fbpx

Kiek šįmet kainuos būti studentu?

Dalintis:

Savarankiško gyvenimo pradžia – smagus ir tuo pačiu jaudinantis metas. Kad jo neapkartintų prasti savarankiški finansiniai sprendimai, svarbu įvertinti ir studentiško gyvenimo kainą, ir su tvaria finansine elgsena susijusius niuansus. Daugelis klausimų aktualūs visiems studentams ir jų tėvams, tačiau vykstantiems studijuoti į kitus miestus finansinius savarankiško gyvenimo aspektus reikia pasverti itin atidžiai.

Daugelis tėvų ruošiasi šiam vaikų studijų etapui iš anksto kaupdami lėšas. Tiesa, sukaupti reikiamą sumą ir pasirūpinti atžala iki to laiko, kol ji pajėgs tai daryti savarankiškai, tikrai gali ir pajėgia ne visi. Tačiau didžioji dauguma tėvų studijuojančius jaunuolius remia kuo gali – maisto produktais, higienos ir buities priemonėmis.

Pradėkime nuo studijų kainų, kurios šįmet aktualios kone pusei į šalies aukštąsias mokyklas įstojusių būsimųjų studentų ir jų tėvų. Studijuoti valstybės finansuojamose vietose šiemet pakviesti 11 864 asmenys, o į nefinansuojamas vietas įstojusių – 8 653. Pastariesiems, jei mokamų studijų neplanavo ir joms netaupė iš anksto, teks spręsti galvosūkį, kaip padengti šias išlaidas.

Mažos šios išlaidos nebus − mokslai šalies aukštosiose mokyklose (kolegijose ir universitetuose) per metus atsieis nuo poros iki kelių ar net keliolikos tūkstančių eurų, pavyzdžiui, orlaivių pilotavimo studijos.

Neturintiems santaupų verta atsiminti, kad susimokėti už mokslus aukštojoje mokykloje galima kreipiantis dėl valstybės remiamos studijų paskolos. Čia svarbu nepražiopsoti prašymo studijų paskolai gauti termino – šįmet jie priimami nuo rugpjūčio 22 d. iki rugsėjo 19 d.

Pabrangęs stogas virš galvos

Kita svarbi studentų išlaidų dalis – būstas. Sumažėjus pasiūlai ir ūgtelėjus kainoms, ypač šalies sostinėje, klausimas, kur ir už kokius pinigus gyventi atvykus studijuoti iš kito miesto, tampa aktualesnis nei bet kada.

Mėnesio nuoma didžiųjų šalies miestų universitetų bendrabučiuose atsieina nuo 44 iki 180 eurų. Kaina priklauso nuo to, ar pasirenkamas vienvietis, ar keliems žmonėms pritaikytas kambarys, taip pat – nuo jame gyvensiančių asmenų skaičiaus. Vienam gyventi dviviečiame ar triviečiame bendrabučio kambaryje brangiausia, o nutarus triviečiame kambaryje gyventi trise mėnesio būsto nuomos išlaidos sieks nuo 44 iki 65 eurų.

Gyvenimas nuomojamame bute, nors ir patogesnis bei privatesnis, kišenę patuštins gerokai labiau. Tačiau vietų bendrabučiuose skaičius ribotas, tad daliai būsimų studentų tai tiesiog neišvengiama. Vieno ar dviejų kambarių buto nuomos kaina Vilniaus miegamuosiuose rajonuose siekia apie 400–600 eurų, Kaune ir Klaipėdoje – nuo 350 iki 500 eurų. Žinoma, norint sumažinti šias išlaidas, net ir vieno kambario bute galima gyventi dviese.

Gyvenant bendrabutyje komunaliniai mokesčiai įskaičiuoti į nuomos kainą, o štai gyvenant nuomojamame bute tam bus reikalinga papildoma biudžeto eilutė. Lietuvos banko asmeninės infliacijos skaičiuoklės duomenimis, vidutinės šalies gyventojo išlaidos šioms reikmėms sudaro apie 90 eurų.

Be to, įsikuriant nuomojamame bute ar bendrabutyje bus ir papildomų išlaidų: prireiks patalynės, namų apyvokos daiktų, galbūt kosmetinio bendrabučio kambario remonto. Paskutinis vasaros mėnuo gali būti puikus laikas patikrinti tėvų ir senelių namus bei sodybas ir bent dalį pirmam įsikūrimui reikalingų daiktų pasiskolinti ar pernaudoti.

Kai „nemokama“ tampa mokama

Remiantis Lietuvos banko asmeninės infliacijos skaičiuoklėje pateiktais skaičiavimais, vidutinės šalies gyventojo išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams siekia 158 eurus per mėnesį. Tačiau kiek anksčiau „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta studentų apklausa parodė, kad didelė dalis (44 proc.) savarankišką gyvenimą pradėjusių jaunuolių neįvertina, kiek iš tiesų tenka skirti maistui.

Kai 18 gyvenimo metų pusryčiais, pietumis ir vakariene pasirūpina tėvai, sudėtinga realistiškai įvertinti visų patiekalams naudojamų maisto produktų kainas. Todėl norint per savaitę neišleisti viso mėnesio maisto biudžeto, teks atsispirti pagundai pasinaudoti maisto pristatymo į namus platformomis, dažnesniems apsilankymams restorane bei kruopščiai planuoti savo meniu.

Taip pat vertinga įgyti įprotį eiti apsipirkti tik su pirkinių sąrašu, pirkti lėčiau gendančius produktus, iš kurių paruošiami nesudėtingi, tačiau gardūs ir maistingi patiekalai. Viena iš svarbiausių ir geriausių investicijų, kurią tėvai gali įteikti būsimam studentui – išmokyti jį pasigaminti sveiko ir nebrangaus maisto. Tokiu būdu gali pavykti sutaupyti tikrai nemenką sumą pinigų ir įprasti sveikai maitintis.

Išlaidos maistui nėra vienintelės, kurias sudėtinga įvertinti su tėvais gyvenantiems jaunuoliams. Studentiškame biudžete reikės numatyti eilutes transportui, asmeninės higienos prekėms, sveikatai, vadovėliams ir kitoms mokymosi reikmėms, laisvalaikiui.

Labai svarbu biudžete išskirti ir eilutę taupymui – nors ir euras per savaitę, bet net mažiausios santaupos pagelbės netikėtai padidėjusių išlaidų atveju. Tai itin pravers ir planuojant pirmas savarankiškas atostogas ar brangesnius pirkinius, suformuos įprotį, praversiantį tolesniame gyvenime.

Pagunda skolintis gali brangiai kainuoti

Savarankiško gyvenimo pradžia finansų valdymo prasme gali būti tikrai sudėtinga. Net ir turėdami savų santaupų, su tėvais gyvendami jaunuoliai retai turi realios praktikos, kaip būtinosioms ir nebūtinosioms išlaidoms paskirstyti savo biudžetą. Tad egzistuoja nemaža rizika iš tėvų gautus kišenpinigius ar nuosavus studentiškame darbe uždirbtus pinigus išleisti kur kas greičiau nei planuota.

Čia kyla ir kita rizika – pagunda skolintis. Savaime skolinimasis nėra blogybė, ypač jei už skolintus pinigus įsigysime daiktą ar paslaugą, kuri padės sukurti didesnę vertę. Pavyzdžiui, pasiskolinus lėšų papildomiems kursams įgysime daugiau profesinių žinių ir ateityje galėsime tikėtis didesnio atlyginimo.

Tačiau skolintis kasdienėms reikmėms pernelyg greitai iššvaisčius turimą biudžetą – itin ydinga praktika. Visų pirma, tai trukdo ugdyti tvaraus ir atsakingo finansų planavimo įgūdžius. Be to, ilguoju laikotarpiu rizikuojama įsisukti į skolų spiralę, sugadinti savo kredito istoriją ir pabloginti savo galimybes ateityje gauti, pavyzdžiui, būsto paskolą.

Taigi, savarankiško gyvenimo pradžioje neskubėkime, pasiruoškime, likime kūrybiški ir mažais žingsniais tvirtai ženkime į savarankišką suaugusiųjų gyvenimą.

Parengė Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė

Dalintis:

About Author

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą