Muziejininkų, tautodailininkų, žiniasklaidos ir valdžios atstovų akivaizdoje iškilmingai pristatyta naujoji a.a. Antano Bagdono meno kūrinių ekspozicija. Juvelyras Zenonas Radvilas pasidalijo prisiminimais, edukatorė Renata Jančiauskienė – mokslinėmis įžvalgomis apie kaukes. Teisminiu keliu į muziejų pargabentų dirbinių apžiūrėti atvyko ir Petras Dedūra, kurio sodyboje tautodailininko dirbinių kolekcija anksčiau buvo laikoma.
Tauragės garbės piliečio a.a. Antano Bagdono meno dirbinių kelias į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ buvo nelengvas. Iš dar tuomet gyvo tautodailininko rankų darbų priimti muziejus negalėjo – patalpų nepakako, tad visa kolekcija nugulė Griežpelkių kaimo turizmo sodyboje. „Tauragės kurjeris“ aprašė muziejaus Odisėją teismų koridoriais, siekiant atgauti meno dirbinius, o teismui priėmus palankų sprendimą, per antrąjį karantiną muziejaus darbuotojai įrengė išskirtinę ekspoziciją su kraštą garsinusio menininko darbais.
– Sprendėme tą koncepciją, kiek parodyti, kad nebūtų perkrauta, konsultavomės. Vis minime Antaną Bagdoną, bet turime nepamiršti ir jo žmonos Elenos, nes gintaro dirbinius jie kartu kūrė. Mūsų ūkvedys Virginijus Razas perdarė stalą į vitriną. Noriu ir etnografei Viliutei Ružinskaitei padėkoti, ji surinko daug istorinės medžiagos apie A.Bagdoną, – kolegoms muziejininkams dėkojo istorikas Darius Kiniulis.
Antano Bagdono ir jo žmonos Elenos darbų ekspozicijos pristatyme V.Ružinskaitė pasakojo, kad A.Bagdonui paklusęs ir medis, ir molis, ir kitos kūrybos technikos. Jis labai mylėjo savo mamą ir jai žadėjo pastatyti namą – suspėjo tai padaryti, o sodyba buvo ypatingai išpuošta. Muziejaus edukatorė-renginių organizatorė Renata Jančiauskienė išsamiau analizavo A.Bagdono kurtas kaukes, jų simboliką, ragino patyrinėti žvilgsniu jomis išreikštas emocijas.

Nors ekspoziciją puošia ypatingo kruopštumo medžio darbai ir kaukės, daugiausiai susidomėjusiųjų būrėsi prie gintaro papuošalų. Mortos Mikutytės nuotrauka
Renginyje dalyvavo menininko amžininkai, juvelyras Zenonas Radvilas dalijosi prisiminimais ir kartu nuveiktais darbais, pasakojo, kokius sunkumus teko įveikti, kai dar buvo tik pradedantys menininkai ir tik mokėsi įvairių amato technikų.
Susirinkusieji galėjo pastebėti ir anksčiau menininko kolekcija besirūpinusį Petrą Dedūrą. Jis, apžvelgdamas ekspoziciją, neslėpė apmaudo.
– Na, nors tiek. Bet kad čia ne viskas sudėta, – sakė Griežpelkių sodybos šeimininkas.
Vėliau, laikantis Operacijų centro vadovo nurodymų, renginio dalyviai išprašyti iš ekspozicijų salės ir paraginti plačiau pabendrauti pilies kiemelyje. Tarp apsaugines kaukes dėvėjusių renginio svečių nuskambėjo apmaudo gaidelių, mat ne visi spėjo pasidalyti juos su pripažintu krašto tautodailininku siejusiais prisiminimais.