Atsisveikinimas su senu kompiuteriu: užbėkime rizikai už akių

Dalintis:

Net 41 proc. Lietuvos gyventojų teigia namuose turintys 1–2 nenaudojamus arba beveik nenaudojamus kompiuterius. Šių prietaisų kaupimo priežastis – nesaugumo jausmas arba baimė. Vieni bijo prarasti duomenis ir neprisiruošia tinkamai juos sutvarkyti, kiti gi bijo, kad jų naudojamas kompiuteris suges ir jie liks be svarbaus prietaiso. Specialistas paaiškino, kaip paruošti seną kompiuterį su juo atsisveikinant, kad būtume saugūs dėl savo duomenų ir išvengtume galimos finansinės ar moralinės žalos.

Asmeniniai duomenys – asmeninis rūpestis

– Ne pirmus metus stebime šalies gyventojų polinkį kaupti nenaudojamus arba beveik nenaudojamus prietaisus, stengiamės atkreipti dėmesį, kad tai nėra tvari elgsena. Kita vertus, kompiuterių kaupimas yra specifinė problema, nes sename kompiuteryje gali būti prieinami svetimi asmeniniai duomenys. Vis dėlto atsakingai šalinti elektronikos atliekas ir pasirūpinti asmeninių duomenų apsauga turėtų pats kompiuterio savininkas, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovė Laura Jurevičienė.

Kaip parodė EPA inicijuotas šalies gyventojų elgsenos tyrimas, daugiau kaip pusės tyrimo dalyvių namuose rastume nenaudojamų ar beveik nenaudojamų kompiuterių. Daugiau kaip ketvirtadalio respondentų namuose yra po vieną nenaudojamą arba beveik nenaudojamą kompiuterį. Po du tokius kompiuterius teigė turintys 15 proc. gyventojų, po 3 kompiuterius – 8 proc., po 4 tokius prietaisus – 2 proc. tyrimo dalyvių.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl laiko namuose tokius nenaudojamus prietaisus (46 proc. respondentų) – kompiuteryje yra senų dokumentų, nuotraukų, kurių neprisiruošia perkelti į naują prietaisą. Senas kompiuteris vertinamas kaip patogus būdas saugoti senus dokumentus. Kita svarbi priežastis (45 proc. respondentų) – nenaudojamas kompiuteris laikomas atsargai, jei šiuo metu naudojamas sugestų. Beveik trečdalis respondentų tvirtina, kad nenaudojamus kompiuterius namuose laiko dėl to, kad kam nors atiduoti ar parduoti tokį naudotą daiktą būtų rizikinga, o kreiptis į specializuotą įmonę, galinčią pagelbėti patikimai ištrinant duomenis ar sunaikinant kompiuterio kietąjį diską, jie neprisiruošia arba nežino, kur kreiptis.

– Manau, kad tie, kurie naudojasi kompiuteriu, tikrai moka internete susirasti tokias paslaugas teikiančią įmonę. Daugeliui tiesiog trūksta įpročio duomenų tvarkymą vertinti kaip būtiną šiuolaikinio žmogaus higieną. O juk labai svarbi yra ir pareiga tinkamai rūšiuoti atliekas, prisidedant prie to, kad jos būtų perdirbamos ir virstų naujais gaminiais. Būtent tai nutinka šalinant senus kompiuterius elektronikos atliekoms skirtame tinkle, naudojantis specialiaisiais konteineriais, randamais prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose, – aiškina EPA projektų vadovė.

Duomenų apsaugos būdų – ne vienas

Tyrimas taip pat atskleidė, kad tik 27 proc. jo dalyvių nenaudojamus kompiuterius šalino specializuotame elektronikos atliekoms skirtame tinkle ir net 30 proc. jų pardavė ar padovanojo tiesiog patys pratrynę duomenis. Vos 9 proc. apklausos dalyvių dėl tokio kompiuterio duomenų saugumo užtikrinimo – programiškai ištrinant ar sunaikinant kietąjį diską – kreipėsi į specialistus.

Profesionalias kompiuterio duomenų šalinimo ir jų atkūrimo bei kompiuterio kietųjų diskų fizinio sunaikinimo paslaugas teikiančios įmonės „Duomenysplius“ vadovas Darius Soročinskis atkreipia dėmesį į kompiuterio duomenų ištrynimo specifiką. Anot jo, jei kompiuteryje naudojamas SSD (angl. solid state drive) diskas, tai iš jo ištrynus duomenis galimybė juos atkurti yra itin menka, galima sakyti – ištriname negrįžtamai. Tuo tarpu HDD (angl. hard disk drive) diske negrįžtamai ištrinti duomenis galima tik specialiu būdu, naudojant atitinkamas profesionalias programas.

Kadangi ne visi žmonės supranta, koks konkretus kietasis diskas yra įdiegtas jo turimame kompiuteryje, dėl to patariama kreiptis į specialistus, kurie įvertintų rizikas bei galimybes. Rinkoje tokia specialisto paslauga, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, gali kainuoti 10–30 eurų. Vis dėlto tai nėra daug, įvertinus pavojus. Juk panaudojus asmeninius duomenis, galima ištuštinti sąskaitą, o privataus gyvenimo ar kompromituojančius dokumentus galima pasitelkti šantažui ar pakenkti reputacijai.

– Jei kreipsitės į specialistus dėl HDD disko duomenų apsaugos, tai jie galės suteikti vieną iš paslaugų – programinį duomenų sunaikinimą arba mechaninį disko sunaikinimą. Saugant gamtą ir renkantis ekologišką elgseną, tinkamesnis variantas būtų programinis duomenų sunaikinimas, kad kietąjį diską būtų galima naudoti toliau. Tokiu atveju diskas išimamas iš prietaiso, įstatomas į specialią įrangą, ten išvalomas ir tada sugrąžinamas atgal į kompiuterį, – aiškina D.Soročinskis.

Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad visus duomenis galima ištrinti tik iš neproblemiško disko, tad prieš trinant rekomenduojama patikrinti disko būklę.

Nuotoliniu būdu apsisaugoti nepavyks

Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad per nuotolį profesionaliai suteikti kompiuterio duomenų sunaikinimo paslaugą, deja, nebūtų įmanoma. Todėl reikėtų itin kritiškai vertinti internete rastus pasiūlymus, pavyzdžiui, parsisiųsti programėlę ir ja pasinaudojus ištrinti duomenis.

– Nuotoliniu būdu negrįžtamai galima ištrinti nebent tik po vieną failą, bet ne visus duomenis. „Operacinė „Windows“ sistema turi funkciją saugoti dokumento kopijas, tad paprastai ištrynus kurį nors failą, iš tiesų ištriname tik jo naujausią versiją. Dėl to netyčia netekę kurio nors dokumento žmonės neretai kreipiasi į specialistus, kurie jiems iš HDD disko sugrąžina ištrintąjį arba bent jau šiek tiek ankstesnę jo versiją su labai reikalinga informacija, – aiškina specialistas.

Jei koks nors žmogus vis dėlto nėra pasiruošęs net ir nedidelėms išlaidoms, specialistai, pasak D.Soročinskio, kompiuterio su HDD disku savininkui pataria ištrinti visus duomenis, o tada kompiuterį užpildyti kompiuteriniais žaidimais ar filmais. Tokiu atveju netgi ištrynus  tuos žaidimus ar filmus būtų įmanoma atkurti tik juos.

– Jei ištrinsime 1000 dokumentų ir jų vietoje įrašysime filmus ir žaidimus, tai gal – ir tai tik teoriškai – gal kokį nors vieną dokumentą iš 1000 ir pavyks atkurti, – aiškina D.Soročinskis.

EPA inicijuotą apklausią atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Birželio mėnesį atlikto tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų, kurių amžius 18–75 metai.

biuro stalas

Dalintis:

About Author

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą