Ar turėjo Kristijonas Donelaitis asmeninę biblioteką?

Dalintis:

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 97-ąsias metines, iškilmingo Vasario 16-osios minėjimo Pagėgiuose šventiniu akordu tapo viešojoje bibliotekoje suorganizuotas susitikimas su knygotyrininku, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto mokslininku, prof. habil. dr. Domu Kaunu, kuris knygos bičiulius pakvietė pasiklausyti pranešimo „Ar turėjo Kristijonas Donelaitis asmeninę biblioteką?“
Šiemet prof.  habil. dr. Domui Kaunui suteiktas garbus Pagėgių savivaldybės apdovanojimas –  Pagėgių krašto Garbės piliečio vardas už Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto klestėjimo, garsinimo, įprasminimo veiklą. Svarūs profesoriaus D.Kauno nuopelnai Pagėgių krašto ir Mažosios Lietuvos raštijos paveldo vertybių išsaugojimo, įamžinimo bei įprasminimo srityje, jis praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje inicijavo Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus įkūrimą, yra jo ilgametis globėjas, daugelio reikšmingų iniciatyvų Pagėgių krašte autorius.Apie didžius prof. habil. dr. D.Kauno nuopelnus Lietuvai liudija ir gausybė jam skirtų svarių valstybinio ir tarptautinio įvertinimo ženklų. Vienas jų – 2013 m. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu skirtas apdovanojimas už Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programos parengimą. Tad susitikimo su profesoriumi D.Kaunu Pagėgių bibliotekoje metu skaitytojai išklausė niekur nepublikuotą pranešimą „Ar turėjo Kristijonas Donelaitis asmeninę biblioteką?“. Pranešimas buvo iliustruotas autoriaus parengtomis K.Donelaičio laikmečio aplinkos, pirmųjų šio lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrinių ir apie jį parašytų leidinių skaidrėmis. Kadangi jokiuose iki šių dienų išlikusiuose informacijos šaltiniuose nėra užfiksuotas K.Donelaičio asmeninės bibliotekos egzistavimo faktas ir šia tema niekada nebuvo vykdoma jokių mokslinių tyrinėjimų, prof. habil. dr. D.Kaunas šios bibliotekos buvimo faktą stengėsi išsiaiškinti remdamasis prielaidomis, iškeltomis nagrinėjant XVIII amžiaus Lietuvos politinę, kultūrinę, ekonominę ir religinę situaciją, jos įtaką K.Donelaičio asmenybei bei jo kūrybiniam, literatūriniam poreikiui.Siekiant įminti „detektyvinę“ K.Donelaičio asmeninės bibliotekos buvimo ar nebuvimo mįslę, analizuotas K.Donelaičio gyvenimo būdas, jo socialinė padėtis, religiniai ir visuomeniniai įsipareigojimai, santykiai su tuometine Prūsijos valdžia, religine, švietimo ir kitomis bendruomenėmis. Daug dėmesio profesoriaus pranešime buvo skiriama K.Donelaičio palaikytų ryšių su jo epochos žmonėmis tyrinėjimui: apie poeto užmegztus ryšius su to meto šviesuomene byloja jo išsiųsti bei gauti laiškai, atvirlaiškiai, rankraščiai, įvairūs oficialūs dokumentai ir galiausiai – K.Donelaičio ateities kartoms paliktas kūrybos lobynas. Profesorius savo pranešime sakė, kad atsižvelgus į visas prielaidas, galima teigti, jog K.Donelaitis galėjo turėti asmeninę biblioteką.Už įdomų ir išsamų Pagėgių krašto žmonėms padovanotą pranešimą profesoriui D.Kaunui padėkos žodį tarė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė. Svečias perdavė Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai bei jos skaitytojams Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto išleistas ir Pagėgių bibliotekai padovanotas mokslo populiarinimo knygas, o taip pat profesorius padovanojo leidinių iš savo asmeninės bibliotekos. Vydūno draugijos Garbės pirmininkas, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius bibliotekai įteikė Vydūno ir apie Vydūną išleistų knygų.Profesoriaus D.Kauno pranešimas paskatino turiningą susitikimo dalyvių diskusiją, svečias atsakinėjo į gausius žiūrovų klausimus.  Sonata Vitkutė,Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Žymos:
Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Rekomenduojami video:

Komentarų skiltis išjungta.