Pastato energijos efektyvumo klasė – kas slypi už jos?

Pastato energinio naudingumo klasė nurodo ne tik techninį energijos vartojimo lygį, bet ir lemia daugybę praktinių aspektų: gyventojų komfortą, išlaidas bei aplinkosauginius rodiklius – kuo efektyviau panaudojama energija, tuo mažesnė finansinė ir ekologinė našta. Specialistai pabrėžia – nors būstai žemesnės klasės daugiabučiuose gali atrodyti patrauklūs dėl mažesnės kainos, jų išlaikymas ilgainiui gali kainuoti kur kas brangiau.

Klasifikacija grindžiama parametrų visuma

Lietuvoje naudojama devynių klasių sistema – nuo G iki A++. A++ žymi beveik nulinės energijos vartojimo pastatus. Ši klasifikacija grindžiama techninių ir energetinių parametrų visuma: pradedant pastato konstrukcijų savybėmis, baigiant naudojamos energijos kilme.

Kaip aiškina VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo padalinio vadovas Julius Vaitkevičius, reikalavimai priklauso nuo siekiamos klasės:

„Pavyzdžiui, C klasės pastate pirminės atsinaujinančios energijos dalis šildymui turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc., A+ energinės klasės pastate – jau 40 proc., o A++ klasės – didžiąją dalį suvartojamos šilumos kiekio“, – pasakoja J. Vaitkevičius.

Kodėl mažesnė kaina gali būti apgaulinga?

Nors žemesnės klasės būstai dažnai kainuoja mažiau, jų eksploatavimas paprastai kainuoja daugiau. Aplinkos projektų valdymo agentūros Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus programų vystytojas Vaidas Pribušauskas atkreipia dėmesį, kad pasirinkus žemesnę klasę, ilgainiui gali tekti susidurti su brangiai kainuojančiomis problemomis:

„Didelius šilumos nuostolius lemia prasta izoliacija, todėl išauga šildymo sąnaudos. Seniems namams dažnai reikia brangaus remonto, o drėgmė, pelėsis bei skersvėjai blogina mikroklimatą ir kenkia sveikatai. Galiausiai, tokie būstai greičiau nuvertėja, taigi, pradinis sutaupymas ilgainiui virsta finansiniu nuostoliu“, – sako V. Pribušauskas.

Tą patvirtina ir J. Vaitkevičiaus pateikiami skaičiai: „Matome, kad 120 m² ploto A++ energinio naudingumo klasės gyvenamasis namas 1 kv. m šildymui per metus vidutiniškai sunaudoja apie 15 kWh šilumos energijos. Kita vertus, D klasės analogiško ploto pastatas per metus sunaudos jau apie 200 kWh/kv. m. Tad, net jei ir darytume prielaidą, kad abu identiško ploto pastatai naudoja tokį patį šilumos gamybos būdą ir tokį patį šilumos gamybos šaltinį, pinigine išraiška skirtumas vis tiek yra žymus.“

Tiesiogiai lemia ir gyvenimo kokybę

Aukštesnę energijos klasę galima pasiekti ne tik statant naują, bet ir renovuojant seną pastatą. Pasak V. Pribušausko, toks sprendimas tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę.

„Pirmiausia, gerai apšiltintame, sandariame name ilgiau išsilaiko šiluma. Taip pat, energiškai efektyviuose namuose gerokai sumažėja išlaidos šildymui ir karšto vandens ruošimui. Be to, dauguma A klasės pastatų turi mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija, todėl patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras. Galiausiai, dingus drėgmei ir pelėsiui, gyvenamoji aplinka tampa kur kas sveikesnė“, – teigia jis.

Primename, kad iki spalio 1 d. galioja Aplinkos projektų valdymo agentūros paskelbtas kvietimas daugiabučių renovacijai. Visa informacija apie kvietimo sąlygas – oficialiame puslapyje: apva.lrv.lt

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė

Užs. Nr.151