Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta Alfonso Eidinto knyga „Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais“.
Naujausioje profesoriaus Alfonso Eidinto knygoje aptariamos masinės lietuvių emigracijos bangos, jų kilimas ir Lietuvos visuomenės bei politikų reakcija į jas. Keliamas nepaprastai svarbus klausimas – kaip emigracijos centrų buvimas veikia dabartinę išeivystę, koks tėvynės poveikis išeivijai, kaip tai veikia tautos egzistenciją, kokios mintys kyla dėl emigracijos ir jos naudingumo ar žalos tautos bei valstybės raidai.
„Ši tema išsvajota – emigracija man visada rūpėjo, nes aš pats esu iš emigrantų šeimos. Knygos tikslas – parodyti emigracijos mastą ir dėmesio tam nerodymą. Labai sunku sustabdyti emigruoti pasiryžusius asmenis. Liūdna, kad dauguma studentų, išvažiavusių studijuoti į užsienį, ten ir pasilieka, o dauguma užsieniečių, atvykusių mokytis į Lietuvą – grįžta į savo šalį. Kažkas blogai. Šiandien esame mirštanti tauta“, – kalbėjo knygos autorius.
Anot A.Eidinto, emigracija – normalus dalykas: žmonės laisvi, ieško galimybių, džiaugiasi laisve keliauti, dirbti, gyventi, tačiau didelė emigracija atneša ir negatyvių reiškinių. Vyksta ne tik protų nutekėjimas, kai šalį palieka darbingi, gabūs žmonės, bet esama ir liūdnų istorijų, kai užsienis juos pasitinka kupinas pavojų – vergiškas darbas, prekyba žmonėmis. Į užsienį išvykę Lietuvos piliečiai ne visada išsaugo lietuvių kalbą, ypač jos nebemoka emigrantų vaikai.
Renginį su profesoriumi A.Eidintu moderavo Eugenijus Šaltis ir leidyklos „Mokslo enciklopedijų leidybos centras“ atstovė Irena Stankevičienė.
Bibliotekos inform.