fbpx

Dainų ir šokių ansamblis „Jūra“ švenčia penkiasdešimtmetį

Dalintis:

Seniausias ir gausiausias Tauragės rajono saviveiklininkų kolektyvas – dainų ir šokių ansamblis „Jūra” rytoj Kultūros rūmuose minės pusės amžiaus jubiliejų, nors pirmieji ansamblio žingsniai prasidėjo 1956 metais, sujungus chorą, šokių ratelį ir liaudies instrumentų grupę. Pirmoji ansamblio vadovė – Nijolė Jautakienė.
Vadovavo daugybė žmoniųŠiuo metu N.Jautakienė gyvena ir dirba Kaune, vadovauja sakralinės muzikos mergaičių chorui „Pastoralė”. Per pusę amžiaus „Jūrai” vadovavo daug žmonių – Vytautas Urbonavičius, Liudas Andrulis, Zenonas Komskis, Albinas Rukas, Jonas Jankauskas, Virginijus Bartušis, Vilmantas Tamoševičius, nuo praėjusių metų vėl vadovauja Virginijus Bartušis. Choro vadovais dirbo Edmundas Jautakis, Vytautas Naraškevičius, Genovaitė Červinskienė, Danutė Petraitienė, Vytautas Ambroza, Zenonas Komskis, dabar – Gintaras Bartušis. Kaimo kapelos vadovai buvo Vytautas Urbonas, Arūnas Rakevičius, Sigitas Kazakevičius, Petras Bursteika, Viginijus Bartušis, nuo 1998 metų – Saulius Bernotas. Šokėjams vadovavo Elena Šimkevičienė,  Marytė Saukaitienė, Zenonas Norkus, ilgiausiai – apie 40 metų Stanislava Čilinskienė, trumpai – Vaida Jurgelevičienė, dabar šokėjams vadovauja Birutė Sagatauskienė, ilgametė šio ansamblio šokėja.Nuo 1960 metų „Jūra” – nuolatinė respublikinių dainų švenčių dalyvė. Ansambliečiai  koncertuodavo ne tik rajone ir Lietuvoje, bet ir vykdavo svetur – į Estiją, Ukrainą, Gruziją, Rusiją. Po nepriklausomybės atkūrimo susitiko su Latvijos žiūrovais, tris kartus koncertavo Vokietijoje, Rydštate, pernai – Italijoje. Grįžęs iš Sibiro – tiesiai į repeticiją„Jūros” chore – nemažai ilgamečių dainininkų. Vienas jų – Vytautas Laurinaitis. Jo kelias į saviveiklą ir šį ansamblį išskirtinis. Saviveikloje jis pradėjo dalyvauti mokydamasis mokykloje Irkutsko srityje, kur 1948 metais iš Tauragės rajono Padrūtupių kaimo buvo ištremta Laurinaičių šeima su trimis nedideliais sūnumis. Du vyresnieji sūnūs tuomet pasislėpė ir tremties išvengė. Mokydamasis Irkutsko miškų mechanizacijos technikume Vytautas įsijungė į gausų lietuvių dainų ir šokių ansamblį, vien choristų jame buvo maždaug 80. Lietuvių ansamblis dainavo ne tik rusiškas, bet ir lietuviškas dainas, šoko lietuviškus šokius, saviveiklininkų varžytuvėse laimėdavo prizines vietas. Pasak Vytauto, saviveiklininkams vadovavo nuostabus, tragiško likimo žmogus – marijampolietis Vytautas Kesylis, grįžęs į Lietuvą vėl buvo ištremtas į Sibirą, kur žuvo. V.Laurinaitis į Lietuvą grįžo 1961 metais, pataikė tiesiai į „Jūros” ansamblio repeticiją.- Mane autobusų stotyje pasitiko Alfonsas ir Steponas Sadauskai, su kuriais kartu buvome tremtyje, dalyvavome saviveikloje. Sadauskų buvo penki broliai, visi – muzikantai. Nors Sibire šokau, Tauragės kultūros namuose man įdavė akordeoną, grojau. Kapeloje teko būti su nepaprastais žmonėmis – smuiku griežė gydytojai Viktoras Batutis, Aldona Pavalkytė, birbyne – dabartinis knygų apie Tauragės rajoną autorius Albinas Batavičius ir kiti. Kai atvyko Vytautas Urbonas, aš iš kapelos perėjau į chorą. Dainuoju iki šiol. Tie, kurie su daina, šokiu, muzika susidraugauja, be to savo gyvenimo neįsivaizduoja. „Jūroje” – nemažai ilgamečių choristų, – sako V.Laurinaitis.Jis džiaugiasi, kad „Jūra” vėl stiprėja, kad grįžo jai vadovauti G.Bartušis. Bartušių „Jūroje” nemažas būrys: Virginijus – ansamblio meno vadovas, jo žmona Vaiva  ir dukra Vita – muzikantės, Gintaras – choro vadovas, jo žmona Daiva – akompaniatorė, Tomas – dainininkas, jo žmona Audronė – šokėja. Buvusi šokėja grįžo kaip vadovė„Jūroje” visuomet stipriausi buvo šokėjai. Niekas nenuneigs, kad tai ilgametės šokėjų vadovės Stanislavos Čilinskienės nuopelnas. Dabar šokėjai dėl įvairių priežasčių išgyvena didelį sunkmetį. Choristai, muzikantai gali būti ir vyresni žmonės, kurių gyvenimas jau nusistovėjęs, o šokėjai – jauni, turintys daug reikalų: darbas, mokslai, daugeliui – maži vaikai. Ką tik šokėjams pradėjusi vadovauti buvusi ilgametė „Jūros” šokėja Birutė Sagatauskienė teigia, kad vienintelis toks kolektyvas apskrityje turi būti išsaugotas, jis nusipelnęs didesnės valdžios pagalbos, visuomenės dėmesio. Ji tiki, kad šokių grupė vėl atsigaus, nes yra nemažai jaunuolių, kurie jai aukojasi. Vadovė džiaugiasi, kad į repeticijas atvažiuoja Kaune studijuojantys Raimundas Antanaitis ir Vida Trijonytė, Klaipėdoje dirbantis Robertas Kaikaris, į ansamblį grįžo Saulius Bartkus ir Gintaras Cemnalianskis, Antanas Dedūra šoka ir „Jūroje”, ir jos vadovaujamame kolektyve „Vėjava”. B.Sagatauskienė dėkinga moksleivių tėvams, kurie savo dukras leidžia šokti ansamblyje. Dviejų saviveiklininkų kolektyvų vadovė apgailestauja, kad dabar mokyklose nemokoma tautinio šokio, kad požiūris į tautinį meną nepalankus, o iš tautinių kostiumų nevengiama pasityčioti. „Jūroje” B.Sagatauskienė šoko penkiolika metų, keletą metų poroje su vyru Mečislovu. Ar smagu buvo į kolektyvą grįžti kaip vadovei? – Ten, kur buvo miela būti, sugrįžti visada smagu. Džiaugiuosi, jei pasiseka perteikti tai, ką moku. Tačiau manau, kad sugrįžau laikinai, „Jūros” šokėjams reikia jauno, energingo vadovo, kuris burtų, ugdytų jaunus šokėjus. Ir aš kviečiu: tegu ateina net nebandę šokti, jei norės, išmoks, pažinę džiaugsmą šokti, nebegalės to atsisakyti. Tai rodo ir toks pavyzdys, kad „Jūroje”, Skaičiavimo mašinų elementų, Keramikos gamyklų šokių kolektyvuose šokę žmonės, išugdyti Stanislavos Čilinskienės, sulaukę vyresnio amžiaus, šoka „Vėjavoje”. Dabar šokti tampa labai madinga ne tik Vilniuje, bet ir Tauragėje – moterys susibūrė šokti linijinius šokius, tik tautiniam šokiui per mažai dėmesio, – apgailestavo B.Sagatauskienė. Lopo drabužius ir tiki gražesne ateitimiVirginijus Bartušis į „Jūrą” atėjo 1989 metais, baigęs Vilniaus aukštesniąją muzikos mokyklą. Devynerius metus grojo klarnetu, vadovavo kapelai. Virginijus šį laikotarpį vertina kaip „Jūros” kūrybinio pakilimo laiką. Tuomet gerai dirbę visi kolektyvai, ypač stipri buvusi šokių grupė. Nuo 1998-ųjų iki 2000-ųjų buvo ansamblio meno vadovas, po to šešerius metus – tik „Jūros” žiūrovas.- Tuomet dirbau muzikos mokykloje, mokiausi Šiaulių universitete. Mano credo: ko imiesi, atiduok maksimumą pastangų, todėl keletą metų buvau priverstas man mielo darbo „Jūroje” atsisakyti. Prieš baigiant magistrantūros studijas pernai mane vėl pakvietė vadovauti „Jūrai”. Džiaugiuosi sugrįžęs, nors kolektyvas nebe toks, koks buvo kadaise. Ankstesnį lygį buvo išlaikiusi tik kaimo kapela. Kai „Jūra” buvo bepritylanti, kapela koncertavo, dalyvavo festivaliuose, konkursuose, varžytuvėse. Džiaugiuosi, kad į „Jūrą” grįžta buvę ansambliečiai – užtenka pokalbio ar telefono skambučio. Choristai vos scenoje telpa. Esu patenkintas, kad pernai į „Jūrą” atėjo mano brolis Gintaras ir ėmėsi vadovauti chorui, o išėjus ilgametei, ryškius pėdsakus palikusiai šokėjų vadovei Stanislavai Čilinskienei pavyko prikalbinti ateiti Birutę Sagatauskienę. Ji jaučia atsakomybę už tai, ką daro, sugeba saviveiklininkus įkvėpti, uždegti atkakliam darbui, – mintimis dalijosi V.Bartušis. Ko labiausiai trūksta vieninteliam apskrityje dainų ir šokių ansambliui?- Geresnės materialinės bazės. Per ilgą laiką ir dėl priverstinio kraustymosi į kitas patalpas saviveiklininkų apranga visai susidėvėjo, tenka lopyti – iš dviejų liemenių kurti vieną. Muzikantai koncertuose groja beveik vien savo instrumentais, tik pernai buvo nupirktas naujas mušamųjų instrumentų komplektas, – sakė V.Bartušis. Apie ateities planus V.Bartušis nekalbėjo, sakė esąs prietaringas: pasakysi, nebepadarysi. Pavyko tik tiek ištraukti, kad svajoja apie dar vieną „Jūros” kelionę į Italiją. Ansamblio meno vadovas mano, kad „Jūros” penkiasdešimtmečio gražus paminėjimas bus nemažas stimulas visiems geriau dirbti. Džiaugiasi, kad ta proga pavyko išleisti kuklų leidinėlį. Tik pačiam viską teko po kruopelę rinkti iš saviveiklininkų, nebuvo sukauptos medžiagos. UAB „Taškų mozaika” ne tik išleido šį leidinuką, bet ir parėmė finansiškai, o ten dirbantis ilgametis „Jūros” šokėjas Saulius Bartkus nemokamai jį sumaketavo. Leidybą parėmė rajono savivaldybė, Kultūros centras.

Žymos:
Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą