fbpx

Pristatyta Sigito Rutkaus poezijos knyga

Dalintis:

Praėjusį savaitgalį Tauragės viešosios bibliotekos skaitykloje pristatyta Sigito Rutkaus poezijos knyga „Sudegusi šviesa”, kurios pats autorius, deja, neišvydo. Sigito gyvybė užgeso šių metų kovo 27-ąją, praėjus dviem dienoms po jo 50 metų jubiliejaus, bevežant išleistą knygą jam į Klaipėdos ligoninę.
Susitikime dalyvavo knygos leidėjai – Sigitas Kancevyčius ir klaipėdiškis poetas, prozininkas Sigitas Poškus, Tauragės poezijos mėgėjų klubo „Žingsniai” nariai. Saksofonu grojo Sigitas Kazakevičius. Renginio metu buvo rodomi kadrai, kuriuose – knygos autoriaus skaitomos eilės. Filmuką kūrė Sigitas Kancevyčius ir Valdas Šarakvasas.S.Rutkus gimė 1957 metų kovo 25 dieną Tauragėje. Baigė tuometinę Tauragės IV-ąją vidurinę mokyklą, mokėsi Tauragės politechnikume. Pirmoji jo publikacija periodikoje pasirodė 1977-aisiais. „Sudegusi šviesa” – pirma ir, deja, paskutinė autoriaus poezijos knyga, į kurią surinkti geriausi 1985-2006 metais parašyti eilėraščiai. Dar prieš porą-trejetą mėnesių Sigitą bene kasdien buvo galima sutikti lėtai pėdinantį Tauragės miesto gatvėmis. Visuomet vieną ir mįslingai nusiteikusį. Išvaizda nuo kitų jis beveik niekuo nesiskyrė, tačiau vidumi nuo aplinkinių buvo tolimas. Buvo, kaip pats yra sakęs, morališkai be vietos, save realizuodavo kurdamas eiles. Jo kūnu ir siela išgyventos filosofinio pobūdžio eilės buvo spausdinamos ne tik vietinėje, bet ir respublikinėje spaudoje, almanachuose, poezijos rinktinėse, knygoje „Laiškai į laisvę”.Sigitas niekada neslėpė, kad sėdėjo kalėjime. Ir ne kartą. Apie savo praeitį visuomet kalbėjo su liūdesiu. Sielvartavo, kad nebeturi šeimos ir tik sapnuose pasikalbėdavęs su dukra. Neturėjo darbo, draugų. Gyveno su tėvais.  Vienišius S.Rutkus yra sakęs, kad gyvenimo ragavo ir šiokio, ir tokio, ir visai be skonio. „Belangė” jo neišvedė iš pusiausvyros, jo paties teigimu, kaip tik padėjo išlikti žmogumi.Būdamas ištikimas savo poetiniam žodžiui Sigitas rado bendraminčių, žmonių, kurie jo nepasmerkė, o priėmė tokį, koks yra. S.Rutkus, iki pat paliekant šį pasaulį, ne tik žvejojo, daug mąstė, laukė tos vienintelės, bet ir dažnai susitikdavo su poezijos mylėtojas „Žingsnių” klube. Su jais ne kartą yra dalyvavęs įvairiuose renginiuose, poezijos konkursuose. Jo eilių klausėsi ne tik kraštiečiai. Tauragėje surengtame konkurse, skirtame lietuviško žodžio atgavimo šimtmečiui, Sigito eilės buvo pripažintos geriausiomis.

Žymos:
Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą