Atsinaujinanti energija renovacijoje: naudinga ir aplinkai, ir žmogui

Daugiabučių atnaujinimo metu dažniausiai pirmenybė teikiama pastato apšiltinimui – tai pokytis, kurį gyventojai greičiausiai pastebi tiek vizualiai, tiek savo sąskaitose. Vis dėlto norint siekti dar didesnio energinio efektyvumo ir sumažinti taršą, būtina žengti dar vieną žingsnį – diegti atsinaujinančios energijos sprendimus. Saulės elektrinės ar šilumos siurbliai padeda ne tik pakelti pastato energinio naudingumo klasę, bet ir paversti seną daugiabutį artimu klimatui neutraliam pastatui.

Išmanaus šildymo privalumai

Apšiltinus namą, atnaujinus inžinerines sistemas, sumažėja šilumos nuostoliai, pagerėja vidaus komfortas, o pastatas įgauna estetiškesnį vaizdą. Tačiau, kaip pažymi Lietuvos saulės energetikos asociacijos ekspertas Vitas Mačiulis, gyventojai neretai praleidžia pro akis svarbų aspektą – atsinaujinančių šaltinių potencialą. Saulės elektrinės, kolektoriai ar šilumos siurbliai sumažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir ilgainiui leidžia ženkliai sumažinti eksploatacines išlaidas.

„Kad naudojant saulės modulius galima gana pigiai pasigaminti elektrą – Lietuvoje tai nebėra naujovė. Tačiau šilumos siurblys dar daugeliui atrodo gana egzotiškai. Suprasti, kaip galima lauke temperatūrai esant -10 laipsnių arba žemėje +5 laipsniams, paimti iš jų šilumą ir paversti ją į +24 laipsnius bute, nėra paprasta“, – pasakoja ekspertas.

Šilumos siurbliai veikia naudodami šilumą, sukauptą ore, vandenyje ar žemėje. Ši energija specialiais vamzdžiais surenkama ir perduodama šildymo bei karšto vandens sistemai. Priklausomai nuo šilumos šaltinio, naudojami geoterminiai (žemė–vanduo) arba oras–vanduo siurbliai. Kiekvienu atveju tinkamiausias sprendimas priklauso nuo specifinių techninių sąlygų.

Išlošia derinantys sprendimus

Pasitelkus šilumos siurblius galima reikšmingai sumažinti ne tik energijos sąnaudas, bet ir anglies dvideginio emisijas. O dar didesniam efektui pasiekti svarbu derinti kelis energijos šaltinius.

„Pavyzdžiui, kartu įrengus saulės elektrinę ir šilumos siurblį, galima dalį ar visą elektros energijos ir šilumos poreikį padengti vietoje pagaminta žaliąja energija. Tokia integracija leidžia dar labiau sumažinti eksploatacines išlaidas ir tapti mažiau priklausomiems nuo centralizuoto energijos tiekimo. Tai leidžia ne tik taupyti šilumos energiją bei pinigus, bet ir artėti prie klimatui neutralaus būsto vizijos“, – pasakoja Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.

Eksperto teigimu, net ir tuo atveju, jei atsijungti nuo centralizuoto šildymo tinklo nėra galimybės, šilumos siurbliai gali būti naudojami kaip papildomas šaltinis. Vis dėlto tokios sistemos įrengimui dažniausiai reikalingas žemės sklypas šalia pastato gręžiniams įrengti. Taip pat būtina atlikti grunto tyrimus ir įvertinti jo tinkamumą. Be to, jei pastatas prijungtas prie tinklų, reikia suderinti alternatyvų sprendimą su šilumos tiekėju.

Geri pavyzdžiai – įkvėpimas veikti

Sėkmingos renovacijos istorijos rodo, kad kompleksinis požiūris duoda apčiuopiamus rezultatus. Vienas iš tokių pavyzdžių – daugiabutis Avižieniuose, Vilniaus rajone, pripažintas „Metų renovacijos projekto 2025“ rinkimų nugalėtoju. Jame įdiegtas geoterminis šildymas ir ant stogo įrengta saulės elektrinė. Dėl to didžioji dalis pastato energijos poreikių padengiama vietoje, o CO₂ emisijos sumažėjo nuo 271,65 iki 19,69 tonų per metus.

Dabar – itin palankus metas apsispręsti dėl renovacijos ir teikti paraiškas valstybės paramai, skatinančiai daugiabučius pasiekti B ar aukštesnę energinio naudingumo klasę. Kvietimas galioja iki spalio 1 dienos.

Daugiau informacijos apie sąlygas – oficialiame APVA puslapyje: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė

Užs. Nr. 142