Šiemet Gedulo ir vilties dieną suėjo jau 80 metų nuo pirmųjų trėmimų į Sibirą. Tradiciniu renginiu Šubertinės kiemelyje prisiminti traukinių vagonais iš gimtinės išvežti tėvynainiai.
Kasmet šis istorinis laikotarpis prisimenamas mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje bei Tremtinių ir rezistencijos muziejaus kiemelyje. Renginį Lietuvos himnu pradėjo Romualdo Eičo vadovaujamas choras „Tremtinys“.
Šiemet ši atmintina diena buvo kitokia – renginyje dalyvavo moksleiviai, kelis muzikinius kūrinius sugroję kanklėmis, vokalinė grupė „Diena“, atlikusi melodingų liaudies dainų popuri. Dainuojant visiems puikiai žinomas tautines dainas, prisijungė ne vienas renginio dalyvis – taip tarsi labiau įprasminant viltį nei graudulingą ir liūdną istoriją.
Susirinkusiems buvusiems tremtiniams, kitiems atėjusiems kalbėjo Seimo narys Romualdas Vaitkus, prisimindamas, kaip dar Tarybų sąjungos laikais vyko tvarkyti tremtinių kapinių ir negalėjo niekam apie kelionės tikslą pasakoti. Savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė skaitė ištrauką iš tėvą į tremtį palydėjusios moters dienoraščio, trumpai pasisakė ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės skyriaus pirmininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Stankus.
Atėjusieji į Šubertinės kiemelį išvydo gintaro paveikslų parodą, pavadintą „Sustingusios tremtinių ašaros“. Tatjanos Krasnopolskajos-Kolodeznikovos darbai, subtilūs ir iškalbingi, sulaukė didžiulio susidomėjimo. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ skelbia, kad parodą muziejuje dar bus galima apžiūrėti, tačiau iki kada paveikslai bus eksponuojami ir kuriame muziejaus padalinyje – dar tariamasi su dirbinių autore.
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai

















