Per „Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės“ atidarymo šventę operos solistas Liudas Mikalauskas, atlikęs kūrinį „Tauragėnų giesmė“, pastebėjo, kad ši daina tik dabar, prabėgus aštuoneriems metams nuo jos sukūrimo, atitiko publikos jauseną ir sulaukė didžiulio atliepimo. Todėl gali tapti Tauragės himnu, kurio miestas vis dar neturi. Šventės metu specialiai gimtajam miestui sukurtą dainą dovanojo ir gospel choras „Gloria“.
Kultūros sostinės – bendrystės kelio ambasadorius, solistas Liudas Mikalauskas „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad kūrinys „Tauragėnų giesmė“ nėra nauja daina.
– Kompozitorius Giedrius Kuprevičius muziką šiai dainai sukūrė prieš aštuonerius metus, o žodžiai – Eugenijaus Šalčio. Aš ilgai ieškojau, kas galėtų sukurti tekstą, klausinėjau keleto Tauragės krašto poetų, Eugenijus tuomet sakė turįs parašęs Tauragei eilėraštį. Su Giedriumi peržvelgėme, kad tai puikus eilėraštis. Tuomet kūrinys buvo atliktas Tauragės muzikos festivalio metu, tikėjomės, kad ateityje jis gali tapti net Tauragės himnu, – prisiminė solistas.
Liudas Mikalauskas pastebėjo, kad visuotinio himno Tauragė iki šiol neturi, svarstė, galbūt „Tauragėnų giemė“ galėtų tapti gimtojo miesto himnu, kurį pamėgtų ir mokėtų vietos gyventojai.
– Tai vienas variantų. Giedrius Kuprevičius, su kuriuo bičiuliaujamės, keletą mėnesių rašė tą kūrinį, jis norėjo, kad jį atlieptų visi susirinkę, kad tai būtų ne vieno solisto dainuojamas kūrinys, bet kartu ir tautos. Taip ir gavosi „Tauragėnų giesmė“. Kiek keistokas pavadinimas mūsų ausiai, bet taip parašyta. Publika greitai perima tą tokį skandavimą. Manau, tai graži alternatyva Tauragės himnui, – kalbėjo dainininkas.
Liudas Mikalauskas šį kūrinį Tauragėje yra atlikęs keturis kartus, bet tokį gražų publikos atliepimą išgirdo tik kultūros sostinės šventės atidarymo metu. Solistas atskleidė turintis dainos fonogramą, todėl bandys ją išplatinti tikėdamasis, kad dainą pastebės dainavimo studijos ar kitos organizacijos.
– Daina turi sulaukti savo laiko, kada ji atitiks publikos jauseną. Šįkart atitiko, manau, kad tai gali būti pradžia jos naujo gyvenimo. Tegul renginiuose skamba ši daina. Nebūtinai su manimi. Būtų smagu, kad žmonės perimtų ir bandytų dainuoti. Tegul ją išmoksta pati Tauragė, kad nereikėtų pasakoti, kaip atsakyti, kaip atliepti, kaip kartoti žodžius. Kai visi žinos, ką daryti, kiekvieną kartą susikurs gražią šventę, – neabejoja žymus tauragiškis.
Gospel choras „Gloria“ pasirūpino, kad specialiai atidarymo renginiui „Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė“ būtų sukurta daina Tauragei, ją kolektyvas padainavo šventės metu.
– Lauros Remeikienės paprašėme, kad sukurtų dainą. Ji panaudojo Mariaus Budraičio tekstą, kažkiek jį pakeitė, kad būtų patogu dainuoti. Tuo rūpintis pradėjome nuo rugsėjo mėnesio, bet ne taip paprasta, nes su autoriais, kompozitoriais sudėtinga, jie labai užimti. Generavome ganėtinai ilgai, tas procesas buvo gana nelengvas. Ir autoriams nelengva – jei Mūzos skrenda pro šalį, tai jas pagauna, jei ne – tai ne, – atviravo gospel choro vadovė Rasa Levickaitė-Šerpytienė.
Ji pasakojo, jog rūpinosi, kad dainoje atsirastų Tauragės kraštui reikšmingų žodžių, tokių kaip Karšuvos kalnas, Jūros upė. Daug niuansų teko sugeneruoti, nes lietuvių kalboje daug priebalsių, dėl kurių nesmagu dainuoti, labai svarbu, kad melodija būtų įsimintina. Choristai spėjo naują dainą prisijaukinti, o puikia aranžuote pasirūpino Andrius Gružauskas.
– Kūrinys nuskambėjo, manau, dar ne kartą jį atliksime, nes jis susietas su Taurage. Taip sutapo, kad renginio metu slidinėjau Alpių kalnuose Prancūzijoje, atšaukti iš anksto suplanuotos kelionės negalėjau. Mano choristai tikri šaunuoliai, jie – savarankiški ir draugiški žmonės. Juos kuravau iš Prancūzijos, nes reikėjo įrašą padaryti, susirašinėjom, siuntė informaciją, – pasakojo Rasa.
Rasos Šerpytienės nuomone, ši daina – ne himnas Tauragei, nes yra lyrinė, o lietuviai mėgsta lyrines melodijas. Atlikėja įsitikinusi, kad širdyje kiekvienas galime būti temperamentingas, bet mums vis tiek lyrika artimesnė. Repeticijoms choras laiko turėjo mažokai, kadangi dainą gavo iki šventės likus nedaug laiko. Tačiau Rasa džiaugiasi, kad šventė pavyko puikiai.