Šiemet net trečdalis senų daugiabučių gyventojų susidūrė su avarinėmis situacijomis: dauguma – ne vieną kartą

Vandentiekio ir kanalizacijos gedimai, stogo bei sienų pratekėjimai, elektros tinklų trikdžiai ir nestabili šildymo sistema – tai dažniausios problemos, su kuriomis šiemet susidūrė daugiau nei trečdalis senų Lietuvos daugiabučių gyventojų. Daugiau nei pusė jų (57 proc.) avarines situacijas patyrė ne vieną, o 2–3 kartus per metus, o daliai incidentai kartojosi dar dažniau – iki 4–5 kartų ir daugiau.

Tokias tendencijas atskleidė Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Joje dalyvavo tūkstantis asmenų, gyvenančių renovuotinuose daugiabučiuose, pastatytuose 1993 m. ir anksčiau.

Nemažai nepatogumų žmonėms pastaraisiais metais kėlė ir šilumos izoliacijos trūkumas, žemas komforto lygis žiemą, prastas vėdinimas, drėgmė ir pelėsis, nekokybiška balkonų būklė, dažni liftų bei elektros įrangos gedimai. Tokios situacijos ne tik apsunkina kasdienį gyvenimą, bet ir didina finansinę naštą – pastatų priežiūros išlaidos kasmet auga.

Remiantis gyventojų apklausos duomenimis, net 74 proc. susidūrusiųjų su avariniais įvykiais patyrė išlaidų: 17 proc. iki 50 Eur, 25 proc. – 51–100 Eur, 20 proc. – 101–300 Eur, o po 6 proc. patyrė 301–500 Eur ir daugiau nei 500 Eur siekiančių nuostolių.

Ateityje problemų tik daugės, sprendimas – kompleksinė renovacija

Apklausos dalyviai savo daugiabučių būklę įvertino 6,1 balo iš 10, o beveik pusė jų teigė, kad per artimiausią dešimtmetį, nesiimant modernizacijos, ji dar labiau suprastės. Penktadalis gyventojų nurodė, jog jų namas apskritai niekada nebuvo kapitališkai remontuotas.

Didėjantis gedimų skaičius gyventojus verčia ieškoti ilgalaikių sprendimų. Net 69 proc. apklaustųjų mano, kad tokių avarinių įvykių tikimybę galėtų sumažinti renovacija.

„Džiaugiamės, kad žmonės vis geriau suvokia, jog senus ir nusidėvėjusius pastatus būtina neatidėliojant atnaujinti, nes tai padeda išvengti ne tik avarijų, bet ir daugelio kitų eksploatacinių iššūkių bei su jais susijusių papildomų išlaidų“, – pažymi APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Nors renovacija įprastai siejama su energinio efektyvumo didinimu, pašnekovė pabrėžia ir kitą jos pusę – konstrukcinių, inžinerinių ir kitų defektų šalinimą. Seni vamzdynai, kritinės būklės balkonai ar sandarumo netenkantis stogas yra problemos, kurių neįmanoma išspręsti pavieniais remontais.

„Daugiabučio atnaujinimas nėra vien tik pastato šiltinimas ir sąskaitų už šildymą sumažėjimas. Kviečiu butų savininkus įsivertinti ir kitas kompleksinės renovacijos galimybes – atnaujinant namą pagal Daugiabučių modernizavimo programą galima susitvarkyti ir stogus, vamzdynus, taip pat balkonus, kurie bet kada gali tapti tokios būklės, kad ims kristi. Šie darbai yra neišvengiami ir daug kainuoja, o valstybės parama gerokai palengvina finansinę naštą“, – atkreipia dėmesį G. Burbienė.

Senų daugiabučių gyventojų buvo klausiama, ar jie dalyvautų namo atnaujinime esant palankioms aplinkybėms. Teigiamai atsakė 34 proc. apklaustųjų. Jei valstybės paramos nebūtų, renovacijoje dalyvautų kiek daugiau nei trečdalis gyventojų, tačiau padidėjus paramai iki 20 proc., renovaciją rinktųsi jau 60 proc. respondentų.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė

Užs. Nr.223