Tikrai žemai reikia nusilenkti Tauragės garbės piliečiui, muzikantui, publicistui, rašytojui Albinui Batavičiui. Už ką? – paklausite. Atsakau – už daug ką, bet šiuo atveju už tai, kad jis išsiaiškino faktus ir plačiai paskleidė žinią apie prieš 100 metų per Kalėdas Tauragėje įvykusį pirmąjį jaunos ir jau nepriklausomos Lietuvos kariuomenės orkestro viešą koncertą. Tai nenuginčijamas ir įrodytas faktas. Apie tai A.Batavičius rašo savo knygoje „Tauragės apskrities dūdų orkestrai“, išleistoje 1995 m.
Nuo to laiko Tauragėje jau trečią dešimtmetį kas 2–3 metus vyksta unikalūs ir vieninteliai tokie Lietuvoje šalies karinių orkestrų festivaliai, karinių orkestrų koncertai rengiami Tauragės rajono kaimuose, bažnyčiose, įspūdingi pasirodymai vyksta Vasaros estradoje. O gruodžio 27 dieną Tauragės kultūros rūmuose vyks Lietuvos kariuomenės orkestro pirmojo viešo koncerto 100-mečiui skirtas koncertas „100 orkestro garsų“.
Kai 2018 m. šimtmečio Dainų šventėje sutikau dabartinį Lietuvos kariuomenės orkestro (anksčiau vadinto Lietuvos kariuomenės garbės sargybos orkestru) meno vadovą ir dirigentą majorą Egidijų Ališauską ir paklausiau, ar ruošiasi 100-mečio koncertui Tauragėje, gavau tvirtą ir rimtą patvirtinimą, kad tikrai ruošiasi ir priima tai kaip labai atsakingą, prasmingą, kartu ir šventinę misiją.
Nusilenkti reiktų ir mūsų krašto iškiliam žmogui, vargonininkui, chorų ir orkestrų vadovui, dirigentui, kompozitoriui, šimtmečio tauragiškiui
JUOZUI GUDAVIČIUI (1873–1939)
Kas bent kiek domisi chorine muzika ar Lietuvos dainų šventėmis, be jokios abejonės, girdėjo nuostabią Juozo Gudavičiaus dainą mišriam chorui „Kur giria žaliuoja“. Taip, tai to paties J.Gudavičiaus daina, to paties, kurio dėka prieš 100 metų Tauragėje ir įvyko pirmas viešas Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas.
Baigęs Eržvilko pradžios mokyklą, kurį laiką muzikos mokęsis pas Varlaukio vargonininką V.Zigmantavičių, J.Gudavičius 1894–1898 m. studijavo Varšuvos muzikos institute, kur įgijo muzikos mokytojo ir karo kapelmeisterio kvalifikacijas, vienerius metus vargonuoti mokėsi pas prof. Aloyzą Butkevičių. Vasaros atostogas praleisdavo gimtuosiuose Skliausčiuose (maždaug kilometras nuo Varlaukio, Eržvilko sen.) ir suorganizuodavo chorus.

Kapelmeisterio Juozo Gudavičiaus vadovaujamas I pėstininkų DLK Gedimino pulko orkestras. Alytus, 1920 08 15. Centre – J.Gudavičius. Šis orkestras 1919 12 25 koncertavo Tauragėje
1898 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas carinės kariuomenės Kauno įgulos kapelmeisteriu. Orkestras bazavosi Kaune, Kretingoje, Gargžduose. 1904 m. vasarą Kretingos dragūnų pulko orkestras rengė koncertus Palangoje. 1905 m. muzikas apsigyveno Kaune ir buvo Kauno tvirtovės I pėstininkų pulko kapelmeisteris, Juozo Naujalio paragintas suorganizavo „Dainos“ draugijos vaikų chorą ir 1906–1909 m. jam vadovavo, surengė lietuviškų dainų koncertų, parašė straipsnių žurnalui „Vargonininkas“. 1908 m. Skliausčiuose subūrė pirmąjį lietuvišką chorą, kuris nuo 11 dalyvių vėliau išaugo iki 62, o Eržvilke – pirmąjį pučiamųjų orkestrą. 1910 m. subūrė 85 dainininkų chorą Nemakščiuose, dėjo pastangas, kad choras bažnyčioje giedotų lietuviškai, rengė gegužines. Ir tai vyko prie caro valdžios, kas kartais atrodo beveik neįtikėtina.
Gilią vagą įrėžė J.Gudavičiaus muzikinė, kultūrinė veikla Tauragėje. 1912 m. jis atvyko į Tauragę, bandė čia įkurti muzikos mokyklą, tačiau nesėkmingai, organizavo chorus, dalyvavo teatro mėgėjų veikloje, rengė vakarus-koncertus. 1915 m. pasitraukė į Skliausčius, kur atgaivino chorą ir 1916 m. surengė didelį koncertą. 1918 m. Panevėžyje įsteigė muzikos mokyklą ir trumpai jai vadovavo. 1919 m. buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir pateko į I Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino pulką, dirbo kapelmeisteriu Marijampolėje, Alytuje ir Klaipėdoje, koncertavo Palangoje. 1925 m. vėl sugrįžo į Skliausčius, kur vargonininkavo ir vadovavo chorui. Vėliau dėstė muziką Tauragės mokytojų seminarijoje ir komercinėje mokykloje, organizavo chorus ir orkestrus. Su Tauragės jungtiniu choru (200 dalyvių) dalyvavo 1927 m. dainų šventėje Klaipėdoje ir 1928 m. visos Lietuvos dainų šventėje Kaune. Su Varlaukio „Vilniui vaduoti“ sąjungos choru dalyvavo 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėje Kaune. 1930–1939 m. gyveno Paįstryje, kur vargonininkavo ir vadovavo chorui, 1934 m. dirigavo Panevėžio kariškių orkestrui, 1937 m. dėstė vargonininkų kursuose Panevėžyje.
Prieš keletą metų kartu su kultūros darbuotojais iš Tauragės šių eilučių autoriui teko lankytis Paįstryje ir matyti, kaip gražiai ten įamžintas iškiliojo mūsų kraštiečio atminimas. Pasakykite man, kas žino, kaip įamžintas J.Gudavičiaus vardas Tauragėje? Tiesa, jis protingų Tauragės žmonių dėka išrinktas į iškilių tauragiškių 100-tuką. Ir tai tebūnie pirmas žingsnis.
J.Gudavičius rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, rašė straipsnius įvairiais muzikos klausimais, dalyvavo „Dainos“ draugijos veikloje, išugdė daug gerų muzikantų, kapelmeisterių, vargonininkų ir muzikos mokytojų. Sukūrė 72 dainas, 51 giesmę, 3 mišias, 46 kūrinius pučiamųjų orkestrui ir 6 kūrinius fortepijonui. 1912, 1920, 1928, 1932 ir 1970 m. išleisti jo dainų ir giesmių rinkiniai. Vyčio kryžiaus ir Vytauto Didžiojo ordinų kavalierius, 1919 m. savanoris, daug prisidėjęs prie muzikinės kultūros ugdymo Lietuvoje, ypač periferijoje, J.Gudavičius ir šiandien išlieka mums patriotiškumo, plataus kultūrino diapazono pavyzdys.
MAJORUI JUSTINUI JONUŠUI (1938–2013)
Turime nusilenkti ir šiam iškiliam muzikui, Tauragės kultūros bičiuliui, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalieriui, atkurtos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestro kūrėjui, ilgamečiam Lietuvos kariuomenės orkestro vadovui ir vyriausiajam kapelmeisteriui. Nepaisant to, kad jo kūrybinė veikla buvo labai plati, jis – ilgametis Lietuvos dainų švenčių dirigentas, įvairių Lietuvos pučiamųjų orkestrų puoselėtojas ir įkūrėjas, respublikinių dainų švenčių pučiamųjų orkestrų atrankos komisijų nuolatinis narys, dirigentų asistentas ir dirigentas, Baltijos respublikų studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ dirigentas, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų švenčių Vilniuje dirigentas. Maestro J.Jonušas visada entuziastingai pasinerdavo į Tauragėje vykstančių kariuomenės orkestrų festivalių organizavimą, šventinių, jubiliejinių koncertų rengimą. Su juo dirbti Vasaros estradoje buvo vienas malonumas (teko būti gal 5–6 festivalio koncertų vedėju). Jis buvo dalykiškas, griežtas, kūrybiškas, lankstus, sąmojingas ir mylintis orkestrą, orkestrų muziką. Tauragė jam turi būti dėkinga už tai, kad ir dabar J.Jonušo didelėmis pastangomis, keičiantis kartoms, nenutrūksta kūrybiniai ryšiai tarp kariuomenės orkestrų ir Tauragės kultūros centro. Čia, be jokio abejonės, reikia pripažinti ir kultūrininkų Irenos Sliusarskytės-Petraitienės bei Virginijaus Bartušio nuopelnus.
Na, o gruodžio 27-ąją, po jubiliejinio koncerto, mums nusilenks visas Lietuvos kariuomenės orkestras ir dabartinis jo meno vadovas ir dirigentas majoras
EGIDIJUS ALIŠAUSKAS
Šio talentingo muziko, tarptautinių konkursų laureato, garsaus birbynininko, Lietuvos kariuomenės orkestro vyriausiojo dirigento ir vadovo, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos docento pastangomis Tauragėje karinių orkestrų festivalių ir koncertų tradicija nenutrūksta. Maloni žinia ir ta, kad kartu su orkestru Tauragėje jubiliejiniame koncerte matysime ir tauragiškius atlikėjus – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentes Virginiją Bartušytę ir Lorijaną Laurinskaitę, Tauragės kultūros centro vokalinę grupę, vadovaujamą Arūno Rakevičiaus.
AMŽINAI LIKS ISTORIJOJE
Kai kam gali atrodyti, pamanykit tik, orkestras, kam jis įdomus, vien tik išlaidos. Taip manantiems noriu atsakyti citata iš minėtos Albino Batavičiaus knygos: „Besivydamas bermontininkus, LDK Gedimino pulkas kartu su J.Gudavičiaus vadovaujamu orkestru iš Alytaus per Kauną, Jonavą, Daugpilį pasiekė net Biržus. Vėliau po ilgo ir varginančio žygio pro Radviliškį, Baisogalą, Šiaulius pulkas atžygiuoja į Tauragę ir, išlaisvinęs ją nuo bermontininkų, trumpam čia apsistoja. J.Gudavičius, patyręs kapelmeisteris, išnaudoja kiekvieną pulko atokvėpio minutę. 1919-ųjų kovo 27-ąją jo suorganizuotas orkestras Marijampolėje pulko parado metu pagrojo vos pirmąjį maršą o štai …besivejant bermontą, sustojus Tauragėje, buvo atliktas gruodžio mėn. 25 d. pirmas orkestro koncertas iš didesnių veikalų ir choro“.
„Šisai pirmas orkestras, kaip ir pirmas lietuvių pulkas, liks amžinai mūsų istorijoje, nes kur juos pirmą sykį lietuviai išgirdo ir pamatė, visur ašaromis iš džiaugsmo aplaistė. Tad tegyvuoja mūsų atmintyje amžinai tie pirmojo orkestro veikėjai savanoriai, aukotojai ir organizatorius J.Gudavičius…“ (Juozas Žilevičius, „Muzikos almanachas“, 1924 m. Kaunas).