Kaip įveikti probleminį interneto naudojimą (PIN)?

Internetas supa mus visur – darbe, mokykloje, jį naudojame laisvalaikiui ir bendravimui. Internetas yra neišvengiama gyvenimo dalis ir suaugusiems, ir vaikams. Tačiau kartu su begale jo suteikiamų galimybių egzistuoja ir grėsmės. Esminis klausimas – kaip padėti savo vaikui suformuoti sveiką ryšį su internetu?

Vaiko interneto naudojimą galima laikyti problemišku, kuomet stebime pokyčius jo kasdieniame gyvenime. Pirmiausia pasireiškia nuotaikos bei elgesio pokyčiai. Negalėdami naudotis internetu vaikai dažnai tampa irzlūs, greitai supyksta, yra nerimastingi. Didėjant interneto naudojimui, auga atsiribojimas nuo aplinkos. Vaikų nebedomina anksčiau mėgtos veiklos, mažiau laiko skiriama draugams bei šeimai. Jiems sunku kontroliuoti laiką, praleidžiamą internete. Vaikas gali pradėti slėpti internete praleidžiamą laiko trukmę.

Taip pat prastėja mokymasis, nes tam skiriama nepakankamai laiko. Galiausiai, probleminis interneto naudojimas (PIN) turi neigiamą poveikį ir sveikatai. Vaikas gali mažiau ir prasčiau miegoti, dėl ko dienos metu jaus nuovargį ir susidurs su sunkumais mokykloje. Galimi galvos, sprando, nugaros skausmai, akių nuovargis ir sausumas.

Po probleminiu interneto naudojimu slypi kitos priežastys. Internetas dažniausiai pasitelkiamas kaip sprendimo būdas įveikti kilusius sunkumus ir tampa „vieta“, kur galima pasislėpti. Šį pabėgimą gali lemti mokykloje patiriamos patyčios, konfliktai su draugais ar bendraamžiais bei nemalonūs jausmai (liūdesys, pyktis, vienišumas).

Internetas gali būti pasitelktas socialiniams poreikiams patenkinti. Socialiniai tinklai ir žaidimai suteikia priklausymo grupei jausmą, dėl kurio vaikai jaučiasi matomi ir vertinami.

Kokių veiksmų gali imtis tėvai?

Vienas iš esminių PIN sprendimo būdų yra kalbėjimasis. Kalbantis apie probleminį vaiko interneto naudojimą reikia palaikyti abipusį pokalbį, nekaltinti vaiko. Domėkitės, kas jam patinka jo naudojamame socialiniame tinkle ar žaidime, kuo jis jam svarbus. Daugiau dėmesio skirkite jausmams, pavyzdžiui: „pastebėjau, kad naršydama internete atrodai linksmesnė“, „man pasirodė, kad kai negali prisijungti prie interneto, esi įsitempęs“, „pastebėjau, jog kai negali naudotis internetu atrodai irzlesnis“.

Kitas veiksmas – aiškių taisyklių ir susitarimų kūrimas. Labai svarbu į šį procesą įtraukti vaiką, nes jis jausis išklausytas ir galintis, kas turi įtakos didesnei atsakomybei. Susitarkite su vaiku, kiek laiko bus skiriama ekranui, kada bus laikas be ekranų (pvz., valgant, prieš miegą, darant namų darbus) ir vietos be ekranų (pvz., miegamasis).

Norėdami sumažinti laiką, praleidžiamą internete, pateikite alternatyvas užimti atsiradusį laiką. Galite pasiūlyti išbandyti naujus hobius, užsiimti bendrais pomėgiais, žaisti stalo žaidimus. Sumažinus ekranų laiką, labai svarbu užimti vaiką kita veikla. Patys stenkitės būti pavyzdžiu – laikykitės susitarimų, užsiimkite veikla be ekranų.

Jūsų tikslas yra ne atimti internetą, bet kartu su vaiku išmokti atsakingai ir subalansuotai juo naudotis. Pagrindinis tai padėsiantis padaryti veiksnys – pasitikėjimu grįstas santykis tarp Jūsų ir vaiko bei nuoseklumas.

Parengė: Tauragės r. sav. visuomenės sveikatos biuro praktikantė, klinikinės sveikatos psichologijos studentė Gabrielė Vengraitytė