Dalis Antano Bagdono kolekcijos liks sandėliuose

2020-aisiais pasibaigęs bylinėjimasis tarp Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ ir Griežpelkių kaimo gyventojo Petro Dedūros lėmė, kad tautodailininko Antano Bagdono dirbinių kolekcija parkeliavo muziejun. Tik ne į menes, kaip buvo tikėtasi. Tautodailininko darbams ruošiama atskira ekspozicija, o dalis eksponatų dėl vietos muziejuje trūkumo taip ir liks gulėti įstaigos fonduose.

Žadėjo statyti menėse

Prieš mirtį žinomas Tauragės krašto tautodailininkas Antanas Bagdonas vylėsi, kad jam palikus šį pasaulį jo darbai bus eksponuojami Tauragės krašto muziejuje „Santaka“, tačiau tuometinis muziejaus vadovas tuomet atsakė, kad tam neužtenka vietos. Menininko dirbiniai nukeliavo į Petro Dedūros kaimo turizmo sodybą Griežpelkiuose, kur daug metų buvo eksponuojami specialiai įrengtoje patalpoje. Muziejui vadovauti ėmęsis Romualdas Vaitkus nuėjo ilgus teisminius kelius, kad 2015 metais mirusio A.Bagdono darbai pagaliau patektų muziejun.

– Didžiuosius eksponatus – stalą ir kėdes statysime pilies menėse, ir tikrai daug žmonių šiuos dirbinius pamatytų. Gintaro dirbiniai būtų eksponuojami atvirų fondų prieigose. Tai būtų nuolatinė ekspozicija. O ateityje bandysim ieškoti pilies teritorijoje patalpų vientisai ekspozicijai. Bet kadangi dabar dar tų patalpų neturime, konkrečiai atsakyti negaliu. Tautodailininko dirbiniai tikrai nebus kur nors paslėpti, bus prieinami visuomenei. Galbūt ne visai viskas, – prieš metus „Tauragės kurjeriui“ sakė muziejaus direktorius R.Vaitkus.

Muziejus nepajėgus

Dabar Seimo nariu išrinktas R.Vaitkus patikino, kad niekada nebuvo minties menėse įkurdinti nuolatinę A.Bagdono kūrinių ekspoziciją.

– Buvo mintis dėl laikinos ekspozicijos (menėse, – red.). Situacija tokia, kad dalis darbų, kurių reikšmė nėra tokia didelė, dabar bus fonduose. Atrinkome įdomesnius, vertingesnius, juos eksponuosime tautodailės ekspozicijoje. Nežinau, kaip dabar pasielgs Darius Kiniulis (šiuo metu laikinai vadovaujantis muziejui, – red.), bet planavome daryti tautodailės ekspoziciją. Kreipiasi daug tautodailininkų, bet muziejus nepajėgus kiekvienam skirti tiek vietos. Tautodailės ekspozicija šiek tiek išspręstų šį klausimą. Yra tautodailininkų, kurie turi sukaupę begalę paveikslų ir visus juos eksponuoti būtų neįmanoma, turbūt visa pilis tam turėtų būti skirta tuomet. O atrinkus gražiausius, vertingiausius, būtų logiškiausias sprendimas, – sakė R.Vaitkus.

Įrengti trukdo karantinas

Tačiau šiuo metu A.Bagdono darbai vis dar neturi savo vietos. Laikinai iki konkurso muziejui vadovauti paskirtas D.Kiniulis parodė, kur šiuo metu saugomas tautodailininko paveldas. Didžioji dalis dirbinių vis dar sukrauti dėžėse laukia, kol pandemija leis muziejininkams grįžti į darbo vietas ir įrengti naują ekspozicijų salę. D.Kiniulis atviras – ne visi iš Griežpelkių kaimo turizmo sodybos parsivežti daiktai bus eksponuojami.

Ant garsiojo ąžuolinio stalo pastatyta gintarinė lempa, planuojama, ras vietą tarp kitų Antano Bagdono dirbinių. Mortos Mikutytės nuotrauka

– Ekspozicijų salės įrengimo darbai pradėti spalio–lapkričio mėnesiais. Tačiau pradėjo griežtinti karantiną, žmonės ėmė dirbti iš namų ir darbai sustojo. Jei karantinas ilgai netruks ir leis darbuotojams grįžti į darbo vietas, tai pavasarį miesto šventei šią ekspoziciją paruošime. O dabar kol kas galioja primygtinis raginimas dirbti iš namų kas gali. Mes taip ir dirbame – vos keli esame muziejuje, – sakė D.Kiniulis.

A.Bagdonui skirta ekspozicijų salė bus muziejaus administracijos korpuse. Ten esančiose dviejose patalpose anksčiau vykdavo renginiai, tačiau įrengus menes ir ten organizuojant renginius atsilaisvinusias patalpas nuspręsta skirti tautodailininkams.

– Čia yra mediniai stendai, kurie tinka prie A.Bagdono stilistikos. Perklijuosime lipdukus su aprašymais, pateiksime informaciją apie tautodailininką. Vietoje, kur buvo stalas su žemėlapiu, eksponuosime gintarus. Turime A.Bagdono fotelį su indauja, tačiau jie yra fabrikiniai baldai ir jiems vietos ekspozicijoje nepakanka, tad saugosime juos fonduose, – patikino D.Kiniulis, patikslindamas, kad iš sodybos Griežpelkiuose į muziejų pargabenti 379 dirbiniai.

Laikinasis muziejaus vadovas patvirtino, kad anksčiau muziejui vadovavęs R.Vaitkus turėjo mintį garsųjį ąžuolinį A.Bagdono gamintą stalą ir kėdes su kunigaikščių portretais perkelti į menes. Tačiau, pasak D.Kiniulio, šie baldai „iškristų iš konteksto“. Todėl nutarta žinomo tautodailininko dirbinius perkelti į atskirą specialiai jam skirtą ekspoziciją, šalia įrengiant ir kitus krašto tautodailininkus įamžinsiančią ekspozicijų patalpą.

– Manau, Romualdas pamatęs kraustymo darbus – vežėm dvi dienas viską iš Griežpelkių – tada turbūt suprato, kad į menes netilps, – spėjo pašnekovas.

Sietyno nekabins

Tautodailininko kurta Lietuvos valdovų skulptūrų serija, kurią sudaro 20 dirbinių, jau rado ekspozicijoje vietą. Tikimasi po karantino įrengti stiklines vitrinas ir kone 80-čiai gintaro papuošalų. Viena siena bus skirta menininko kurtoms kaukėms. Būsimoje ekspozicijų salėje jau stovi ąžuolinis stalas su kėdėmis. Visgi fonduose kol kas dūla įspūdingas menininko nukaldintas metalo ir gintaro sietynas.

Didžiulis sietynas muziejaus luboms per sunkus – kol kas liks fonduose. Mortos Mikutytės nuotrauka

– Sietynas ne toks vertingas, o ir sunkus – dabar jo negalėtume pakabinti. Pastatyto eksponuoti nepavyks, nes nebeliks formos, – svarstė muziejui vadovaujantis istorikas.

Anot D.Kiniulio, ekspozicijų salėje įrengtos pakabinamosios lubos sunkaus gintarinio sietyno neatlaikytų. Vėliau bus svarstomos galimybės jį demonstruoti lankytojams, tačiau kada tai įvyks, neaišku.

Vertingiausiais A.Bagdono kūriniais laikomi gintaro juvelyriniai dirbiniai. Tačiau kaip nusprendžiama, kas pateks į ekspozicijų salę, o kas liks dulkėti fonduose?

– Ir kaitalioti daiktus ekspozicijoje yra variantas. Estetika dar svarbu. Tai subjektyvu kažkiek, net ne kažkiek. Visgi žiūrime, kad būtų patrauklu lankytojui ir kad eksponatai būtų vertingi. Štai kunigų bareljefai, skirtinga technika atlikti – skarda, bronza, medis. Taip pat vertingos darbų serijos – kaukės, kunigaikščių skulptūros. Sunku pasakyti, kiek tokių yra Lietuvoje, – sakė muziejaus vadovas.

Kolega: „Kiekvienas nori“

Tautodailininkas Zenonas Radvilas, kurio dirbiniai eksponuoti net Palangos gintaro muziejuje, atviras – koronavirusas ir karantinas apribojo bendravimą, tad ir pasidomėti, kaip šiuo metu laikomi amžinybėn iškeliavusio A.Bagdono darbai, jam neteko.

– Man sunku šią situaciją vertinti. Buvo autoriaus valia, virtinė teismų. Turbūt kiekvienas autorius nori, kad jo darbai būtų eksponuojami plačiai, o ne saugykloje padėti, – „Tauragės kurjeriui“ sakė Z.Radvilas. – Muziejaus menėse baldai jau sukomplektuoti, stilius vientisas, nežinau, ar ten reikia keisti ką nors.

Nors Tauragės krašto muziejus „Santaka“ teisminiu keliu iš Griežpelkių sodybos parsigabeno 379 įvairia technika gamintus eksponatus, visų jų sutalpinti rengiamoje ekspozicijoje nepavyks – dalis liks fonduose. Ir tai dar net ne visi menininko pasauliui palikti kūriniai – galybė jų išdovanota ar parduota.