Prieš kelis metus dar buvome atsparūs propagandai, o kaip yra dabar?

Dalintis:

Pastarieji metai peni propagandistus ir dezinformatorius. Pasaulinė krizė atskleidė jautriausias visuomenės savimonės, supratimo ir gebėjimo analizuoti įvykius žaizdas. Propagandos ekspertas, politikos apžvalgininkas, docentas Viktoras Denisenko sako: „Savi šaudė į savus. Mes šitą naratyvą turime nuo 1991 metų. Jis yra naudojamas ir Ukrainos kare. Kremliaus propaganda nėra labai išradinga“.

– Jūsų manymu, kuo ypatingas yra šis laikotarpis ir kodėl komunikacijos ir dezinformacijos klausimai sulaukia tokio išskirtinio dėmesio?

– Mes išgyvename krizių laikotarpį ir iš vienos krizės keliaujame į kitą. Šitos krizės yra skirtingos todėl aš jų nepajaučiu. Yra bendrų požymių – nesaugumo jausmas, įtampa, nerimas tai būdinga kiekvienai krizinei situacijai.

Kalbant apie dezinformaciją, yra savų niuansų. Jeigu mes kalbame apie pandemiją, apie Covid–19, tai galime pasakyti, kad dezinformacija gali turėti įvairių tikslų ir įvairių rezultatų, nes Covid–19  yra iššūkis sveikatai, iššūkis visuomenei. Kalbame apie klausimus, susijusius su žmogaus sveikata, o galbūt ir gyvybe. Ir tokiu būdu mes galime sakyti, kad dezinformacijos ir propagandos pasekmės gali būti tiesioginės.

Kalbant apie atvirą agresiją prieš Ukrainą, imant Lietuvos kontekstą, mes esame gan arti geografiškai, politiškai, geopolitiškai. Dezinformacijos tikslai yra įvairialypiai, jeigu žmonės rūsyje patiki, kad ten Ukrainoje visi fašistai, nacistai, jie palaiko šitą karą ir agresiją. Tie patys kariai, Rusijos kariai, kurie daro nusikaltimus Ukrainoje jie, ko gero, irgi rėmėsi ta propaganda ir mano, kad nieko bloga nedaro nesuprasdami, kad patys tampa absoliučiu blogiu ir įrankiu blogiui.

– Kodėl dezinformacija sulaukia išskirtinio dėmesio?

– Aš apie tai kalbu nuo kokių 2006-ųjų metų. Dar anksčiau kalbėjo Nerijus Maliukevičius. Dar anksčiau kalbėjo Mantas Martišius, dar anksčiau kalbėjo Gintautas Mažeikis. Ir aš nesutinku su teiginiu, kad mūsų pasaulyje propaganda ir dezinformacija sulaukia kažkokio ypatingo dėmesio. Dabar mes galime sakyti šitas iššūkis nuolat yra aktualizuojamas, pirmiausiai mūsų atveju, Kremliaus veiksmais. Mes kalbame pirmiausia apie Kremliaus propagandą ir dezinformaciją. Vėlgi aš netgi negaliu pasakyti, kad valdžios institucijos būtent dabar atkreipė ypatingą dėmesį į propagandą, nes ir anksčiau tas dėmesys buvo dėl visuomenės. Aš neturiu tyrimų, aš negaliu pasakyti, ar visuomenė dabar daugiau dėmesio tam skiria negu anksčiau, ar panašiai.

Po Kremliaus pradėtos agresijos Ukrainoje Vakarų pasaulis atsimerkė, bet būtent tas mikropasaulis atsimerkė. Iš tiesų lūžio taškas buvo po 2014-ųjų Krymo aneksijos ir po to, kai 2016 m. įvyko „Brexit“ ir prezidento rinkimų JAV.

Aš asmeniškai vertinu tai kaip tęsinį tos hibridinės agresijos, kurią Rusija pradėjo 2014-aisiais metais. Faktiškai karas vyksta 8 metus, tiesiog kita stadija. Toks būtų mano šios situacijos matymas.

– Šiuolaikinė dezinformacija ir jos poveikis Lietuvai yra kažkuo išsiskiriantys?

– Šiuolaikinė Kremliaus propaganda pirmiausia siekia netgi ne įtikinti, kad Rusija yra teisi, ar Vakarai neteisūs, bet siekia sukurti kaip aš sakau, tokį informacinį chaosą. Ji atakuoja patį tiesos principą, bando įrodyti, kad iš viso tiesa neegzistuoja arba tiesų gali būti daug ir vienu metu. Kiekvienas gali būti teisus arba neteisus vienodai ir tas informacinis chaosas, jo sukūrimas yra reikalingas tam, kad žmogus pasimestų. Jeigu mes sakome, kad tiesos nėra čia. Žmogus pasimetęs. Jis gali patikėti iš esmės bet kuo, jis neturi orientyrų. Jis neturi kažkokių tai atramos taškų ir tokiu būdu Kremliaus propaganda kelia chaosą.

– Ką aktualiausio galėtumėte įžvelgti Lietuvoje: komunikacijos stygiaus, nesusikalbėjimo?

– Lietuvoje pirmiausiai mes labai daug kalbame apie propagandą, informacinius karus, žmonės yra gan budrūs, nes ten apie tai kalba ekspertai, influenceriai, žurnalistai. Nors mes suprantame tuos mechanizmus, bet kartais galbūt patys nesugebame iki galo atsispirti. Ta prasme, kai emocijos nugali. Mes kalbame apie tai, bet galbūt, sakykime, visada egzistuoja ta pilkoji zona, kur, na, iš tikrųjų kartais net sunku pasakyti, ar propaganda, ar čia visgi kitokia nuomonė.

– Ar šiuolaikinė visuomenė yra „atspari“ dezinformacijai?

– Geras klausimas. Grubiai tariant, prieš keturis metus aš dalyvavau dideliame tarptautiniame tyrime. Matavome visuomenių atsparumą dezinformacijai. Rezultatas buvo toks – Lietuvos ir Estijos visuomenės yra tarp pačių atspariausių dezinformacijai. Čia yra vienas punktas.

Antras punktas yra tas, kad prieš mėnesį ar pusantro buvo paskelbta Eurobarometro informacija – lietuviai yra tarp rečiausiai informaciją tikrinančių Europos Sąjungos gyventojų. Valstybės lygiu mes iš tikrųjų turime labai neblogą situaciją. Valdžia pripažįsta propagandos iššūkį ir atvirai apie tai kalba, ir daromi tam tikri veiksmai. Nevyriausybinis sektorius irgi nemažai daro. Mokymai, medijų raštingumas ir visa kita, žiniasklaida daro nemažai. Žiniasklaida įveda faktų patikros žanrą. Žiniasklaida demaskuoja propagandos naratyvus, tačiau, na vėlgi, mes negalime ignoruoti ir Eurobarometro. Žinoma, galima taip spekuliuoti ir sakyti: mūsų žiniasklaida yra pakankamai gera ir žmonėms nereikia papildomai tikrinti faktų. Bet mes puikiai suprantame, kad žmonės gauna žinias ne iš žiniasklaidos, o iš socialinių tinklų – kur informacija faktiškai nebūna tikrinama. Sakykime, sudėjus vieną ir kitą, aš sakyčiau, atsparumas toks vidutiniškas.

– Kokie mes išeisime iš šio laikotarpio? Ką mes praradome, ko mes išmokome?

– Mokslininkams patogu analizuoti jau įvykusį etapą. Skirtingi laikotarpiai, skirtingai mus veikia. Kalbant apie plačiąją visuomenę – ji labiau pamatys, kokia, ar tai yra propaganda.

Man buvo labai įdomu stebėti pandemijos pradžioje, kaip Kremliaus propaganda labai greitai reagavo į situaciją, kaip ji reagavo į tai, kas vadinama darbotvarke naujienų, kaip seni naratyvai buvo pritaikomi naujai situacijai.

Kalbėjosi Patricija Naujanytė-Lenčiauskienė

Publikacija iš ciklo „Kas atsakingas už mūsų skaitmeninį atsparumą?“ parengta bendradarbiaujant su Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centru DIGIRES. Daugiau informacijos www.digires.lt 

Dalintis:

About Author

Rekomenduojami video:

Komentarų: 1

  1. Teisingai karas vyksta nuo 2014metų ir tai yra maidano tęsinys ir pasekmė. Kas pradėjo maidaną?

Palikite komentarą