

– O, be šachmatų, ką dar mėgsti?
– Šachmatai – mano pagrindinis laisvalaikio praleidimo būdas, svarbiausias pomėgis, kartais dar piešiu.

– Kur atostogavai šią vasarą?
– Po varžybų Plateliuose turėjau laiko atostogoms, praleidau jas namie. Ši vasara visiems mums panaši.

– Kaip sekasi mokykloje?
– Gerai, vidurkis 8, o labiausiai patinka mokytis kalbų. Gal kiek sunkiau tikslieji mokslai sekasi.

– Ar pykstiesi su sesėmis?
– Visko pasitaiko, kartais pasipykstam, kartais gerai sutariam, labai priklauso nuo nuotaikos.

– Apie kokią profesiją svajoji?
– Tiksliai negaliu atsakyti, bet dėl profesionalios šachmatininkės karjeros abejoju, šachmatus labiau norėčiau pasilikti kaip pomėgį.

Kalbėjosi Paulina Bastakytė

Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą