fbpx

Prasidėjo Užgavėnių kaukių paroda

Dalintis:

Pandemija pakoregavo įprastą švenčių grafiką. Šiemet oficialusis Lietuvos gimtadienis – Vasario 16-oji sutampa su Užgavėnėmis, abi šventes Tauragės kultūros centro darbuotojai gyventojus ragina švęsti per atstumą.

Dvidešimt Užgavėnių kaukių papuošė Kultūros centro prieigas. Pasak centro vadovo Virginijaus Bartušio, tauragiškiai neliks be šventinio paminėjimo, tik jis gerokai skirsis nuo tų, prie kurių jau esame įpratę.

– Žmonės įpratę švęsti Užgavėnes. Turėjome tokią tradiciją Tauragėje, bet karantino metu susiburti negalima. Kultūros centre buvo likusios kelios Užgavėnių kaukės iš praėjusių metų, jas restauravome ir pakvietėme Tauragės rajono bendruomenes ir mokyklas prisidėti prie akcijos ir pagaminti naujas kaukes. Visiems, pareiškusiems norą, suteikėme plokštes, iš kurių Kultūros centro darbuotojai kartu su bendruomenių nariais pagamino tai, kas dabar puošia miestą. Kaukes gamino ir dviejų mokyklų atstovai. Prisidėjo „Versmės“ gimnazija ir „Šaltinio“ progimnazijos kolektyvas, – sakė V.Bartušis, kviesdamas kaukių pažiūrėti ateiti tauragiškius su savo šeimų nariais, nesibūriuojant nusifotografuoti su labiausiai patikusiomis, o nuotraukomis dalintis socialiniame tinkle uždedant žymą #TauragėsUžgavėnės. Planuojama, kad kaukės Tauragėje bus eksponuojamos dvi savaites.

Kaukės. Mortos Mikutytės nuotrauka

Užgavėnės – tradicinė daugelio Europos valstybių šventė, minima likus 46 dienoms iki Velykų. Užgavėnės – liaudies šventė, nesusijusi su jokiomis bažnytinėmis apeigomis. Per šventę siūloma valgyti daug ir riebiai, įprastai svečiai vaišinami ne tik mėsa, bet ir blynais. Rudenį švenčiamas Helovynas – tarsi Užgavėnių kopija. Vaikai per Užgavėnes persirengę įvairiais personažais lanko kaimynus prašydami blynų arba saldainių. Einant metams, blynus persirengėliai pamiršta ir dabar jau prašo euro arba saldainių.

Kaukės. Mortos Mikutytės nuotrauka

Užgavėnių kaukės

Lietuviai kaukes Užgavėnėms nuo seno gamindavo ir medžio, kailių ir net gyvūnų kaukolių. Kaukėse išryškindavo nosį, piešdavo ar lipdydavo asimetriškas akis. Kad ir kokios kaukės būtų baisios, jų personažai visada šypsodavosi.

Pirklys. Gaminant kaukę barzdą ir ūsus klijuodavo iš kailio ar lino, išryškindavo dantis, juodai arba geltonai dažydavo plaukus ir antakius, skruostus ir lūpas padažydavo raudonai. Pirklio kaukę aprengdavo sudriskusiais drabužiais, iš šiaudų pagamindavo kuprą. Prie kelnių diržo segdavo žvėrių kailių, piniginę, kojinę su puodų šukėmis ir pelenais.

Romai. Moterys ir vyrai vilki spalvotais, dažniausiai gėlių raštais išmargintais drabužiais. Moterims į rankas įduodavo lėlę, o vyrams – bizūną. Romais persirengusieji anksčiau veido nedengdavo jokia kauke, tik išsipaišydavo jį suodžiais.

Arklys. Arklį per Užgavėnes vaidindavo du nugaromis sustoję vyrai. Juos surišdavo, pridėdavo pagalvių. Vienas vyras rankose laikydavo išdrožtą arba iš popieriaus padarytą arklio galvą, o kitas – arklio uodegą, kurią dažniausiai atstodavo šluota.

Pagrindiniai lietuviškųjų Užgavėnių personažai – Lašininis, Kanapinis ir Morė, arba Kotrė. Lašininis visada vaizduoja sotumą ir persivalgymą, o Kanapinis – liesas, apdriskęs, kuris kovoje nugali Lašininį ir džiaugiasi atėjusia Gavėnia. Morė simbolizuoja vaisingumą. Ji sudeginama, o pelenai turėtų būti išbarstomi po laukus. Buvo tikima, kad tuomet bus derlius geresnis.

Dalintis:

Palikite komentarą