Pasiūlymas: šalia Balzako įamžinkime Antaną Baranauską

Gal jau kokie aštuoneri ar kiek daugiau metų keliu idėją dėl poeto Antano Baranausko įamžinimo Tauragėje. Nemažai darbų jau ir padaryta. Betrūksta, kad įsikištų valdiškos instancijos ir tą reikalą užbaigtų, jei matys, kad tai daryti verta.

Aš manau, kad verta, nes tokių atmintinų vietų atsiradimas tik dar labiau Tauragei teiktų reikšmingumo, savivertės pajautimo, trauktų ir domintų turistus.

Norisi priminti, kuo gi Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose – 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose), XIX a. vidurio lietuvių romantizmo poetas, klasikas, katalikų dvasininkas, Seinų vyskupas, kalbininkas, matematikas, Biblijos vertėjas susijęs su Taurage. Iš poeto kruopščiai rašyto dienoraščio sužinome, kad A.Baranauskas lankėsi Tauragėje, dirbdamas Vainute raštininku. Čia jis ne kartą pirko įvairių reikalingų prekių, kurių gal tuomet nebuvo Vainute: šukas, muilo, kamparo, vokų. Prieš atvykdamas į Tauragę, nakvojo Sartininkuose pas seniūną Toleikį. Beje, poetas Tauragėje lankėsi ne kartą. 1853 m. apsiperka, 1854-ųjų kovo 1 d. išvyksta į Tauragę, nakvoja Sartininkuose pas Rastučius, o kovo 2 d., papusryčiavęs Margiškiuose pas P.Jautakį, prieš pietus pasiekia Tauragę, atiduoda raštus paštui, atsiima laišką nuo tėvų su 5 rubliais, atrašo tėvams apie savo reikalus, įteikia paštui ir išvyksta. 1855 m. balandžio 15 d., pernakvojęs Batakiuose, traukė Tauragės linkui į Vainutą.

Vadinasi, A.Baranauskas Tauragės pašte ir Tauragėje lankėsi tikrai ne vieną kartą, čia rašė laiškus, kaip ir prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas (žymusis prancūzas parašė tik vieną laišką ir yra įamžintas atminimo lentoje). Ir dėl to kyla mintis – ar nereiktų įamžinti A.Baranausko apsilankymų Tauragėje atminimo lentoje ant pašto sienos? Turistams ir vietos žmonėms tai būtų tikrai įdomu. Prie atminimo lentos atidengimo ceremonijos mielai prisidėtų Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko muziejaus direktorius Antanas Verbickas, A.Baranausko dainas ir giesmes anykštėnų tarme atliktų garsus Anykščių kultūros centro folkloro ansamblio „Valaukis“ (vadovė Regina Stumburienė) moterys.

Pernai viešojoje erdvėje rašiau ir jau viską buvau suderinęs: anykštėnai atvyktų į Tauragę pirmojo birželio savaitgalio sekmadienį, t.y. birželio 5 d. per Tauragės miesto dienas ir galėtų jas prasmingai užbaigti bažnyčioje ir prie Tauragės pašto, kur ir būtų atidengta atminimo lenta A.Baranauskui. Kaip tik šiais metais (2022) sukanka 120 metų (lapkričio 26-ąją) nuo poeto ir vyskupo mirties ir 160 metų nuo jo įšventinimo kunigu.

Šias progas praleidome, tačiau galima ir be jokių jubiliejinių datų pagerbti klasiką. Gerai atsimenu, kadangi pats vedžiau renginį, kiek nemažai darbo buvo organizuojant atminimo lentą Onorė de Balzakui. Reikėjo tekstą parengti, gauti leidimą iš Lietuvos pašto, kad leistų ant sienos kabinti lentą, ją reikėjo pagaminti, turėti šiek tiek lėšų tam reikalui, pakviesti Prancūzijos ambasadorę. Bet juk tie darbai nudirbami. O dabar turistams ir patiems tauragiškiams labai įdomu sužinoti, kad čia lankėsi prancūzų klasikas, rašė mylimajai Evelinai Hanskai laišką, grįždamas iš Peterburgo, pietavo… Šį mano siūlymą jau ne vienerius metus (atidengti atminimo lentą A.Baranauskui) gerai žino Tauragės meras, žino daug žmonių, valdininkų. Kad šiuo klausimu labiau būtų sudominti tauragiškiai, prieš keletą metų buvau pakvietęs į Tauragės katalikų bažnyčią anykštėnus, kurie mielai atvyko, parodė puikų spektaklį, pagiedojo, o tai daro vieninteliai Lietuvoje, „Anykščių šilelį“, kuriam muziką sukomponavo pats poetas. Tąkart organizuojant labai prisidėjo Tauragės radijas ir Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia.

Jeigu imtųsi šio darbo kokia valdiška įstaiga (Kultūros paveldo tarnyba, muziejus, biblioteka ar dar kas nors) mes, visuomenininkai, esame visada pasiruošę ateiti į talką, juolab, kad jau įdirbis padarytas tikrai nemenkas. Anykštėnai tik laukia iš mūsų žinutės – kada tauragiškiai pakvies ir pagerbs iškilųjį Anykščių krašto žmogų, kuris savo pėdsaką paliko ir Tauragėje. Ir man pačiam kažkaip vis nelinksma, nuolat kyla klausimas, kodėl prancūzų klasiką pagerbėme, o lietuvių klasiko nesugebame pagerbti.

Prieš kelerius metus anykštėnai Tauragės bažnyčioje, įamžindami Antano Baranausko atminimą, giedojo jo „Anykščių šilelį“. Eugenijaus Šalčio archyvo nuotrauka

Net ir tekstą atminimo lentai jau turime. Jį siūlo Anykščių muziejaus direktorius A.Verbickas. Dėl teksto galima diskutuoti, bet jis jau yra parengtas toks:

1854 m. kovo 2 d. …prieš pietus pasiekiu Tauragę. Atiduodu raštus paštui. Atsiimu laišką nuo tėvų su penkiais rubliais. Parašau jiems apie savo reikalus. Įteikiu paštui…

Iš Vainuto raštininko A.Baranausko dienoraščio

Tauragėje 1853–1854 m. kelis kartus lankėsi jaunasis poetas Antanas BARANAUSKAS (1835–1902)

Ar tokios atminimo lentos atidengimas nebūtų labai reikšmingas akcentas ateinančiais metais, kai Tauragė bus Lietuvos kultūros sostinė? Nežinau visos Kultūros sostinės programos, bet manau, kad toks dėmesys istorijai, iškiliajam poetui A.Baranauskui tikrai tos programos nepagadintų, o padarytų ją dar solidesnę. Juk 80 proc. lietuvių garantuotai nežino, kad „Anykščių šilelis“ yra giedamas, kad pats poetas parašė muziką, sukomponavo, tai ką čia kalbėti, kad žinotų apie jo lankymąsi Tauragėje. Padarykim, kad žinotų.