Didžiausioje mėgėjų teatrų apžiūroje-šventėje „Atspindžiai“, kuriame dalyvauja ryškiausi Lietuvos suaugusiųjų teatrai, Skaudvilės skyriaus mėgėjų teatrą „Atodanga“ ir režisierę Zitą Jurevičienę lydėjo sėkmė – spektaklį apie rašytoją Ievą Simonaitytę „Pasivaikščiojimas su Šventvakarių Ėve“ komisija įvertino puikiai ir skyrė diplomantų titulą.
Šiemet regioninėse apžiūrose parodyta arti šimto spektaklių, kuriuose vaidino beveik tūkstantis teatralų mėgėjų. „Atspindžių“ renginyje, vykstančiame kas dvejus metus, režisierę Zitą Jurevičienę su spektakliu „Pasivaikščiojimas su Šventvakarių Ėve“, kuriam ji parašė scenarijų, paskatino dalyvauti Tauragės kultūros centras.
– Dalyvavome pirmą kartą ir labai sėkmingai. Iš viso 95 teatrai dalyvavo, regionais suskirstė. Mes pakliuvome į Telšių Žemaitės dramos teatrą. Dalyvavo daug kolektyvų, o mes – priešpaskutiniai. Kai suvaidinome, pamatėme, kad stojasi žiūrovai ir ploja. Mums nori įteikti padėką, o ovacijos vis nenutyla. Dar kartą mus kviečia nusilenkti. Mes nusilenkiam. Dar nenutyla ovacijos. Taip tris kartus lenkėmės. Buvo iki graudulio, nes žiūrovams labai patiko. Man tai didžiausias įvertinimas, – išgyventą jaudulį atskleidė režisierė.
Ne tik žiūrovus sužavėjo „Atodangos“ spektaklis – aktoriams pagyrų negailėjo ir komisija, pagrindinį Ėvės vaidmenį, kurį atliko režisierė Z.Jurevičienė, įvertinusi kaip labai stiprų. Puikiai savo vaidmenis atliko Žydrė Macienė, Rasa Bartkuvienė, Tomas Remeikis, Jonas Griškus, Valerija Orlovienė ir Darius Liūnas, todėl Skaudvilės teatras pakviestas Vasario 16-osios proga vaidinti Tytuvėnų vienuolyne.
– Komisijai patiko, kad tai švietėjiškas spektaklis ir ragino jį rodyti užsienio lietuvių bendruomenėse, pažadėjo rekomenduoti. Prieš konkursą svarsčiau: 95 teatrai, mes pirmą kartą čia, vargu, ar ką nors laimėsim. O užvakar paskambino, pasveikino ir pranešė, kad laimėjome diplomantų titulą. Džiaugiuosi labai, – atviravo teatro vadovė.
Spektakliui „Pasivaikščiojimas su Šventvakarių Ėve“ scenarijų parašyti Z.Jurevičienei pavyko ne iš karto. Rašė nuo pavasario, beveik per visą vasarą, rėmėsi I.Simonaitytės kūrinių personažais. Pirmasis rezultatas nuvylė, scenarijų suplėšiusi sėdo rašyti naujo. Šįkart gilinosi į rašytojos gyvenimą, pamažu dėliojo ir darbu liko patenkinta.
– Rinkau medžiagą iš Ievos Simonaitytės biografinės trilogijos, įvairių amžininkų, kritikų atsiliepimų, archyvinę medžiagą išnaršiau. Videofilmus visus išžiūrėjau, kad prisijaukinčiau Ėvę, kad ją išpildyčiau. Spektaklyje trumpai apžvelgiamas jos gyvenimo kelias nuo sunkios vaikystės iki pat mirties, – pasakojo pašnekovė.
Scenarijų parašyti ir pastatyti spektaklį „Pasivaikščiojimas su Šventvakarių Ėve“ suspėta iki 2022 metų, kurie buvo skirti rašytojai I.Simonaitytei atminti. Premjera įvyko Skaudvilės kultūros namuose. Iki šiol aktoriai kviečiami atvykti vaidinti į kitus rajonus. Labiausiai jiems įsiminė pasirodymas I.Simonaitytės memorialiniame muziejuje rugsėjo mėnesį.
– Kur tik važiavom, visi sakė, kad spektaklis labai pavykęs. Tauragės kultūros rūmuose jo dar nerodėm. Vaidinome I.Simonaitytės name, jos verandoje, kur ji gerdavo, kaip rašė – „kafiją“, laukdama svečių, žiūrėdavo į savo darželį, kur augo daugybė rožių, – pasakojo ilgametė režisierė ir aktorė.
Kuo daugiau gilinosi į rašytojos gyvenimo istoriją, tuo labiau ji patiko Z.Jurevičienei.
– Rinkau apie ją ne tik perliukus. Oho, kokia ji buvo, šokdino visus. Kunigas Bleiveisas ją labai mylėjo, globojo ir išsiuntė į Vokietiją mokytis luošų vaikų mokykloje. Ten jai operavo koją, ten ji išpruso, tapo miestiete. Grįžusi į tėviškę mokėjo dvi kalbas, vokiečių ir lietuvių. Kai sužinojo, kad kunigą palaidojo bendrose kapinėse, privertė sovietų valdžią iškasti palaikus ir perlaidoti Vanagų parapijoje. Ji sakė: jis ten dirbo, tai ten turi būti palaidotas. Sovietų valdžia jai pakluso, – garsia rašytoja žavisi Zita.